Bendruomenė pastatė paminklą Pašiaušės kolegijai

Bendruomenė pastatė paminklą Pašiaušės kolegijai

Ben­druo­me­nė pa­sta­tė pa­mink­lą Pa­šiau­šės ko­le­gi­jai

Kel­mės ra­jo­ne, Pa­šiau­šės mies­te­ly­je, ati­deng­tas pa­mink­li­nis ak­muo 1654 me­tais įkur­tai ir iki 1773 me­tų gy­va­vu­siai Pa­šiau­šės jė­zui­tų ko­le­gi­jai.

Vie­ta, ku­rio­je sto­vė­jo ko­le­gi­ja, pa­žy­mė­ta kai­mo bend­ruo­me­nės „Pa­šiau­šė­lė“ ini­cia­ty­va.

Pas­ta­ty­ti pa­mink­lą ko­le­gi­jai 2008 me­tais bu­vo pla­na­vu­si ir Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, bend­ra­dar­biau­da­ma su Šiau­lių uni­ver­si­te­tu. Bu­vo pa­reng­tas ir pa­mink­lo pro­jek­tas. De­ja, jis li­ko po­pie­riu­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Rei­kė­jo įam­žin­ti

„Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko sa­ko, jog Pa­šiau­šės jė­zui­tų ko­le­gi­jos at­mi­ni­mą tik­rai rei­kė­jo įam­žin­ti. Gar­bin­ga is­to­ri­ja su­tei­kia gy­ven­vie­tei pa­trauk­lu­mo.

Ne­re­tai į Pa­šiau­šę at­vyks­ta tu­ris­tų iš ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių, iš uni­ver­si­te­tų. Bu­vo at­vy­kęs ke­lių uni­ver­si­te­tų pro­fe­so­rius iš Ame­ri­kos Ro­mual­das Švied­rys, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ar­vy­das Pa­ce­vi­čius. At­vy­kė­liai klau­sia, ku­rio­je vie­to­je sto­vė­jo jė­zui­tų ko­le­gi­ja.

„O mes ne­tu­ri­me ką pa­ro­dy­ti, – ap­gai­les­tau­ja po­nia Li­na. – Prie­šais bend­ruo­me­nės na­mus – griu­vė­siai. Ma­no­ma, jog tai bu­vu­sios baž­ny­čios rū­siai. Jais kaip ūki­nės pa­skir­ties sta­ti­niais il­gą lai­ką nau­do­jo­si ša­li­mais gy­ve­nę žmo­nės. Kai jie iš­si­kraus­tė, ten no­rė­ta įreng­ti bend­ruo­me­nės na­mus. Bet vos pra­dė­ję dirb­ti sta­ty­bi­nin­kai prie rū­sių pa­ma­tų ra­do žmo­nių kau­lų. Te­ri­to­ri­ją ty­ri­nė­jo ar­cheo­lo­gai. Jie pa­tvir­ti­no, jog tai – lai­do­ji­mo vie­ta. Prie baž­ny­čios ga­lė­jo bū­ti ka­pi­nės. Ar­ba vie­nuo­liai ga­lė­jo bū­ti lai­do­ja­mi baž­ny­čios rū­siuo­se.“

Bend­ruo­me­nės bran­duo­lys se­niai sva­jo­jo su­tvar­ky­ti bu­vu­sios ko­le­gi­jos te­ri­to­ri­ją ir pa­sta­ty­ti pa­mink­li­nį ak­me­nį, kad į Pa­šiau­šę at­vy­ku­siems tu­ris­tams ir pi­lig­ri­mams bū­tų aiš­ku, kur sto­vė­jo žy­mio­sios ko­le­gi­jos pa­sta­tai.

Is­to­ri­ją įpras­min­ti „Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nei at­ro­dė tie­siog bū­ti­na.

Bu­vo tur­tin­giau­sia Lie­tu­vos ko­le­gi­ja

Sep­ty­nio­lik­ta­ja­me – aš­tuo­nio­lik­ta­ja­me am­žiu­je, iki pat jė­zui­tų or­di­no už­da­ry­mo gy­va­vu­si Pa­šiau­šės jė­zui­tų ko­le­gi­ja bu­vo vie­na iš tur­tin­giau­sių ko­le­gi­jų tuo­me­ti­nė­je Lie­tu­vo­je. Jos fun­da­to­rius Sta­nis­lo­vas Bei­nar­tas, gar­sė­jęs net tik pui­kiu iš­si­moks­li­ni­mu, bet ir dos­nu­mu, jė­zui­tus Pa­šiau­šė­je įkur­di­no rū­pin­da­ma­sis tau­tie­čių re­li­gin­gu­mu ir dva­sin­gu­mu.

Ko­le­gi­jo­je vei­kė sin­tak­sės ir poe­ti­kos, vė­liau ati­da­ry­ta ir re­to­ri­kos kla­sė. Jau­ni­mas čia mo­kė­si lo­ty­nų ir len­kų kal­bų, skai­ty­mo, ra­šy­mo, skai­čia­vi­mo, gra­ma­ti­kos, sin­tak­sės, li­te­ra­tū­ros, geog­ra­fi­jos, is­to­ri­jos, mu­zi­kos, lo­gi­kos. Še­še­rius me­tus bu­vo skai­to­mas fi­lo­so­fi­jos ir teo­lo­gi­jos kur­sas. Mo­kė­si vai­kai bei jau­ni­mas iš Že­mai­ti­jos, Kur­šo, Ry­gos ir Šve­di­jos.

Čia bu­vo su­kaup­ta 1627 to­mų moks­li­nė bib­lio­te­ka. Pas­kai­tas skai­tė pro­fe­so­riai Balt­ra­mie­jus Ge­ce­vi­čius ir Ig­nas Pu­zi­nas. Ko­le­gi­jos rek­to­riai Pran­ciš­kus Šru­baus­kis ir Gab­rie­lius Šim­ke­vi­čius bu­vo ži­no­mi kaip lie­tu­viš­kų kny­gų au­to­riai.

Ša­lia ko­le­gi­jos vei­kė Pa­šiau­šės jė­zui­tų vie­nuo­ly­nas ir baž­ny­čia, tal­pi­nu­si 2000 žmo­nių. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, jog ko­le­gi­ja tu­rė­jo var­pi­nę su ang­liš­ku laik­ro­džiu, mu­šan­čiu va­lan­das, ita­liš­ką so­dą su alė­jo­mis ir al­ta­na.

Ply­tos pa­nau­do­tos Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jai

Pa­nai­ki­nus jė­zui­tų or­di­ną, ko­le­gi­ją pe­rė­mė Edu­ka­ci­nė ko­mi­si­ja. Ta­čiau ko­le­gi­jos ba­zė­je ne­bu­vo įkur­ta aukš­to­ji mo­kyk­la. Vie­nuo­liams ti­ku­si Ra­my­bės kal­nu ša­lia Vi­žės ir Šiau­šės upe­lių esan­ti vie­ta bu­vo per daug ato­ki kaip moks­lo ži­di­nys.

Iš­tuš­tė­ję pa­sta­tai pra­dė­jo nyk­ti. De­vy­nio­lik­to­jo am­žiaus vi­du­ry­je Šiau­liuo­se nu­ta­rus sta­ty­ti ber­niu­kų (da­bar­ti­nė J. Ja­no­nio) gim­na­zi­ją, leis­ta nu­griau­ti Pa­šiau­šės ko­le­gi­jos pa­sta­tus, ply­tas pa­nau­do­ti kaip sta­ty­bi­nę me­džia­gą.

Be­je, ma­no­ma, jog ply­tos ko­le­gi­jos pa­sta­tams bu­vo pa­ga­min­tos Pa­šiau­šė­je. Čia vei­kė ply­ti­nė.

Ko­le­gi­jos bib­lio­te­ka per­duo­ta Ty­tu­vė­nų ber­nar­di­nams. Ta­čiau šiuo me­tu iš­li­ku­si tik vie­na ki­ta kny­ga ir ke­lios me­no ver­ty­bės. Po­ra pa­veiks­lų ka­bo Pa­ka­pės ir Ža­ga­rės baž­ny­čio­se.

Praė­ju­sio am­žiaus pra­džio­je ko­le­gi­jos vie­ta bu­vo pa­žy­mė­ta kop­lyts­tul­piu. 2008 me­tais Kel­mės sa­vi­val­dy­bė ir Šiau­lių uni­ver­si­te­tas ini­ci­ja­vo pa­mink­lo Pa­šiau­šės ko­le­gi­jai su­kū­ri­mą. Bu­vo pa­skelb­tas pro­jek­to kon­kur­sas, ku­rį lai­mė­jo Si­mo­nas Pa­že­mec­kas.

De­ja, pro­jek­tas taip ir ne­ta­po kū­nu. Ko­dėl taip at­si­ti­ko, šian­die­ni­niai ra­jo­no va­do­vai ne­ži­no, nes tuo me­tu dar ne­dir­bo.

Anuo­me­ti­niai va­do­vai, pa­sak pa­šiau­šiš­kių, pa­mink­lą sta­ty­ti ža­dė­jo prieš rin­ki­mus. Po rin­ki­mų kei­tė­si val­džia. Se­no­sios val­džios pa­ža­dų ji jau ne­be­vyk­dė.

Ko ne­pa­da­rė ins­ti­tu­ci­jos, pa­da­rė bend­ruo­me­nė

„Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko drau­ge su ke­le­tu bend­ra­min­čių pa­ra­šė pro­jek­tą „Pa­šiau­šės praei­ties įpras­mi­ni­mas“. Jo įgy­ven­di­ni­mui iš Sa­vi­val­dy­bės ga­vo 900 eu­rų.

Tiek pi­ni­gų ne­bū­tų už­te­kę su­tvar­ky­ti ap­lin­ką, įreng­ti ta­kus ir pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo ak­me­nį. Pa­dė­jo rė­mė­jai. Že­mės ūkio bend­ro­vės „Že­mi­la“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Mi­la­šius pa­do­va­no­jo ak­me­nį, nu­pir­ko žo­ly­no sėk­los. Ki­ta že­mės ūkio bend­ro­vė „Lu­gan­ta“ sky­rė tech­ni­kos te­ri­to­ri­ją su­tvar­ky­ti. „Ak­men­tos“ bend­ro­vės sa­vi­nin­kas Gin­ta­ras Čy­vas pa­do­va­no­jo plokš­tę, ku­rio­je iš­kal­ta in­for­ma­ci­ja apie ko­le­gi­ją. Šiek tiek lė­šų sky­rė iš Pa­šiau­šės ki­lu­si bend­ruo­me­nės rė­mė­ja Lio­nė Gri­go­ra­vi­čie­nė.

Sa­vo dar­bu tvar­kant ko­le­gi­jos te­ri­to­ri­ją pri­si­dė­jo ūki­nin­kas Da­rius Pet­raus­kas, bend­ruo­me­nės na­riai An­ta­nas Ta­vo­ras, Al­do­na Ku­čins­kie­nė, Ja­ni­na Zda­nie­nė.

„Kai­mo žmo­nės vi­są sa­vai­tę grėb­liais ly­gi­no te­ri­to­ri­ją, rin­ko plyt­ga­lius, kad ga­lė­tų pa­sė­ti žo­lę“, – pa­sa­ko­ja bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė L. Šav­čen­ko.

Ap­link pa­mink­li­nį ak­me­nį įreng­tas žo­ly­nas, pa­da­ry­ti ta­ke­liai priei­ti prie pa­mink­lo, pa­so­din­ta gė­lių ir kal­na­pu­šių.

Į pa­mink­lo ati­den­gi­mo iš­kil­mes pa­šiau­šiš­kiai pa­kvie­tė Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do val­dy­bos pir­mi­nin­ką Hu­ber­tą Smil­gį, is­to­ri­ką Sta­sį Ši­mai­tį, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ire­ną Si­ru­sie­nę ir Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ną Val­dą Iva­naus­ką.

Pa­mink­li­nį ak­me­nį pa­šven­ti­no Kiau­no­rių pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Do­na­tas Gar­ba­žius. Sve­čiams ir Pa­šiau­šės žmo­nėms kon­cer­ta­vo Ba­zi­lio­nų me­no mė­gė­jai. „Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės ku­li­na­rės pa­ruo­šė se­no­vi­nių pa­tie­ka­lų vai­šes.

Sva­jo­nės apie Pi­lig­ri­mų ke­lią

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko sa­ko, jog Pa­šiau­šės ko­le­gi­jos įam­ži­ni­mo dar­bai ne­si­bai­gia pa­mink­li­niu ak­me­niu. Už ak­mens žio­jė­ja bu­vu­sių baž­ny­čios rū­sių duo­bė. Kar­tais ten me­ta­mos šiukš­lės. Tai ne­da­ro gar­bės mies­te­liui. Rei­kė­tų su­tvar­ky­ti rū­sius. Juos iš­va­ly­ti, su­tvar­ky­ti ir už­den­gus ro­dy­ti kaip mu­zie­ji­nę ver­ty­bę. Ar­ba bent ati­tver­ti, kad ne­ba­dy­tų akių.

Rei­kė­tų ir in­for­ma­ci­nio sten­do. At­vy­kę tu­ris­tai ja­me ga­lė­tų ras­ti vi­są iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie Pa­šiau­šę ir čia gy­va­vu­sią jė­zui­tų ko­le­gi­ją.

Per Ši­li­nės at­lai­dus ke­li ki­lo­met­rai nuo Pa­šiau­šės ei­nan­čiu as­fal­tuo­tu ke­liu trau­kia pi­lig­ri­mai nuo Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą. Pa­šiau­šės mo­te­rys juos su­tin­ka su sū­riais, me­du­mi ir gė­lė­mis, kad kiek pail­sė­tų ir pa­si­stip­rin­tų prieš to­les­nę ke­lio­nę.

Kar­tais į Pa­šiau­šę už­su­ka iš už­sie­nio ke­liau­jan­tys pi­lig­ri­mai. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės įsi­ti­ki­ni­mu, gy­ven­vie­tė ver­ta, kad bū­tų įtrauk­ta į ofi­cia­lius Pi­lig­ri­mų ke­lių že­mė­la­pius, ir bend­ruo­me­nė to sieks.

Au­to­rės nuo­tr.

„Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va bei dar­bu ir Sa­vi­val­dy­bės bei rė­mė­jų lė­šo­mis įam­žin­ta Pa­šiau­šės jė­zui­tų ko­le­gi­jos vie­ta.

„Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko sva­jo­ja, kad Pa­šiau­šė bū­tų įtrauk­ta į Pi­lig­ri­mų ke­lių že­mė­la­pius.

Sut­var­ky­ta te­ri­to­ri­ja ap­link pa­mink­li­nį ak­me­nį, pa­so­din­ta gė­lių ir kal­nų pu­šų.

Pa­šiau­šės gy­ven­to­jai no­rė­tų ra­šy­ti tęs­ti­nį pro­jek­tą ir su­tvar­ky­ti už pa­mink­li­nio ak­mens žio­jė­jan­čius bu­vu­sios baž­ny­čios rū­sius.