
Naujausios
KURŠĖNAI +
Kuršėnai – vienintelis Šiaulių rajono miestas ir antras pagal dydį Šiaulių apskrities miestas. „Šiaulių kraštas“ tęsia diskusijų rubriką „Kuršėnai plius“, kurioje kalbiname kuršėniškius – čia gyvenančius ar dirbančius, neabejingus miesto dabarčiai ir ateičiai žmones. Kaip jaučiasi kuršėniškiai, kokiame mieste jie gyvena ir kokį jį norėtų matyti?
Kai „tu“ taps „mes“
Lukas URBAITIS, smulkusis verslininkas, užkandinės „Koknė“ Kuršėnuose vienas iš įkūrėjų.
– Esate kaunietis. Kaip vertinate Kuršėnus?
– Atsikėliau į Kuršėnus gyventi maždaug prieš septynerius metus. Visai nenusivyliau Kuršėnais pirmą kartą juos pamatęs, nes iš viso net nebuvau girdėjęs, kas tie Kuršėnai ir kas čia vyksta. Žinoma, kad dėl savo neišprusimo, bet maniau, jog tai kažkoks gilus bažnytkaimis. Bet kai pamačiau, Kuršėnai man patiko. Gražus miestelis prie upės. Puiki gamta. Tik ilgainiui, kai jau pradėjau pažinti miestą iš vidaus, supratau, kad miestui labiausiai trūksta jaunų žmonių.
Beje, iki senojo parko rekonstrukcijos, jame rinkdavosi daug jaunimo, buvo labai daug veiksmo parke prie kultūros namų. O kažkodėl po parko atnaujinimo žmonių ten iš viso nebeliko. Kodėl? Sunku paaiškinti, kodėl sutvarkyta erdvė pakeitė parko dvasią ir trauką. Galbūt atsibodo jauniems žmonėms parkas, o galbūt kažką rekonstrukcijos metu blogai padarė.
– Galbūt miestiečiams reikėjo pristatyti ne jau parengtą parko sutvarkymo projektą, o diskutuoti su žmonėmis – ko jiems reikia miesto parke? Gal reikėjo pasikviesti miesto žmones ir paklausti, kaip tvarkysime parką, kad jis būtų gyvas ir bendruomenei reikalingas?
– Tikriausiai taip ir reikėjo pasielgti. Galbūt viena iš priežasčių ir yra gyventojų nuomonės nebuvimas. Dabar reikia kalbėti nebe apie tai, kas jau padaryta, o apie tai, ką galima padaryti ateityje.
– Šviežiausias darbas Kuršėnuose – rekonstruota Lauryno Ivinskio aikštė. Ar aikštė pajėgi atgaivinti miestą?
– Kažkam taip sutvarkyta aikštė gali labai patikti. Man, pavyzdžiui, trūksta joje žalumos. Gana skeptiškai žiūrėjau į jos rekonstrukciją, bet kai pradėjo veikti fontanas – džiugina. Jis šiek tiek patraukia žmones į aikštę.
Manau, kad aikštėje galėtų atsirasti žaidimų aikštelė, į kurią ateitų mamos su vaikais.
– Kaip panaudotumėte Ventą ir paupių grožį, jeigu būtų jūsų valia?
– Matyčiau baidarių turizmo tinklą Ventos upėje, o paupyje – paplūdimio tinklinio aikštelę. Matydavau, kad anksčiau jaunimas žaisdavo tinklinį parke, bet po rekonstrukcijos to nebėra.
Prie Ventos būtų labai gera vieta skate (riedučių ir riedlenčių) parkui, bet nežinau, ar tikrai Kuršėnų jaunimui to reikia.
– Kalbame apie plyteles, fontanus, parkus. Ar tikrai jie, o ne žmonės, yra miesto gyvybė?
– Be abejo, žmonės. Bet tam, kad Kuršėnuose būtų žmonių, reikia darbo vietų.
Matau Kuršėnuose daug perspektyvaus, sportuojančio jaunimo, nes mieste sporto salių yra nemažai, norintiems sportuoti yra iš ko rinktis. Aš pats mėgstu sportuoti, dažnai išeinu pabėgioti. Nors kol kas ne tiek ir daug sutinku Kuršėnuose bėgiojančių žmonių.
– Bėgiojate senajame miesto parke ar Daugėlių pušyne? Pušyne įrengti takai, bet lempos taip ir neįjungtos. Kažkas iš kuršėniškių juokavo, kad Daugėlių pušyne juodus šunis vedžioti dėl tamsos nejauku – nesimato.
– Bėgioju ir Daugėlių parke, bet visada aplenkiu pušyne įrengtą estradą. O medžiai, takeliai ten puikūs. Pastebiu ir aš tas niekada nedegančias lempas. Jeigu įjungtų apšvietimą, ta vieta, gali būti, atgytų ne tik vasarą.
– Ar Kuršėnuose tikrai labiausiai reikėjo kebabų užkandinės, kai beveik nėra nė kur puodelio kavos išgerti, o dalis buvusių kavinių tiesiog tapo užsakomųjų pakasynų ir metinių pietų valgymo vieta?
– Karštos kavos puodelis išėjus pasivaikščioti su draugais į miestą – yra tai, ko Kuršėnams trūko. Pirmiausia, man pačiam to trūko. Trūko ir skanaus, populiaraus maisto.
Įkūrėme su partneriu Mantu darbo vietą sau ir dar keletui žmonių, bet tai tikrai neišgelbės Kuršėnų. Idėją maistą išsinešti vystėme ir todėl, kad žmonės, pasiėmę puodelį kavos, išeitų pasivaikščioti po miestą – gal bent taip atrodytų mieste daugiau žmonių.
– Kodėl Kuršėnuose beveik nebėra kavinių?
– Pirmiausia, kavinėms reikia išsilaikyti. Žinoma, verslas investuoja pinigus ir tikisi juos ne tik kažkada atgauti, bet ir uždirbti. Reikia kalbėti apie tai, kad verslui tikrai nėra lengva išgyventi. Mokesčiai nemaži, o žmonių pajamos ir išlaidos – labai ribotos.
Kuršėnai yra pakeliui į Palangą, manau, kad verslas galėtų pasistengti, kad važiuojantys į Palangą čia norėtų sustoti.
– Kas juos čia sudomintų stabtelėti nors trumpam? Leiskite pajuokauti, Kryžių kalną tektų perkelti į Kuršėnų centrą?
– Aš labai geranoriškas Kuršėnams. Jeigu Ventos pakrantės būtų patraukliai įrengtos, žmonėms norėtųsi ten stabtelėti – išlipti iš automobilio ir bent trumpam pabūti gražioje gamtoje. Pradžia jau yra padaryta – prie Ventos atsirado suoliukų, teritorija prižiūrima, bet dar trūksta gyvybės. Pradėkime nuo geros kavos ir galbūt tinklinio aikštelės. Kai žmonės toje vietoje turės ką veikti, jie ten ir eis.
– Uždaras ratas – žmonės neina, nes brangu, o verslas kelia kainas, nes reikia užsidirbti iš tų, kurie ateina?
– Ne kavos ar patiekalų kainos tai lemia. Reikia, kad žmonės turėtų iš ko eiti į kavines – tam reikia darbo vietų. Akivaizdu, kad Kuršėnuose trūksta darbo ir trūksta pinigų, todėl trūksta ir viešojo maitinimo vietų. Tą užburtą ratą įsuka dar ir tai, kad kavinėse neskanus maistas, o neskanus jis todėl, kad kavinės taupo, nes klientai neturi pinigų, ir patiekalus gamina iš pigiausių produktų.
– Gal miestas atiduotų grąžą, jeigu verslas pasistengtų net tik dėl uždarbio, bet ir dėl miesto patrauklumo?
– Verslas yra labai įvairus, vieniems reikia tik pinigų, kitiems – svarbu ir pati idėja.
Tiesą pasakius, kai ieškojome patalpų savo užkandinei, centre nieko išsinuomoti neradome – visos patalpos centre užimtos!
– Ar Kuršėnuose yra kokia nors verslininkų bendruomenė, asociacija, klubas? Ar miesto verslininkai yra bent kartą susibūrę į verslo pusryčius ar vakarienę pasikalbėti, pasidalyti idėjomis dėl miesto ir verslo?
– Jeigu ir yra, tai aš apie tokį klubą ar vakarienę nežinau.
Kita vertus, miesto vien smulkusis verslas neatgaivins. Manau, kad įtaką miesto vystymuisi turėtų ir galėtų daryti stambusis verslas, kuris turi ir galios, ir lėšų. Bent jau per darbuotojų atlyginimus. Jeigu jų darbuotojai gaus bent šiek tiek didesnius atlyginimus, jie galės ir daugiau išleisti, norės kažkur išeiti.
– Per L. Ivinskio aikštės atidarymą po rekonstrukcijos rajono vadovai žadėjo, kad į aikštę kvies verslininkus, kad aikštėje atsidarytų bent po skėčiu erdvė puodeliui kavos ar arbatos, vaikams žaidimų. Jeigu jums sakytų – Lukai, nešam stalus į aikštę ir verdame kavą, sutiktumėte?
– Greitai neįmanoma pasakyti – darom, arba – ne. Kiekvieną idėją reikia pasverti ir tik tada žengti žingsnį.
Pirmiausia, kai sako – ar „tu“ darysi, visada klausiu, ar „mes“ darysime. Kai „tu“ taps „mes“, gal tada ir miestas atsigaus?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kuršėnuose veikiančios užkandinės „Koknė“ vienas įkūrėjų Lukas Urbaitis mano, kad miestą turi kurti ne kažkas kitas, o visi kartu.
Kuršėnai – didžiausias Šiaulių rajono miestas ir antras pagal dydį Šiaulių apskrityje, po Šiaurės Lietuvos sostinės Šiaulių.