Boriso Nemcovo istorija bus pristatyta Šiauliuose

Boriso Nemcovo istorija bus pristatyta Šiauliuose

Bo­ri­so Nem­co­vo is­to­ri­ja bus pri­sta­ty­ta Šiau­liuo­se

Lapk­ri­čio 3 die­ną Šiau­liuo­se, Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je, vyks fil­mo apie Bo­ri­są Nem­co­vą „Per­ne­lyg lais­vas žmo­gus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“, 2016) pri­sta­ty­mas bei su­si­ti­ki­mas-dis­ku­si­ja su KTU Eu­ro­pos ins­ti­tu­to di­rek­to­riu­mi, bu­vu­siu Eu­ro­pos Są­jun­gos am­ba­sa­do­riu­mi Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je Vy­gau­du Ušac­ku.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Re­ži­sie­rės Ve­ros Kri­čevs­ka­jos ir pro­diu­se­rio Mi­chai­lo Fiš­ma­no do­ku­men­ti­nis fil­mas „Per­ne­lyg lais­vas žmo­gus“ šie­met bu­vo ro­dy­tas Kau­ne ir do­ku­men­ti­nių fil­mų fes­ti­va­ly­je „Edox“ Anykš­čiuo­se.

Lapk­ri­čio 3 die­ną jį pa­ma­tys žiū­ro­vai Šiau­liuo­se. Fil­mo pri­sta­ty­me da­ly­vau­sian­tis V. Ušac­kas pa­kvies vi­suo­me­nę į dis­ku­si­ją apie sa­vo pa­tir­tis, ket­ve­rius me­tus at­sto­vau­jant ES Ru­si­jo­je.

Prieš su­si­ti­ki­mą Šiau­liuo­se V. Učac­kas at­sa­kė į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus.

– Šiau­liuo­se pri­sta­ty­si­te fil­mą „Per­ne­lyg lais­vas žmo­gus“. Kuo šis fil­mas ypa­tin­gas?

– Fil­me per B. Nem­co­vo gy­ve­ni­mą, jo žiau­rų nu­žu­dy­mą ro­do­ma ir tra­giš­ka šiuo­lai­ki­nės Ru­si­jos is­to­ri­ja. Žmo­nės ir pa­sau­lis tu­rė­jo vil­čių, jog tai bus de­mok­ra­ti­nė vals­ty­bė, bet vil­tys pa­si­bai­gė su B. Nem­co­vo nu­žu­dy­mu bei to­li­mes­nė­mis prie­mo­nė­mis – sa­vii­zo­lia­ci­ja, ku­rią šian­dien vyk­do Pu­ti­no re­ži­mas. Fil­me kal­bi­na­mi Ru­si­jos po­li­ti­kos, vers­lo, ži­niask­lai­dos, me­no at­sto­vai, ku­rie bu­vo ar­ti­mi B. Nem­co­vui. Fil­mas la­bai iš­sa­mus.

– Ko­kį jūs pri­si­me­na­te B. Nem­co­vą?

– B. Nem­co­vą pa­ži­no­jau ga­nė­ti­nai ge­rai. Mes pa­žįs­ta­mi, jei ne­klys­tu, nuo 1996 me­tų. Tai bu­vo la­bai spal­vin­ga as­me­ny­bė, drą­sus žmo­gus, ku­ris tik­rai sto­vė­jo už de­mok­ra­ti­nes ver­ty­bes, už lais­vę, ne­prik­lau­so­my­bę.

Pir­miau­sia jis bu­vo sa­vo vals­ty­bės, sa­vo ša­lies pa­trio­tas. Rei­kia pri­pa­žin­ti, ne vi­sa­da mes vie­no­dai į tuos pa­čius da­ly­kus žiū­rė­jo­me. Tar­ki­me, kad ir į mū­sų na­rys­tę ES ir NA­TO. Iš pra­džių jis opo­na­vo. Vis­bio kon­fe­ren­ci­jo­je Šve­di­jo­je da­ly­va­vo­me to­je pa­čio­je dis­ku­si­jo­je, mū­sų nuo­mo­nės smar­kiai su­si­kir­to. Jis bu­vo prieš Bal­ti­jos ša­lių na­rys­tę NA­TO ir ES. Jo po­li­ti­niai ar­gu­men­tai bu­vo to­kie: jei­gu Bal­ti­jos ša­lis priims į NA­TO ir ES, Ru­si­jos ko­mu­nis­tai suak­ty­vės, tu­rės di­des­nį pa­lai­ky­mą, to­kiu bū­du pa­ti Ru­si­jos rai­da bus ženk­liai blo­ges­nė, nu­si­teiks an­ti­va­ka­rie­tiš­kai.

Nep­rik­lau­so­mai nuo to, mes to­liau pa­lai­kė­me ry­šius. Epi­zo­diš­kai su­si­tik­da­vo­me įvai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je.

Ma­tė­mės Ja­ros­lav­ly­je, kur jis bu­vo iš­rink­tas vie­ti­nės Dū­mos na­riu, kar­tu bu­vo­me kon­fe­ren­ci­jo­je Ta­li­ne, kur da­ly­va­vo ir dau­giau Lie­tu­vos po­li­ti­kų. Drau­gų Lie­tu­vo­je jis tu­rė­jo daug, žmo­nės jį my­lė­jo.

Kai B. Nem­co­vą nu­žu­dė, bu­vau ES am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je. Nu­žu­dy­mo vie­tą pa­pras­ta aki­mi bu­vo ga­li­ma ma­ty­ti iš ma­no ka­bi­ne­to lan­go. Ats­to­vau­da­mas vi­soms 28 ES vals­ty­bėms, kal­bė­jau jo lai­do­tu­vė­se. Kal­bė­jo­me du už­sie­nie­čiai – aš, kaip ES am­ba­sa­do­rius, ir ma­no ko­le­ga JAV am­ba­sa­do­rius.

– Ar fil­me at­pa­žįs­ta­te to­kį B. Nem­co­vą, ko­kį jūs pa­ži­no­jo­te?

– Taip, la­bai! Jis toks ir bū­da­vo. Kar­tais ne­kont­ro­liuo­ja­mas. Spal­vin­gas. Mėgs­tan­tis ir pa­juo­kau­ti, ir paiš­dy­kau­ti. Tai la­bai ryš­kiai per­duo­ta do­ku­men­ti­ko­je.

– Ar ma­to­te ga­li­mą B. Nem­co­vo įpė­di­nį?

– O! Ge­ras klau­si­mas. Žmo­nių yra, bet to­kių, kaip jis, var­gu ar bus.

Yra drą­sių žmo­nių – Dmit­ri­jus Gud­ko­vas, ku­ris ga­nė­ti­nai sėk­min­gai pa­si­ro­dė vie­tos Mask­vos rin­ki­muo­se, jo al­jan­sas lai­mė­jo 15 pro­cen­tų bal­sų. Ar jis pa­virs to­kia as­me­ny­be, kaip B. Nem­co­vas, lai­kas pa­ro­dys. Vi­sa­da sa­kau: nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da.

– Koks di­džiau­sias pra­ra­di­mas pa­čiai Ru­si­jai, ne­te­kus B. Nem­co­vo?

– Ru­si­ja ne­te­ko vie­nos iš ryš­kiau­sių as­me­ny­bių, tu­rė­ju­sios di­de­lį po­pu­lia­ru­mą. Žmo­gus bu­vo drą­sus, ne­bi­jo­jo reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės ir už ją ko­vo­jo. Ko­vo­jo už lais­vą, de­mok­ra­ti­nę Ru­si­ją, ku­ri su­si­dū­rė su iden­ti­te­to ir sa­vi­raiš­kos iš­šū­kiais.

Ryš­kios as­me­ny­bės ne­te­ko ne tik Ru­si­ja, bet ir de­mok­ra­ti­nis pa­sau­lis: dar­bai, už­da­vi­niai, ku­riuos jis už­si­brė­žė, da­bar yra ak­la­vie­tė­je.

– Ket­ve­rius me­tus va­do­va­vo­te ES mi­si­jai Ru­si­jo­je. Ko­kie ryš­kiau­si įvy­kiai, nu­ti­kę per tą lai­ką?

– Kry­mo anek­si­ja ir konf­lik­tas dėl Uk­rai­nos. Di­džiau­si su­krė­ti­mai, ku­rie daug kam Va­ka­ruo­se įvy­ko ne­ti­kė­tai, nors mums bu­vo aki­vaiz­du, kad ri­ta­ma­si iki at­vi­ro konf­lik­to.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Vy­gau­das Ušac­kas sa­ko, kad Bo­ri­so Nem­co­vo gy­ve­ni­mas įkū­ni­ja šiuo­lai­ki­nės Ru­si­jos trans­for­ma­ci­ją ir tra­giš­ką li­ki­mą: fil­mas „Per­ne­lyg lais­vas žmo­gus“ pa­sa­ko­ja ne tik apie B. Nem­co­vą, bet kar­tu ir Ru­si­jos is­to­ri­ją.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kri­ti­kas, opo­zi­ci­jos ly­de­ris Bo­ri­sas Nem­co­vas (1959–2015) bu­vo nu­šau­tas Mask­vos cent­re.