
Naujausios
Nuo ledo Šiauliuose – į rinktinę Arabų Emyratuose
„Mergaitė žaidžia ledo ritulį? Negali būti!“ – tokių ir panašių frazių laukiant savo dukros prie ledo arenos Šiauliuose tenka išgirsti penkiolikmetės Ayeh Al Sajwani mamai Editai. Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur šeima gyvena, mergina ledo ritulininkė tokios nuostabos nekelia, ten Ayeh yra net nacionalinės jaunių ledo ritulio rinktinės narė.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Noriu čiuožti kaip Martynas“
Vasaras Al Sajwani šeima leidžia Editos gimtinėje Šiauliuose. Kad dukros nenuobodžiautų, Edita joms ieško dienos stovyklų, būrelių, užsiėmimų. Moteris sako, kad mažesniems vaikams surasti veiklos lengviau, o ką pasiūlyti paaugliams, jau tenka gerokai pasukti galvą.
Pernai sėdėdamos su dukra „Akropolio“ vienoje iš kavinių ledo arenoje pamatė dailiojo čiuožimo trenerį su vaikais. „Žinai ką, mokysimės dailiojo čiuožimo“, – pasiūlė Edita dukrai. „Ne, aš noriu čiuožti, kaip jis“, – papurtė galvą Ayeh ir parodė į vaikiną, ant kurio marškinėlių angliškai buvo parašyta „ledo ritulio treneris“.
Čiuožti Ayeh mokėjo jau seniai, lankydavosi čiuožykloje savo malonumui, tačiau artimiau nei su dailiuoju čiuožimu, nei su ledo rituliu nebuvo susipažinusi.
Dailusis čiuožimas nekėlė didelio susižavėjimo. „Visi tie šuoliukai, apsisukimai ir visa kita – ne man. Šokti man patinka, bet ne ant ledo“, – sako Ayeh. O dinamiškas, veržlus ledo ritulininko čiuožimo stilius merginai kaip tik pasirodė patrauklus.
Mama su dukra nieko nelaukusios nuėjo pas trenerį ir pasiprašė į treniruotę.
Martynas Šlepetis, išvydęs prieš save mergaitę, kuri nori žaisti ledo ritulį, sako sureagavęs normaliai, nors mūsų šalyje ši sporto šaka tarp merginų ir nėra populiari. Pasak trenerio, vos kelios merginos ledo ritulininkės yra Kaune ir Vilniuje, tačiau atskirų moterų ar merginų komandų nėra. Joms tenka žaisti su vaikinais.
Vienintelis nedidelis barjeras iš pradžių buvo kalba. Ayeh mažai kalba lietuviškai, daugiausiai bendrauja anglų kalba, tad treneriui teko prisiminti šios kalbos žinias.
Pusę vasaros Ayeh lankė ledo ritulio treniruotes pas Martyną, ir kuo toliau, tuo labiau merginai ši sporto šaka darėsi patrauklesnė.
Rinktinės narė
Grįžusi namo Ayeh kartu su mama ieškojo galimybių toliau tęsti treniruotes. Rado klubą, kuriame yra mergaičių, berniukų ir mišrios komandos. Kaip tik tuo metu į Arabų Emyratų 15-mečių ledo ritulio rinktinę vyko naujų narių priėmimas, buvo ieškoma būtent mergaičių. Ayeh pateikė prašymą ir dėl gero pasiruošimo trenerio Martyno dėka buvo priimta į rinktinę.
„Žinoma, ji nėra pati stipriausia žaidėja komandoje, nes yra mergaičių, kurios žaidžia jau dešimt metų, tačiau džiaugiamės, kad ji gali sportuoti ir augti“, – sako Edita.
Šiauliuose, jeigu pavyksta, stengiasi treniruotis kiekvieną dieną. Savo šalyje treniruojasi keturis kartus per savaitę.
„Ji labai stengiasi, nori būti pati geriausia komandoje“, – sako mama.
Ayeh idealas – Arabų Emyratų ledo ritulininkė Fatima Al Ali. Norėtų žaisti taip gerai, kaip ji, o gal ir dar geriau.
Treneris Martynas sako, kad jo auklėtinė savo užsispyrimo dėka sparčiai kopia aukštyn. Malonu treniruoti vaiką, kuris žino, ko nori, turi tikslą. Šios vasaros tikslas – dar labiau sustiprėti, kad grįžusi į savo komandą galėtų dar geriau atsiskleisti.
Individualiose treniruotėse treneris gali visą dėmesį skirti savo auklėtinei, pastebėti trūkumus ir juos stengtis ištaisyti.
Požiūriai skirtingi
Arabų Emyratuose ledo ritulį žaidžianti mergina ar moteris nieko nestebina. Ten yra moterų klubų, kuriuose žaidžia ledo ritulininkės iš Kanados, Japonijos, Kinijos, kitų šalių. Žaidžia net ištekėjusios ir vaikų turinčios moterys. Yra moterų ir teisėjų, kurios teisėjauja ne tik moterų, bet ir vyrų ledo ritulio rungtynėse.
Kai pernai grįžusi į mokyklą savo draugams Ayeh pasakė, kad žais ledo ritulį, vieni nustebo, kiti sakė, kad tai ne jai, dar kiti labai palaikė ir net buvo tokių, kurie pasekė jos pavyzdžiu.
Visai kitoks požiūris į ledo ritulininkę Lietuvoje, Šiauliuose. Edita pasakoja, kaip kartą laukdama dukros, kol jai baigsis treniruotė, kalbėjosi su pagyvenusiu vyriškiu, atvedusiu pačiuožinėti anūką. Vyriškis iš nuostabos išpūtė akis, kai pamatė ateinančią mergaitę ledo ritulininko apranga.
Panašus nutikimas buvo ir laukiant dukros kavinėje prie ledo arenos. Edita šypsosi, prisiminusi nugirstą pokalbį: „Žiūrėk, ten mergaitė žaidžia ledo ritulį“, „Negali būti. Ten turbūt berniukas.“
Nuo mėlynių iki nupjautų plaukų
Šiauliuose Ayeh dažniausiai treniruojasi individualiai, tačiau šią vasarą kartą teko pažaisti ir su vyrų komanda.
„Stovėjau prie arenos stiklo ir drebėjau – kad tik tie vyrai mano vaiko nesutraiškytų“, – prisiminusi juokiasi Edita.
O Ayeh sako, kad jai visai nebuvo baisu žaisti su gerokai vyresniais, aukštesniais ir stipresniais žaidėjais. Su ne ką menkesniais varžovais tenka susidurti ir atstovaujant savo komandai.
Ledo ritulys – kontaktinis žaidimas, tad pasitaiko ir traumų, ir mėlynių, o kartą Ayeh nukritus ant ledo kita žaidėja netyčia pervažiavo jai per plaukus ir nupjovė sruogą. Kitą kartą nesėkmingai nugriuvo ir pasitempė koją, teko sutvarstyti ir porą savaičių praleisti be treniruočių.
„Būna ir skausmo, ir visko, bet aš vis tiek noriu grįžti ant ledo“, – sako Ayeh.
Ledo ritulys Ayeh padėjo sutvirtėti po prieš septynerius metus avarijoje patirtos labai stiprios kojos traumos. Prireikė kelių operacijų, ilgo gydymo, o kojos raumenys liko nusilpę.
Iš pradžių, kai Ayeh nusprendė, kad žais ledo ritulį, mama baiminosi, ar tai nepakenks dukros kojai, tačiau gydytojai pasakė, kad tai kaip tik bus naudinga. Ir tikrai šiandien Ayeh koja yra visiškai sugijusi ir sutvirtėjusi.
Šiauliuose ledo ritulys populiarėja lėtai
M. Šlepetis sako, kad Lietuvoje ledo ritulys, žinoma, tarp vyriškosios lyties atstovų, sparčiai populiarėja. Daugiausiai tam įtakos turėjo tai, kad atsirado daugiau ledo arenų.
Visgi Šiauliuose, trenerio pastebėjimu, tai nėra labai populiari sporto šaka, labai sunku pritraukti vaikus, jaunimą. Martynas mano, jog taip yra dėl to, kad tai gana brangi sporto šaka ir tėvai neišgali leisti vaiką. Pavyzdžiui, apranga, apsaugos, lazda, pačiūžos, šalmas ir visa kita kainuoja 700–1000 eurų. Viena individuali treniruotė kainuoja 10 eurų, jeigu vaikas treniruojasi komandoje – mėnesiui 60 eurų.
Tuo tarpu Aueh tėvams dukros pomėgis beveik nieko nekainuoja – viskuo pasirūpina Arabų Emyratų ledo ritulio federacija.
„Nebent nepatinka pačiūžos ar dar kažkas, ką skiria, tuomet galima nusipirkti savo“, – sako Edita. Nei už aprangas, nei už treniruotes mokėti nereikia.
Iš Plungės kilusį Martyną ledo rituliu sudomino tėtis, kuris pats buvo ledo ritulininkas, atstovavo Plungės „Linų audinių“ fabriko komandai. Nuo ketverių metų Martynas stovi ant pačiūžų ir nesiskiria su ledo ritulininko lazda. Treniruodavosi Klaipėdoje.
Baigęs kūno kultūros studijas Šiaulių universitete liko Šiauliuose dirbti treneriu. Martynas sako, jog stengiasi nuolat tobulėti ir pats, kad savo žinias galėtų perduoti vaikams, ir jie pasiektų kuo aukštesnių rezultatų.
Be ledo ritulio, Martynas domisi ir regbiu, palaiko savo kurso draugus, kurie atstovauja „BaltRex-Šiaulių“ komandai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pernai vasarą ant „Akropolio“ ledo pamačiusi trenerį Martyną Šlepetį, penkiolikmetė Ayeh Al Sajwani pasakė: „Noriu čiuožti kaip jis“.
„Ant ledo mes susišnekam kuo puikiausiai“, – šypsosi ledo ritulio treneris Martynas Šlepetis ir Šiauliuose besitreniruojanti Ayeh Al Sajwani iš Arabų Emyratų.
Asmeninės nuotr.
Ayeh Al Sajwani ledo rituliu susidomėjo Šiauliuose, o grįžusi į Arabų Emyratus tapo šios šalies 15-mečių rinktinės nare.
Ayeh Al Sajwani (3 numeris) atakuoja varžovių vartus.