Ruošiamasi įamžinti Pakruojo krašto šviesuolio kompozitoriaus ir pedagogo Juliaus Juzeliūno atminimą

Ruo­šia­ma­si įam­žin­ti Pak­ruo­jo kraš­to švie­suo­lio kom­po­zi­to­riaus ir pe­da­go­go Ju­liaus Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mą

Pak­ruo­jo ra­jo­nas ga­li di­džiuo­tis, kad jo apy­lin­kė­se yra gi­mu­sių, au­gu­sių ar čia gy­ve­nu­sių ir dir­bu­sių darbš­čių ir ta­len­tin­gų žmo­nių. Vie­nas iš to­kių, ku­rio at­mi­ni­mą no­ri­ma įam­žin­ti, yra kom­po­zi­to­rius, pe­da­go­gas, moks­li­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, jau­nys­tė­je – ir at­li­kė­jas (var­go­ni­nin­kas, al­ti­nin­kas, chor­ve­dys) Ju­lius Ju­ze­liū­nas.

J. Ju­ze­liū­nas gi­mė 1916 m. va­sa­rio 20 d. tuo­me­ti­nio Žei­me­lio apy­lin­kė­se, mi­rė 2001 m. bir­že­lio 15 d. Vil­niu­je. Bū­da­mas ta­len­tin­gas, at­kak­lus ir darbš­tus, tu­rė­da­mas di­džiu­lę va­lią, jis pa­sie­kė mu­zi­kos me­no aukš­tu­mas. Šiau­lių mu­zi­kos mo­kyk­lo­je mo­kė­si var­go­nų ir al­to kla­sė­se, stu­di­ja­vo kom­po­zi­ci­ją Kau­no kon­ser­va­to­ri­jo­je, to­bu­li­no­si Le­ning­ra­do (Sankt Pe­ter­bur­go) kon­ser­va­to­ri­jos as­pi­ran­tū­ro­je. Vė­liau dir­bo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je. Jis sie­kė, kad jo stu­den­tai ne tik ge­rai pa­žin­tų ir pra­ktiš­kai per­pras­tų kla­si­ki­nės mu­zi­kos prie­mo­nių komp­lek­są, bet ir gi­lin­tų­si į nau­jo­sios mu­zi­kos raiš­ką, ieš­ko­tų sa­vo in­di­vi­dua­laus sti­liaus. Jo kū­ry­ba api­bū­di­na­ma kaip eksp­re­sy­vi, iš­ra­din­ga, nuo­sai­kiai mo­der­ni ir uži­man­ti reikš­min­gą vie­tą XX a. ant­ro­sios pu­sės Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­dan­gė­je. J. Ju­ze­liū­nas yra pir­ma­sis Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rius, ku­riam 1991 m. įteik­ta Lie­tu­vos Na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja. Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės apyauš­riu jis ta­po vie­nu iš Są­jū­džio ly­de­rių, Sei­mo ta­ry­bos na­riu. Ak­ty­viai pri­si­dė­jo prie ša­lies ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ir įtvir­ti­ni­mo. Kai jis įkū­rė ir va­do­va­vo Są­jū­džio ko­mi­si­jai sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mams tir­ti, jo dė­ka ofi­cia­liai bu­vo rea­bi­li­tuo­ti so­viet­me­čiu ne­tei­sė­tai rep­re­suo­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai. 1989–1990 m. jo ini­cia­ty­va pra­dė­tos or­ga­ni­zuo­ti mi­si­jos į Si­bi­rą bei ki­tas lie­tu­vių trem­ties vie­tas.

J. Ju­ze­liū­nas jau bu­vo pa­gerb­tas mū­sų kraš­te –1996 m. jam su­teik­tas Pak­ruo­jo ra­jo­no gar­bės pi­lie­čio var­das. Dėl jo kū­ry­bos ir veik­los Lie­tu­vos kul­tū­ri­nia­me ir po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me 2016 m. bu­vo pa­skelb­ti J. Ju­ze­liū­no me­tais. Šių me­tų bir­že­lio mė­ne­sį iš Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių są­jun­gos Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Sau­lius Ge­giec­kas ga­vo raš­tą, ku­ria­me bu­vo pra­šo­ma įam­žin­ti Ju­liaus Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mą su­tei­kiant jo var­dą Žei­me­lio gim­na­zi­jai ir pa­va­di­nant gat­vę Pak­ruo­jo mies­te.

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės At­mi­ni­mo ir is­to­ri­nių da­tų įam­ži­ni­mo ko­mi­si­ja svars­tė klau­si­mą dėl J. Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo. Žei­me­lio gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė ap­ta­rė pa­siū­ly­mą mo­kyk­lą pa­va­din­ti J. Ju­ze­liū­no var­du. At­siž­vel­giant į tai, kad mo­kyk­la, pa­si­rin­ku­si kraš­to­ty­ri­nę, o ne mu­zi­ki­nę kryp­tį, puo­se­lė­ja ki­to Žiem­ga­los kraš­to ty­ri­nė­to­jo, pe­da­go­go, kraš­to­ty­ri­nin­ko, li­te­ra­to Juo­zo Šlia­vo at­mi­ni­mą, pa­siū­ly­mui ne­bu­vo pri­tar­ta. Kaip tei­gė Žei­me­lio gim­na­zi­jos di­rek­to­rė, J. Ju­ze­liū­nas nė­ra už­mirš­tas, jis yra lan­kę­sis mo­kyk­lo­je, mo­kyk­los te­ri­to­ri­jo­je au­ga pa­ties kom­po­zi­to­riaus so­din­tas ąžuo­liu­kas. Di­rek­to­rei pri­ta­rė ir Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ma­žu­lie­nė, ar­gu­men­tuo­da­ma tuo, kad mo­kyk­la ne­tu­ri jo­kio ry­šio su mu­zi­ka iš­sky­rus mu­zi­kos pa­mo­kas. Gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nei bu­vo pa­teik­tas pa­siū­ly­mas J. Ju­ze­liū­no var­du pa­va­din­ti mu­zi­kos kla­sę. Taip pat ieš­ko­ta ir ki­tų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo bū­dų – šalia Žei­me­lio evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios pa­sta­ty­ti (pa­ka­bin­ti) at­mi­ni­mo len­tą, ka­dan­gi kom­po­zi­to­rius čia var­go­na­vo, gat­vę kom­po­zi­to­riaus var­du pa­va­din­ti ne Pak­ruo­jy­je, o Žei­me­ly­je. Pa­si­rink­ta Nau­ja­mies­čio gat­vė, nes kom­po­zi­to­rius ku­rį lai­ką ten gy­ve­no.

Spa­lio 25 d. Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Eri­ka Ki­žie­nė, Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Bi­ru­tė Va­na­gie­nė, Stra­te­gi­nės plėt­ros ir sta­ty­bos sky­riaus Ar­chi­tek­tū­ros po­sky­rio ve­dė­jas Ar­tū­ras Šu­kys su­si­ti­ko su Žei­me­lio bend­ruo­me­nės at­sto­vais. Į su­si­rin­ki­mą atė­ju­sių Nau­ja­mies­čio gat­vės gy­ven­to­jų at­sto­vų po­zi­ci­ja – ne­keis­ti gat­vės pa­va­di­ni­mo. Už gat­vės pa­va­di­ni­mo kei­ti­mą tu­ri pa­si­sa­ky­ti ma­žiau­siai pu­sė tos gat­vės gy­ven­to­jų.

Su­si­ti­ki­mo su gy­ven­to­jais me­tu bu­vo pa­siū­ly­ta dar ke­le­tas erd­vių, ku­rias bū­tų ga­li­ma su­tvar­ky­ti ir pa­va­din­ti J. Ju­ze­liū­no var­du. Priim­ti­niau­sias va­rian­tas – ne­to­li Žei­me­lio gim­na­zi­jos esan­tis par­ke­lis, ku­ria­me mėgs­ta­ma veik­la ka­dai­se už­siė­mė jau­nie­ji mo­kyk­los gam­ti­nin­kai. Šią ža­lią­ją erd­vę Žei­me­lio se­niū­ni­ja ir bend­ruo­me­nė jau tvar­ko. Nusp­ren­dus, kad skve­re­lis tin­ka­mas J. Ju­ze­liū­no at­mi­ni­mui įam­žin­ti, bus tę­sia­mi tvar­ky­mo dar­bai ir svars­to­mi ki­ti su at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mu su­si­ję klau­si­mai (bu­vo pa­siū­ly­ta su­reng­ti dai­li­nin­kų ple­ne­rą).

Šis su­si­ti­ki­mas su žei­me­lie­čiais ne pa­sku­ti­nis. Lau­kia­me ir ki­tų min­čių, idė­jų, kaip pa­gerb­ti gar­sų mū­sų kraš­to kom­po­zi­to­rių. Aps­vars­čius vi­sus pa­siū­ly­mus, bus priim­tas bend­ras spren­di­mas.

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės in­for­ma­ci­ja

Užs. Nr. 364972