Gydytoja andragogė: Norite būti laimingi? Išmokite gyventi sveikai

Gy­dy­to­ja and­ra­go­gė: No­ri­te bū­ti lai­min­gi? Iš­mo­ki­te gy­ven­ti svei­kai

Gied­rė BA­LIO­NY­TĖ

Me­tų and­ra­go­gės var­dą už pa­siek­tus re­zul­ta­tus suau­gu­sių­jų for­ma­laus ir ne­for­ma­laus ug­dy­mo sri­ty­je ir reikš­min­gus dar­bus bei veik­lą and­ra­go­gi­ko­je pel­niu­si šiau­lie­tė, 40 m. vi­daus li­gų gy­dy­to­ja, bio­me­di­ci­nos moks­lų dės­ty­to­ja, lek­to­rė ir šios sri­ties and­ra­go­gi­kos pra­di­nin­kė Ge­nė Dab­ke­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si: be­si­mo­kan­tys svei­kos gy­ven­se­nos ne tik gy­ve­na il­giau, juos ly­di ir pro­fe­si­nė sėk­mė.

Svar­bu – gy­ven­ti svei­kai

Svei­kos gy­ven­se­nos G. Dab­ke­vi­čie­nė kas­dien mo­ko ir jau­nuo­lius, su ku­riais su­si­du­ria dės­ty­da­ma Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je, ir ge­ro­kai bran­des­nio am­žiaus au­di­to­ri­ją. Ko­le­gi­jo­je vei­kian­čia­me Svei­ka­tos prie­žiū­ros fa­kul­te­to pa­da­li­ny­je – Ne­for­ma­laus ug­dy­mo cent­re – mo­te­ris suau­gu­sie­ms ve­da ne­for­ma­laus pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas.

„Lie­tu­vo­je daug gy­ven­to­jų pa­ten­ka į ri­zi­kos gru­pę – jie ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­mis, ypač šir­dies-krau­ja­gys­lių, on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­ki­mu ar tu­ri ant­svo­rio. Pas­ta­ruo­ju me­tu šios li­gos plin­ta kaip epi­de­mi­ja, jo­mis ser­ga vis jau­nes­ni. O liūd­niau­sia, kad dau­gu­ma suau­gu­sių­jų nė ne­ži­no ri­zi­kos veiks­nių, ku­riuos ga­li­me pa­veik­ti ar net eli­mi­nuo­ti ir taip iš­veng­ti li­gos“, – aiškina and­ra­go­gė.

Pap­ra­šy­ta pa­si­da­lin­ti sa­vo svei­ka­tos for­mu­le, ji var­di­ja vi­siems ge­rai ži­no­mus tik kar­tais pri­mirš­tus da­ly­kus: daug ju­dė­ti, jei lei­džia svei­ka­ta, spor­tuo­ti ak­ty­viau, val­gy­ti svei­ką mais­tą, daug vai­sių ir dar­žo­vių, re­gu­lia­riai il­sė­tis. G. Dab­ke­vi­čie­nė sa­vo stu­den­tus ga­lė­tų įkvėp­ti ir sa­vo pa­vyz­džiu. Mo­te­ris ry­tais su­val­go me­daus su lai­mo sul­ti­mis – svei­ka­tai stip­rin­ti, daug vaikš­to pės­čio­mis, ka­va sau lei­džia pa­si­mė­gau­ti tik vie­ną­kart per die­ną, o val­go su sai­ku.

Jos tei­gi­mu, dau­ge­lis jos stu­den­tų, pa­lan­kę pa­skai­tas, iš­ties pra­de­da la­biau rū­pin­tis sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­be.

Anot jos, iš­veng­ti li­gos ga­li kiek­vie­nas tik rei­kia ži­no­ti, ką ir kaip da­ry­ti. „Bū­tent vi­so to iš­mo­ky­ti yra mū­sų – me­di­kų, lek­to­rių bei and­ra­go­gų, pa­rei­ga“, – pri­du­ria ji.

Be šių ne­for­ma­laus suau­gu­sių­jų mo­ky­mo veik­lų, G. Dab­ke­vi­čie­nė apie svei­ka­tą pa­sa­ko­ja ir Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je be­si­gy­dan­tiems li­go­niams. Taip pat yra or­ga­ni­za­vu­si kur­sus Slau­gos dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ir to­bu­li­ni­mo­si cent­re, skai­čiu­si pa­skai­tas ir ve­du­si se­mi­na­rus Šiau­lių kraš­to neį­ga­lių­jų drau­gi­jai, odon­to­lo­gams ir kt. spe­cia­lis­tams.

At­vi­ras kiek­vie­nam

Pa­sak jos, į ne­for­ma­laus ug­dy­mo mo­ky­mus Šiau­liuo­se prii­ma­mas kiek­vie­nas, pa­si­rin­kęs Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Svei­ka­tos prie­žiū­ros fa­kul­te­te siū­lo­mas ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pro­gra­mas, mo­ky­mus, kur­sus, se­mi­na­rus.

„Esu pri­si­dė­ju­si prie suau­gu­sie­siems – slau­gy­to­jams ir aku­še­riams – siū­lo­mų pro­gra­mų ren­gi­mo, taip pat skai­tau pa­skai­tas, ve­du įvai­rius pra­kti­nius se­mi­na­rus. Mo­ki­nių su­lau­kia­me įvai­raus am­žiaus, dir­ba­me ne­di­de­lė­mis gru­pe­lė­mis“, – sa­ko ji.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, suau­gu­sį­ mo­ki­nį nuo mo­ki­nio vai­ko ski­ria ke­li da­ly­kai: pa­tir­tis, mo­ty­va­ci­ja, sa­va­ran­kiš­ku­mas ir at­sa­ko­my­bė, ir pri­pa­žįs­ta, kad suau­gu­sie­siems mo­kantis daž­niau­siai ko­ją pa­ki­ša bū­tent mo­ty­va­ci­jos sto­ka.

Kal­bė­da­ma apie suau­gu­sių­jų mo­ky­mo sėk­mę ji pa­brė­žia, jog šiuo­lai­ki­nis and­ra­go­gas tu­ri bū­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, ne­prie­kaiš­tin­gas sa­vo sri­ties ži­no­vas. Taip pat jis tu­ri tu­rė­ti ir pe­da­go­gi­nės veik­los pa­tir­ties, psi­cho­lo­gi­nių, bend­ra­vi­mo ži­nių. O svar­biau­sia – tu­ri jaus­ti pa­gar­bą ir mei­lę sa­vo mo­ki­niams.

„Esu įsi­ti­ki­nu­si, jog mo­ky­mo­si pro­ce­sas sėk­min­gas tik ta­da, kai and­ra­go­go ir be­si­mo­kan­čių­jų san­ty­kiai – itin glau­dūs“, – mano ji.

Stip­ri­na pro­fe­si­nius ge­bė­ji­mus

G. Dab­ke­vi­čie­nė sa­ko, kad and­ra­go­gi­nis mo­ky­mas su­da­ro pui­kias są­ly­gas suau­gu­sie­siems įgy­ti pro­fe­si­nei veik­lai rei­ka­lin­gų teo­ri­nių ži­nių ir pra­kti­nių ge­bė­ji­mų, pa­de­da adap­tuo­tis grei­tai be­si­kei­čian­čio­je dar­bo ap­lin­ko­je.

„Re­gio­ne, pa­ly­gin­ti su di­džių­jų mies­tų mas­tais, dar­bo vie­tų skai­čius yra kur kas ma­žes­nis. To­dėl ke­lias de­šim­tis me­tų dar­bo sta­žą tu­rin­čiam vy­res­nio am­žiaus spe­cia­lis­tui kon­ku­ruo­ti su verž­liu, šiuo­lai­kiš­ku jau­ni­mu ir iš­lai­ky­ti tu­ri­mą dar­bo vie­tą – ge­ro­kai su­dė­tin­giau. Bū­tent įgy­tos nau­jos ar pa­to­bu­lin­tos tu­ri­mos kom­pe­ten­ci­jos mū­sų kraš­to spe­cia­lis­tams lei­džia ne­pra­ras­ti kon­ku­ren­ci­jos ir sėk­min­gai lai­ky­tis dar­bo rin­ko­je“, – tei­gė G. Dab­ke­vi­čie­nė.

Šiau­liuo­se suau­gu­sie­siems ga­li­ma mo­ky­tis ne tik svei­kos gy­ven­se­nos pa­grin­dų, bet ir kal­bų, pro­fe­si­nių da­ly­kų. Čia mo­ky­tis siū­lo pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras, Šiau­lių uni­ver­si­te­tas, ko­le­gi­ja, suau­gu­sių­jų mo­kyk­la, įvai­rias veik­las or­ga­ni­zuo­ja Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka.

Mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą ga­li­my­bių yra kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je. Lė­šų suau­gu­sių­jų švie­ti­mo pro­gra­moms ski­ria Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, jos fi­nan­suo­ja­mos ir iš 2014–2020 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų. Suau­gu­sie­ji ga­li ne­mo­ka­mai mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos, už­sie­nio kal­bų, įgy­ti psi­cho­lo­gi­nių, skait­me­ni­nio raš­tin­gu­mo ir kt. įgū­džių.

Užs. Nr. 366785

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­sak G. Dab­ke­vi­čie­nės, iš­veng­ti li­gos ga­li kiek­vie­nas, tik rei­kia ži­no­ti, ką ir kaip da­ry­ti, o vi­so to iš­mo­ky­ti yra me­di­kų, lek­to­rių bei and­ra­go­gų pa­rei­ga.