Krepšinio laukia su viltimi ir nerimu

Krep­ši­nio lau­kia su vil­ti­mi ir ne­ri­mu

Šian­dien Iz­rae­ly­je, Tel Avi­ve, Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė star­tuos Eu­ro­pos čem­pio­na­te, B gru­pė­je. Pir­mo­sios rung­ty­nės – su stip­ria Gru­zi­jos rink­ti­ne. Gru­pė­je taip pat rung­ty­niau­ja Uk­rai­nos, Iz­rae­lio, Ita­li­jos ir Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės.

Su ko­kio­mis min­ti­mis ir pro­gno­zė­mis Eu­ro­pos čem­pio­na­tą pa­si­tin­ka žy­mūs Šiau­lių kraš­to krep­ši­nio aist­ruo­liai?

„Ga­li vi­saip su­žais­ti“

Al­ma JAV­TO­KIE­NĖ, odon­to­lo­gė, bu­vu­si krep­ši­nin­kė, Lie­tu­vos rink­ti­nės na­rė, krep­ši­nin­kų Ar­tū­ro ir Ro­ber­to Jav­to­kų ma­ma, bu­vu­si Šiau­lių mies­to po­li­ti­nė ir vi­suo­me­nės vei­kė­ja:

– Nors pro­gno­zės šiai rink­ti­nei ir nė­ra ge­riau­sios, bet aš vi­sa­da ti­kiuo­si ge­riau­sio. Ti­kiu, kad ši rink­ti­nė ga­li vi­saip su­žais­ti – ga­li ir me­da­lių par­si­vež­ti, o ga­li ir vi­sai be nie­ko grįž­ti.

Vie­no ku­rio žai­dė­jo ne­no­rė­čiau iš­skir­ti. Kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se ga­li bū­ti vis ki­tas ly­de­ris. Ko­man­da žai­džia ga­na ban­guo­tai. Lie­tu­vos rink­ti­nė be­veik vi­sa­da taip žai­džia, ir nie­ka­da ne­ga­li da­ry­ti rim­tų pro­gno­zių, jos daž­niau­siai ne­pa­si­tei­si­na. Kiek bu­vo, kai rink­ti­nė iš­ly­dė­ta ne­si­ti­kint nie­ko ge­ro, o grį­žo su me­da­liais.

Gru­pės ko­man­dų nie­ka­da ne­ga­li ne­nu­ver­tin­ti. Ne­ga­li sa­ky­ti: ta – leng­va gru­pė, o ta – sun­ki. „Leng­vo­je“ gru­pė­je ga­li taip gau­ti į kau­lus, kad ma­ža ne­pa­si­ro­dys. Spor­ti­nin­kai nie­ka­da ne­tu­rė­tų taip nu­si­teik­ti, kad bus leng­vas var­žo­vas, bet bū­na vis­ko. Vi­są lai­ką iš­lai­ky­ti aukš­tą ly­gį yra la­bai su­dė­tin­ga.

Krep­ši­nis toks jau yra – jei­gu ge­rai kren­ta, se­ka­si me­ti­mai iš tri­jų taš­kų, ta­da vi­sai ki­tas žai­di­mas bū­na.

Mū­sų žmo­nių yra la­bai kon­ser­va­ty­vus po­žiū­ris į žai­dė­jus, tre­ne­rius. Bet kai­ta tu­ri bū­ti, ji neiš­ven­gia­ma. Ko­man­da at­jau­nė­ju­si – ir tre­ne­ris nau­jas. Ma­nau, kad tre­ne­ris laip­te­lis po laip­te­lio tu­ri ženg­ti, tik ta­da už­ka­riau­ja sa­vo „rin­ką“. Nors pa­pras­tai sa­ko­ma, kad jei­gu lai­mi, tai lai­mi žai­dė­jai, jei­gu pra­lai­mi, tai pra­lai­mi tre­ne­ris, bet tik­rai nė­ra taip, kad vi­sa­da kal­tas tre­ne­ris. Ta­čiau kiek mū­sų yra, tiek ir nuo­mo­nių.

---

Ket­vir­ta vie­ta bū­tų la­bai ge­rai

Vy­gin­tas ALI­ŠAUS­KAS, Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los va­do­vas, krep­ši­nin­kų au­tog­ra­fų, ženk­le­lių krep­ši­nio te­ma ko­lek­ci­nin­kas:

– Ma­nau, kad gru­pė­je užim­si­me 2–3 vie­tą. Prog­no­zuo­ju, kad su ita­lais bus sun­ku, gru­zi­nai šie­met la­bai stip­rūs, Iz­rae­lio rink­ti­nė, žai­džian­ti na­muo­se, taip pat ga­li pa­teik­ti ne­ti­kė­tu­mų.

Kad ir koks di­de­lis op­ti­mis­tas bū­čiau, ma­nau, kad me­da­lių ne­bus. Ste­buk­las bū­tų, jei­gu bū­tu­me ket­ver­tu­ke. Sa­ky­čiau, tai bū­tų di­de­lis pa­sie­ki­mas.

L. Le­ka­vi­čiaus pra­ra­di­mas yra di­džiu­lis trū­ku­mas, nes di­de­lis krū­vis ten­ka M. Kal­nie­čiui. Pri­si­me­nant praei­tą čem­pio­na­tą, kai M. Kal­nie­tis bu­vo trau­muo­tas, ne­la­bai bu­vo kam jį pa­keis­ti, ge­rai, kad ki­ti ne­blo­gai su­žai­dė. Su įžai­dė­jais, ma­nau, pro­ble­ma bus ir šia­me čem­pio­na­te.

Kiek su kuo te­ko kal­bė­tis, keis­to­kai dau­ge­liui at­ro­do D. Mo­tie­jū­no iš­skri­di­mas į Ame­ri­ką. Į pa­si­ruo­ši­mą jis taip pat vė­la­vo be­veik dvi sa­vai­tes. Da­bar vėl neaiš­ku, ka­da jis ga­lės pri­si­jung­ti prie rink­ti­nės. Jei­gu jis bū­tų la­bai ge­rą for­mą ir žai­di­mą de­monst­ra­vęs kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se, ta­da vis­kas tvar­ko­je, bet da­bar man keis­tai at­ro­do jo iš­vy­ki­mas.

Man pa­tin­ka M. Kuz­mins­kas, nors kar­tais ir ne­si­se­ka jam su to­li­mais me­ti­mais, bet ne­re­tai la­bai gra­žiai su­žai­džia ir su kiek­vie­no­mis rung­ty­nė­mis yra ėji­mas į prie­kį.

J. Va­lan­čiū­nas taip pat sa­vo vie­to­je. Po krep­šiais jis tvir­tai jau­čia­si, ir prieš jį gin­tis vie­nam yra su­dė­tin­ga, o tai ati­trauks dė­me­sį nuo ki­tų žai­dė­jų, kad tik bū­tų sėk­min­gi mū­siš­kių to­li­mi me­ti­mai.

M. Kal­nie­tis, ma­nau, su­žais pa­gal ga­li­my­bes. J. Ma­čiu­liui iki šiol ga­na ma­žai lei­do žais­ti, bet kai rei­kės, jis sa­vo pa­da­rys. Iš jau­nų – M. Ge­ce­vi­čiui jei­gu ne gy­ny­bo­je, tai bent tri­taš­kiai tu­rė­tų ei­ti.

Tre­ne­rį D. Ado­mai­tį daug kas ly­gi­na su anks­čiau bu­vu­siu J. Kaz­laus­ku. D. Ado­mai­čiui pa­tir­ties dar trūks­ta. Jau­ni­mo, jau­nių rink­ti­nes yra tre­ni­ra­vęs, o su vy­rais dir­ba pir­mą kar­tą. Bet rink­ti­nės žai­di­mas kei­čia­si, grei­tė­ja, yra šiek tiek dau­giau lais­vės, imp­ro­vi­zuo­ti lei­džia. Apie tre­ne­rio dar­bą bus ga­li­ma kal­bė­ti po čem­pio­na­to, ta­da bus ga­li­ma da­ry­ti iš­va­das.

Vis­kas at­si­skleis to­kio­se si­tua­ci­jo­se, kai iš tik­rų­jų rei­ka­lin­gas tre­ne­ris, kaip jis elg­sis, ko­kius spren­di­mus priims ir ko­kios bus tų spren­di­mų pa­sek­mės. Ga­lų ga­le – koks bus ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas. Nau­jam tre­ne­riui ir pa­te­ki­mas į še­še­tu­ką nė­ra blo­gas re­zul­ta­tas, tu­rint min­ty­je, kad šie­met ne­žai­džia P. Jan­kū­nas, D. Sa­bo­nis, trau­muo­tas L. Le­ka­vi­čius.

---

„No­rė­čiau, kad at­si­skleis­tų vi­sa ko­man­da“

Min­dau­gas ŽU­KAUS­KAS, Eu­ro­pos čem­pio­nas (2003 m.), At­lan­tos olim­pia­dos bron­zi­nin­kas (1996 m.), „Šiau­lių“ krep­ši­nio klu­bo di­rek­to­rius:

– Aš ne pro­gno­zuo­ju, o no­riu ir ma­nau, kad esa­me pa­kan­ka­mai stip­rūs, kad iš gru­pės išei­tu­me pir­mi.

Ma­nau, kad pir­mo­ji die­na su gru­zi­nais bus la­bai su­dė­tin­ga. Gru­zi­ja de­monst­ruo­ja la­bai ge­rą krep­ši­nį, tą pa­ma­tė­me čia, žais­da­mi Lie­tu­vo­je prieš juos.

Jei­gu pir­mos gru­pės rung­ty­nės ge­rai pa­si­se­ka, ge­rai su­žai­džia­mos, ta­da rink­ti­nė įgau­na pa­si­ti­kė­ji­mo.

No­rė­čiau, kad at­si­skleis­tų vi­sa ko­man­da. Dau­gu­ma žai­dė­jų jau yra pa­kan­ka­mai pa­ty­rę, ku­riems ne­rei­kia įro­di­nė­ti, kad ga­li ge­rai žais­ti. Ats­ki­rais mo­men­tais ga­lė­tų „iš­šau­ti“ ir jau­ni­mas.

Rim­ta ne­tek­tis rink­ti­nei Lu­ko Le­ka­vi­čiaus trau­ma. Vi­sas dar­bas ei­li­nį kar­tą kren­ta Man­tui Kal­nie­čiui, ku­ris su dar­bu su­si­do­ros, jei ne­nu­tiks ko­kia bė­da. Tik su kiek­vie­nais me­tais M. Kal­nie­tis tam­pa vis vy­res­nis, tu­rim tai pri­pa­žin­ti, ir jam iš­temp­ti vi­są čem­pio­na­tą gal bus sun­ku. Ti­kiuo­si, kad Adas Juš­ke­vi­čius ir Ma­rius Gri­go­nis leis Mantui kaž­kiek at­si­kvėp­ti.

L. Le­ka­vi­čius bū­tų bu­vu­si ly­gia­ver­tė pa­mai­na M. Kal­nie­čiui. Jis jau už­si­re­ko­men­da­vęs „Žal­gi­ry­je“, tu­rė­jo la­bai ge­rą se­zo­ną ir rink­ti­nė­je, ma­nau, bū­tų bu­vęs ge­ras žai­dė­jas. Ne­lai­mė nu­ti­ko kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se, bet jos yra rei­ka­lin­gos. Kaip ki­taip ko­man­da su­si­žais? O trau­ma ga­li nu­tikti bet kur, kad ir ei­nant gat­ve ar va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu.

---

„Tre­ne­rio dar­be di­de­lių klai­dų ne­ma­tau“

Prof. Arū­nas GU­MU­LIAUS­KAS, LR Sei­mo na­rys, is­to­ri­kas, bu­vęs krep­ši­nin­kas:

– Pa­si­kei­tu­si ko­man­da, nau­jas tre­ne­ris – tai ga­li bū­ti ir džiu­gi­nan­čių ne­ti­kė­tu­mų, ga­li bū­ti ir liū­di­nan­čių. Kad išeis iš gru­pės, esu be­veik įsi­ti­ki­nęs, o to­liau – ko­man­dos la­bai apy­ly­gės. Ga­li bū­ti nuo pir­mos iki aš­tun­tos vie­tos.

L. Le­ka­vi­čius keis­da­vo M. Kal­nie­tį. Da­bar ne­la­bai yra kas jį pa­kei­čia. Jei­gu dar L. Le­ka­vi­čiaus die­na bū­da­vo, M. Kal­nie­tis ga­lė­da­vo il­sė­tis. Žai­džiant su is­pa­nais, M. Kal­nie­čio ne­la­bai bu­vo kas pa­kei­čia, ir tas la­bai jau­tė­si.

Ti­kiuo­si, kad jau ke­le­rius me­tus fak­tiš­kai nor­ma­liai ne­žai­dęs D. Mo­tie­jū­nas Eu­ro­pos čem­pio­na­te tu­rė­tų „pra­bil­ti“. La­bai svar­bu, kaip su­žais D. Mo­tie­jū­nas. Jis yra ir vie­nas iš „bokš­tų“, ir ga­li pa­tai­ky­ti iš to­li. Sup­ran­tu, kad žai­dy­bi­nės pra­kti­kos jam la­bai trūks­ta, bet kaip ten be­bū­tų, jis yra iš aukš­čiau­sios krep­ši­nio ly­gos. Ti­kiuo­si, kad jam ateis for­mos pi­kas kaip tik per čem­pio­na­tą.

Iš gru­pės var­žo­vų neišs­kir­čiau nie­ko, vi­sos ko­man­dos pa­jė­gios. Žiū­rė­kit, kaip var­gom su gru­zi­nais. Vo­kie­ti­ja ir­gi tu­ri di­džiu­lę eu­ro­pi­nę pa­tir­tį. Žy­dai žais na­muo­se, o na­mų sie­nos la­bai pa­de­da. O ita­lai kiek mums pa­tei­kė staig­me­nų! Jie mums la­bai ne­pa­ran­kūs, nes žai­džia klam­pų žai­di­mą.

Dėl tre­ne­rio, tai la­bai tei­sin­gas pa­sa­ky­mas, kad Lie­tu­vo­je yra trys mi­li­jo­nai tre­ne­rių. D. Ado­mai­tis yra nor­ma­lus tre­ne­ris ir jo dar­be kaž­ko­kių di­de­lių klai­dų ne­ma­tau. Pra­džia vi­sa­da sun­ki, pri­si­min­ki­me kaip į mū­sų šiau­lie­tį An­ta­ną Si­rei­ką vi­si skep­tiš­kai žiū­rė­jo, o jis ko­man­dą nu­ve­dė iki Eu­ro­pos čem­pio­nų. La­bai svar­bu, kad tre­ne­ris bū­tų ge­ras psi­cho­lo­gas ir su­val­dy­tų ko­man­dą.

---

„Ga­li ir (ne)pa­si­sek­ti“

Dr. Sta­sys TU­MĖ­NAS, LR Sei­mo na­rys, krep­ši­nio aist­ruo­lis:

– Pra­si­de­dan­tis Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas šiais me­tais ne­prog­no­zuo­ja­mas. Tra­di­ciš­kai fa­vo­ri­tais lai­ko­mi is­pa­nai, ser­bai, bet ti­kiu, kad pa­ga­liau ga­li su­spur­dė­ti Kroa­ti­ja, ku­riai am­ži­nai ne­pa­si­se­ka le­mia­mu mo­men­tu. Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ga­li lai­mės šū­vius iš­šau­ti ir nu­ste­bin­ti „bra­liu­kai“ iš Lat­vi­jos su K. Por­zin­giu prie­ša­ky ar­ba Gru­zi­ja, tik pa­sta­rie­siems Za­zos Pa­ču­li­jos ir stip­raus tik star­to pen­ke­to ga­li ne­pa­kak­ti.

Šį­kart pro­gno­zuo­ti sun­kiau, nes ne vi­si ge­riau­si at­vy­ko, ar­ba yra trau­muo­ti ko­man­dų ly­de­riai Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos ko­man­do­se. Ne­nu­ra­šy­čiau ir slo­vė­nų, ne­pa­mirš­ki­me, kad na­muo­se žai­džia Iz­rae­lio rink­ti­nė. Tai­gi žais­ti da­bar mo­ka vi­si, tarp jų ir lie­tu­viai.

Mū­sų rink­ti­nė drau­giš­ko­se var­žy­bo­se pa­li­ko kont­rover­siš­ką įspū­dį, bet kar­tais pa­de­monst­ra­vo cha­rak­te­rį, ku­ris ypač rei­ka­lin­gas, kai ko­man­do­je nė­ra to­kio ka­lib­ro žvaigž­džių kaip bro­liai Ga­so­liai, Pa­ču­li­ja ar Por­zin­gis.

Ma­no su­pra­ti­mu, drau­giš­kų var­žy­bų gal net ne­rei­kė­tų ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją, nes tre­ne­riai eks­pe­ri­men­tuo­ja, iš­ban­do įvai­rias žai­di­mo sche­mas, o sir­ga­liai no­ri tik per­ga­lių. Jo­no Kaz­laus­ko žai­di­mo sche­mos bu­vo la­bai ma­te­ma­tiš­kai, griež­tai su­dė­lio­tos, aiš­kios, o D. Ado­mai­čio brai­žas rink­ti­nė­je tik for­muo­ja­si, ma­žiau nu­spė­ja­mas.

Ma­nau, kad lems, ar ko­man­da su­si­telks kaip kumš­tis, ar blyks­tels ir taps tik­rais ly­de­riais Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir ypač Min­dau­gas Kuz­mins­kas, ku­riam šis čem­pio­na­tas ga­li tap­ti jo „žvaigž­džių va­lan­da“.

Tie­sa, va­sa­ros rung­ty­nės iš­sklai­dė abe­jo­nes ir at­sa­kė į klau­si­mą, ko­dėl ne NBA, o Ki­ni­jo­je žais Do­na­tas Mo­tie­jū­nas, ku­ris blaš­ko­si aikš­te­lė­je, žai­džia sti­chiš­kai kaip tie Hius­to­no po­tvy­niai.

Daug ką pa­ro­dys svar­bios pir­mo­sios lie­tu­vių rung­ty­nės su stip­ria Gru­zi­ja. Jei lai­mė­si­me, bus ge­rai, ta­da gal „pa­gau­si­me“ sėk­mės ban­gą ir ge­rin­da­mi žai­di­mą kop­si­me aukš­tyn, bent iki pus­fi­na­lio, ku­ria­me no­rė­čiau pa­ma­ty­ti Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos dvi­ko­vą su mums lai­min­ga pa­bai­ga.

Šią va­sa­rą daug kal­ba­ma apie am­bi­cin­gus Lat­vi­jos pla­nus čem­pio­na­te. Gal­vo­ju, kad jie rea­lūs. Jei lat­viai po­gru­py­je įveiks Ser­bi­ją, Ru­si­ją, Tur­ki­ją, jie ga­li nu­ga­lė­ti bet ką.

Drau­giš­kos rung­ty­nės Šiau­liuo­se su Is­lan­di­jos rink­ti­ne pa­ro­dė, kad sir­ga­liams svar­biau rung­ty­nė­se yra emo­ci­jos, ge­ra nuo­tai­ka, pa­lan­ku­mo sa­vo nu­my­lė­ti­niams ro­dy­mas. Nors Lie­tu­vo­je gy­ve­na per mi­li­jo­ną krep­ši­nio aist­ruo­lių, tre­ne­rių, pa­ta­rė­jų, spe­cia­lis­tų, bet tai tik žai­di­mas. Gy­ve­ni­mas tę­sis, jei ta­vo ko­man­dai šį­kart ir (ne)pa­si­seks.

---

Vi­sa­da rei­kia ti­kė­tis tik auk­so

Leo­nas KA­RA­LIŪ­NAS, Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jas, Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas spor­to klau­si­mais, kny­gos „Iš kie­mo į di­dį­jį krep­ši­nį“ au­to­rius:

– Kaip sa­kė pa­ts kie­čiau­sias rink­ti­nės fa­nas Sėk­la, vi­sa­da rei­kia ti­kė­tis tik auk­so. Ta­čiau tam tik­ros ap­lin­ky­bės, to­kios kaip įžai­dė­jo trau­ma, ga­li šiek tiek pa­keis­ti si­tua­ci­ją.

Vi­sos ko­man­dos mo­ka žais­ti. Tai ga­li bū­ti sen­sa­ci­jų čem­pio­na­tas. Ir mū­sų kai­my­nai Lat­viai ga­li ge­rai pa­si­ro­dy­ti, jei­gu ne­per­degs.

Ma­ny­čiau, kad mū­sų star­ti­nis pen­ke­tas yra la­bai ne­blo­gas, ko­man­da jau­na ir ga­lė­tų nu­ste­bin­ti.

La­bai daug lems pir­mo­sios rung­ty­nės su Gru­zi­ja. Kaip ma­tė­me drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se, ne­pa­vy­ko lai­mė­ti, ir dar­gi jie žai­dė be Pa­ču­li­jos, ge­riau­sio žai­dė­jo, tai­gi neaiš­ku, kaip vis­kas da­bar bus. Jei­gu ne­pa­vyk­tų su gru­zi­nais, be­lie­ka lai­mė­ti vi­sas ki­tas rung­ty­nes.

Rung­ty­nės su Is­pa­ni­ja, nors ir bu­vo pra­lai­mė­ta pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis, pa­ro­dė, kad ko­man­da tu­ri stu­bu­rą ir ga­li žais­ti. Aiš­ku, di­de­lė at­sa­ko­my­bė ten­ka nau­jam tre­ne­riui. Jei­gu pra­lai­mės, vis­kas kris ant tre­ne­rio. Ir da­bar vi­si lau­kia – pa­si­seks tre­ne­riui D. Ado­mai­čiui, ar ne­pa­si­seks.

La­bai mie­la, kad vi­si, ku­rie jam pa­ža­dė­jo, at­vy­ko į sto­vyk­lą. Aiš­ku, D. Mo­tie­jū­no žai­di­mas ban­guo­tas, bet jei­gu jis įsi­va­žiuos, vis­kas bus ge­rai. J. Va­lan­čiū­nas kuo to­liau, tuo sta­bi­liau žai­džia. M. Ge­ce­vi­čius ga­li „iš­šau­ti“ sa­vo tri­taš­kiais. J. Ma­čiu­lis ir M. Kal­nie­tis taip pat yra pro­fe­sio­na­lai. Vi­si rink­ti­nė­je yra ge­riau­si, ką šiuo me­tu Lie­tu­va tu­ri.

Vis­ko ga­li bū­ti, gal ir ne­pa­si­seks, bet ti­kė­ki­mės, kad vis­kas bus ge­rai. O vi­siems krep­ši­nio fa­nams, tei­sė­jams ir ver­tin­to­jams siū­ly­čiau ma­žiau kri­ti­kuo­ti. Rei­kia džiaug­tis, kad žmo­nės at­sto­vau­ja Lie­tu­vai. Ne­ga­li vi­sa­da sek­tis. Ne­nu­si­vil­ki­me, jei­gu ne­pa­si­seks. Vis­gi krep­ši­nis Lie­tu­vą yra iš­gar­si­nęs vi­sa­me pa­sau­ly­je, ir krep­ši­nin­kai yra pir­mie­ji am­ba­sa­do­riai, ku­rie Lie­tu­vai pra­kir­to lan­gą į pa­sau­lį.

---

Neį­vei­kia­mų nė­ra

An­ta­nas SI­REI­KA, „Šiau­lių“ krep­ši­nio ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris, Lie­tu­vos rink­ti­nės, 2003 me­tais ta­pu­sios Eu­ro­pos čem­pio­ne, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris:

– Ma­no pro­gno­zės op­ti­mis­tiš­kiau­sios. Gal­vo­ju, kad Lie­tu­vos rink­ti­nė ga­li žais­ti dėl auk­so. Ne­ma­tau nė vie­nos rink­ti­nės, ku­ri bū­tų be nuo­sto­lių, neį­vei­kia­ma ar la­bai pa­jė­gi. Net ir ser­bų rink­ti­nė, ku­ri iki pa­sku­ti­nio mo­men­to bu­vo la­bai ne­blo­ga, ne­te­ko stip­rių žai­dė­jų, Is­pa­ni­jos rink­ti­nė ir­gi nė­ra be nuo­sto­lių. Tai­gi aš op­ti­mis­tiš­kai žiū­riu į čem­pio­na­tą.

Esu tre­ne­ris ir nie­ka­da ne­ga­liu sa­ky­ti, ar šian­dien su Gru­zi­ja ko­man­da lai­mės. Rung­ty­nes žiū­riu ki­taip ne­gu fa­nas ar žiū­ro­vas. Gal­vo­ju, kad čia bus prin­ci­pi­nės rung­ty­nės dėl pir­mos vie­tos gru­pė­je.

M. Kuz­mins­kas, J. Va­lan­čiū­nas, M. Kal­nie­tis, M. Ge­ce­vi­čius, J. Ma­čiu­lis – stip­rus pen­ke­tas.

Dėl D. Mo­tie­jū­no yra dvi me­da­lio pu­sės. Fi­ziš­kai ne­ge­rai, kad jis pra­lei­džia tre­ni­ruo­tes, bet yra mo­ra­li­nė, psi­cho­lo­gi­nė pu­sė. Žmo­gui bu­vo su­teik­tos są­ly­gos da­ly­vau­ti gims­tant nau­jai gy­vy­bei ir tai yra la­bai svar­bu gy­ve­ni­me. Krep­ši­nis svar­bu šiuo mo­men­tu, bet gy­ve­ni­mas ne iš 10–15 die­nų su­si­de­da. Mo­ra­li­nė pu­sė yra svar­bes­nė. Ma­nau, kad da­bar Mo­tie­jū­nas pri­si­jungs su di­des­ne ener­gi­ja.

Ir vi­siems žai­dė­jams pa­vyz­dys, kad tre­ne­ris pa­si­ti­kė­jo žmo­gu­mi, kad žai­dė­jai vi­sų pir­ma yra žmo­nės, o tik pa­skui pro­fe­sio­na­lai.

Kal­bant apie D. Ado­mai­čio de­biu­tą, kiek­vie­na pra­džia yra stre­si­nė si­tua­ci­ja – jau­di­nie­si, sun­kiai su­ran­di sa­ve. Man gal bu­vo leng­viau. Prieš tap­da­mas vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu pen­ke­rius me­tus bu­vau tre­ne­rio asis­ten­tu. D. Ado­mai­tis ne­bu­vo. Kaip sa­ko­ma, li­ki­mas duo­da iš­ban­dy­mus. Kiek te­ko ste­bė­ti rung­ty­nių, jo vei­de, veiks­muo­se abe­jo­nių, pa­si­me­ti­mo ne­te­ko ma­ty­ti.

Kal­bė­jo­si Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ, nuo­trau­kos Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO ir Vy­tau­to RUŠ­KIO