1 JAV CENTO KOLEKCIJOS PARODA

1 JAV CEN­TO KO­LEK­CI­JOS PA­RO­DA

Vik­to­ras Ba­ra­naus­kas Šiau­liams su­rin­ko uni­ka­lią ko­lek­ci­ją!

Tą tei­giu per­kel­ti­ne pra­sme, nes Vik­to­ras, mi­ręs 1924 me­tais, to at­lik­ti ne­be­ga­lė­jo. Po mir­ties tą at­li­ko jo lie­tu­viš­ka pa­var­dė. Lie­tu­vių emig­ran­tų vi­suo­me­nė JAV, at­si­žvel­gu­si į ją, per pa­sta­ruo­sius du me­tus su­rin­ko uni­ka­lią 256 vnt. mo­ne­tų ko­lek­ci­ją, ku­ri lai­ki­nai eks­po­nuo­ja­ma Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ir dai­ro­si sau vie­tos Lie­tu­vo­je.

Ši ko­lek­ci­ja – ant­ro­ji pa­sau­ly­je. Pir­mo­ji – Či­ka­go­je, V. D. Bren­ne­rio mu­zie­ju­je.

Pa­ro­do­je, ku­rią pa­rengė mi­nė­tos bib­lio­te­kos Ame­ri­kos skai­tyk­los koor­di­na­to­rė Ro­ma Ba­ris­tai­tė, eks­po­nuo­ja­mi vi­sų me­tų, nuo iš­lei­di­mo pra­džios iki šių me­tų (1909–2017) 1 JAV cen­to, dar ži­no­mo kaip Lin­kol­no cen­tas (Lin­coln cent), mo­ne­tų pa­vyz­džiai. Štai jos ap­ra­šas.

.......

Šią uni­ka­lią ko­lek­ci­ją su­rin­ko Ame­ri­kos lie­tu­viai, ten gy­ve­nan­čios išei­vės lie­tu­vės Da­nu­tės Ma­čer­nie­nės ini­cia­ty­va ir pa­stan­go­mis. Ji 2016 m. iš­gir­do apie Šiau­liuo­se ku­ria­mą „1 JAV CEN­TO“ skulp­tū­ri­nį ak­cen­tą mies­te, taip įam­ži­nant skulp­to­riaus V. D. Bren­ne­rio, 1 JAV cen­to mo­ne­tos au­to­riaus, at­mi­ni­mą tė­viš­kė­je. D. Ma­čer­nie­nė su­si­sie­kė su di­zai­ne­riu Vi­liu­mi Pu­ro­nu, šio me­ni­nio ak­cen­to au­to­riu­mi. 2017 m. va­sa­rą ji at­vy­ko į Lie­tu­vą ir jam įtei­kė Ame­ri­ko­je su­rink­tą 1 JAV (Lin­kol­no) cen­tų ko­lek­ci­ją, ku­rią pa­do­va­no­jo mū­sų kraš­tui. Manau, kad šis rin­ki­nys – vi­sų Ame­ri­kos lie­tu­vių do­va­na ir gra­žus jų mei­lės Lie­tu­vai pa­vyz­dys.

Lin­kol­no cen­to aver­se do­mi­nuo­ja skulp­to­riaus Vic­to­ro Da­vi­do Bren­ne­rio su­kur­tas Ame­ri­kos pre­zi­den­to A. Lin­kol­no ba­rel­je­fas. Me­ni­nin­ko gi­mi­mo vie­ta sie­ja­ma su Šiau­liais. Bū­da­mas 19-os me­tų jis emig­ra­vo į JAV. Čia V. D. Bren­ne­ris ir pra­dė­jo skulp­to­riaus kar­je­rą. 1 JAV cen­tas su Lin­kol­no at­vaiz­du ne­pa­ki­to nuo jo kal­di­ni­mo pra­džios 1909 m. iki šių die­nų. Kei­tė­si tik mo­ne­tos re­ver­so vaiz­das: 1909–1958 m. – su kvie­čių var­po­mis (Wheat cent), 1959–2008 m. – su Lin­kol­no me­mo­ria­lu (Lin­coln Me­mo­rial cent), 2009 m. bu­vo iš­leis­ti ke­li re­ver­so va­rian­tai, skir­ti Lin­kol­no 200-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms (Lin­coln Bi­cen­ten­nial cents) ir nuo 2010 m. iki da­bar – su Są­jun­gos sky­du (Union shield cent).

Da­lis tų pa­čių me­tų mo­ne­tų ko­lek­ci­jo­je yra eks­po­nuo­ja­mos po ke­lias, jei jos bu­vo nu­kal­din­tos skir­tin­go­se ka­lyk­lo­se, aver­se pa­žy­mė­to­se rai­dė­mis: D (Den­ve­ry­je, Ko­lo­ra­do vals­ti­ja) ir S (San Fran­cis­ke, Ka­li­for­ni­jos vals­ti­ja).

Pa­ro­dos įva­dą su­da­ro se­no­vi­nio 1 JAV cen­to su In­dė­no gal­va (In­dian Head cent) re­tos mo­ne­tos, cir­ku­lia­vu­sios 1859–1909 m., ku­rias pa­kei­tė šiau­lie­čio V. D. Bren­ne­rio Lin­kol­no cen­tas.

.......

Daug pa­slap­čių mums pa­li­ko is­to­ri­ja. Kur me­si skry­bė­lę – tuo­jau iš po skry­bė­lės iš­lįs įdo­my­bė. Vie­na jų – lit­va­ko Bren­ne­rio lie­tu­viš­kos šak­nys. Kol Vik­to­ras ir jo ar­ti­mie­ji bu­vo gy­vi – tiek bui­ty­je, tiek XX a. pra­džios ži­niask­lai­do­je bei en­cik­lo­pe­di­jo­se nie­kas ne­slė­pė, kad skulp­to­rius gi­mė Šiau­liuo­se kaip Vik­to­ras Ba­ra­naus­kas. Tą te­zę kaž­ko­dėl te­bet­vir­ti­na įvai­ria­kal­bės pa­sau­lio tau­tų vi­ki­pe­di­jos ru­sų, len­kų, pran­cū­zų, vo­kie­čių, ang­lų (rep­ro­duk­ci­ją tal­pi­nu) ir ki­tos. Vi­sos, iš­sky­rus mū­sų. Tai­gi...

Vie­ni biog­ra­fai tei­gė, kad vo­kiš­ką (Bren­ner – liet. de­gė­sis) pa­var­dę į Ba­ra­naus­ką li­tua­ni­za­vo JAV vi­suo­me­nė, ka­dan­gi emig­ran­tas skel­bė­si at­vy­kęs iš Lie­tu­vos, ki­ti – kad at­vy­kė­lis su­pap­ras­ti­no sa­vo pa­var­dę į Bren­ne­rį, ka­dan­gi tas skam­be­sys bu­vo pa­pras­tes­nis ang­liš­kai kal­ban­čių au­sims.

Ka­dan­gi žy­dų gi­mi­nys­tė sie­ja­ma su mo­ti­nys­te, jo tė­vys­tės klau­si­mas te­be­lau­kia iš­sa­mes­nio ty­ri­nė­ji­mo, nes tė­vo, tuo­me­ti­nio me­ta­lo ama­ti­nin­ko, tiek skir­tin­gos pa­var­dės (Ger­šo­nas Štar­kas ar Bren­ne­ris), tiek skir­tin­gos gy­ve­na­mo­sios vie­tos lei­džia vi­so­kias in­terp­re­ta­ci­jas ir spe­ku­lia­ci­jas, ne­sun­kiai par­duo­dant tiek pa­var­dę, tiek gim­ti­nę tam, kas mu­zi­ką už­sa­ko.

To­kį tei­gi­nį, ma­nau, dar la­biau su­komp­li­kuo­tų LR Vals­ty­bi­nis ar­chy­vas. Ja­me iš­li­ko da­lis žy­dų bend­ruo­me­nių ar­chy­vų lie­ka­nų, ku­rias ne­spė­jo su­nai­kin­ti na­ciai.

Apie tai – kita­me sky­re­ly­je „Iš po skry­bė­lės“.

Vilius Puronas

Skai­tyk­los kor­di­na­to­rė Ro­ma Ba­ris­tai­tė prie eks­po­nuo­ja­mos ko­lek­ci­jos.

Ang­liš­ko­sios Vi­ki­pe­di­jos rep­ro­duk­ci­ja