Valerijus Simulik: dėl Šiaulių reikia suremti pečius

Va­le­ri­jus Si­mu­lik: dėl Šiau­lių rei­kia su­rem­ti pe­čius

Sei­mo na­rys, vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jus Si­mu­lik sa­ko, jog da­bar Šiau­liuo­se daug kas da­ro­ma ne taip, kad čia lik­tų dirb­ti ir gy­ven­ti jau­ni žmo­nės, kad kles­tė­tų smul­ku­sis vers­las, kad mies­tas tap­tų pa­trauk­lus in­ves­tuo­to­jams.

V. Si­mu­lik 2019-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ban­dys siek­ti me­ro po­sto. Pris­ta­to­mas ir bū­si­ma­sis ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Jus­tė BU­DI­NAI­TĖ

Ren­gia­ma­si sa­vi­val­dos rin­ki­mams

– 2014 me­tais Jū­sų įkur­tas vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už Šiau­lius“ mi­ni tre­jų me­tų įkū­ri­mo su­kak­tį. Po­li­ti­ko­je tre­ji me­tai daug ar ma­žai?

– Tre­ji me­tai nė­ra daug. Bet at­si­žvel­giant į ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ dar­bo re­zul­ta­tus, tai ga­nė­ti­nai so­li­dus ir vai­sin­gas lai­ko­tar­pis.

Ži­no­ma, jei ju­dė­ji­mas bū­tų su­si­kū­ręs ant pli­ko lau­ko, re­zul­ta­tas gal­būt bū­tų bu­vęs kuk­les­nis. Bet mes jau tu­rė­jo­me is­to­ri­ją nuo 2000-ųjų me­tų. Juk pra­džių pra­džia bu­vo „Nau­jo­ji Są­jun­ga“, ku­ri pa­skui trans­for­ma­vo­si. Aš la­bai di­džiuo­juo­si tais sa­vo na­riais (o jų apie 50 pro­cen­tų), ku­rie atė­jo iš tų me­tų ir te­bė­ra ak­ty­vūs pi­lie­čiai.

Kas­met apie 30–40 nau­jų žmo­nių atei­na ir ak­ty­viai įsi­jun­gia – tai ir­gi džiu­gi­na. Va­di­na­si, ei­na­me tei­sin­ga link­me, žmo­nės mu­mis pa­si­ti­ki, no­ri įsi­trauk­ti į ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ veik­lą ir kaž­ką pra­smin­go nu­veik­ti mū­sų mies­tui.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas yra pa­grin­di­nis va­rik­lis, stu­mian­tis ei­ti to­lyn.

Štai 2015-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ga­vo­me žy­miai di­des­nį žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą. Vie­to­je anks­čiau tu­rė­tų tri­jų man­da­tų ju­dė­ji­mas „Už Šiau­lius“ ga­vo ke­tu­ris. Plius – aš me­ro rin­ki­muo­se išė­jau į ant­rą tu­rą.

Ir aiš­ku – 2016 me­tų Sei­mo rin­ki­mai, kur lai­mė­jau vien­man­da­tė­je "Sau­lės" apy­gar­do­je.

Vie­nys ju­dė­ji­mus ir par­ti­jas

– Praei­tą sa­vai­tę vy­ku­sia­me vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ na­rių su­si­rin­ki­me už­si­brė­žė­te prin­ci­pin­gų tiks­lų. Ko­kie jie?

– Su­si­rin­ki­me nu­ta­rė­me pa­teik­ti nau­ją idė­ją. Ei­si­me į 2019 me­tų ko­vo mė­ne­sį vyk­sian­čius sa­vi­val­dos rin­ki­mus ve­di­mi nau­jos fi­lo­so­fi­jos.

Nusp­ręs­ta, kad aš, ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas, mi­nė­tuo­se rin­ki­muo­se kan­di­da­tuo­siu į Šiau­lių mies­to me­ro po­stą. O į ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius bus siū­lo­mas ne­prik­lau­so­mas žmo­gus – And­rius Ma­zu­ro­nis.

Mū­sų stra­te­gi­ja la­bai aiš­ki. Ji to­kia: pa­teik­si­me vi­suo­me­nei išanks­ti­nį ga­li­mą sa­vi­val­dy­bės va­do­vų ka­bi­ne­tą; pri­sta­ty­si­me ir ga­li­mus bū­si­mus vi­ce­me­rus, ir di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jus, ir me­ro pa­ta­rė­jus.

Žmo­nės bus in­for­muo­ti iš anks­to, kas bus, jei jie pa­si­rinks V. Si­mu­lik su A. Ma­zu­ro­niu, ko­kie spe­cia­lis­tai sto­vės gre­ta jų. To nie­kas dar nė­ra da­ręs.

– Pa­mi­nė­jo­te ar­chi­tek­tą And­rių Ma­zu­ro­nį, ku­ris nė­ra ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ na­rys.

– Nors And­rius yra Li­be­ra­lų są­jū­džio par­ti­jos na­rys, tai nie­ko ne­kei­čia. Lin­kė­da­mi ge­ro Šiau­liams ir šiau­lie­čiams, mes jo­kių par­tiš­ku­mų ne­žiū­ri­me.

Į 2019 me­tų rin­ki­mus ju­dė­ji­mas „Už Šiau­lius“ eis kaip jung­ti­nė jė­ga: eis ke­le­tas bend­ruo­me­nių or­ga­ni­za­ci­jų, šne­ka­me su kai ku­riais ju­dė­ji­mais, jung­ti­nį są­ra­šą ke­ti­na­me su­da­ry­ti su kai ku­rio­mis par­ti­jo­mis.

– Sa­vi­val­dos rin­ki­mų stra­te­gi­ją dė­lio­ja­te ge­ro­kai iš anks­to?

– Pra­de­da­me prieš me­tus iki ofi­cia­lios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos. Ke­ti­na­me va­žiuo­ti per mies­tą, kal­bė­tis su žmo­nė­mis, klau­sy­tis jų, tar­tis, kaip rei­kė­tų ras­ti vi­sus rak­tus į Šiau­lių mies­to sėk­mę ir atei­tį.

Ne­sa­kau, kad tai bus leng­va. Net nea­be­jo­ju, kad mums bus truk­do­ma, teks pa­tir­ti įvai­rių šan­ta­žo for­mų, gąs­di­ni­mų, bet esu tik­ras, kad mums pa­vyks. Esa­me stip­rūs. Tai įro­do ir šiuo me­tu Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je esan­tys frak­ci­jos na­riai. Juos ir­gi ban­dė ir pa­spaus­ti, ir įta­ko­ti, ir pa­gąs­din­ti. Nė vie­nas neiš­si­gan­do, ne­pa­bė­go, nes jie tu­ri tiks­lus, tie­sią li­ni­ją, ir ži­no, kaip ja ei­ti. Di­džiuo­juo­si mū­sų žmo­nė­mis.

Įkai­tin­ta at­mos­fe­ra

– Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nės Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės dar­bą?

– Ka­den­ci­jos pra­džio­je mes po­nui me­rui A. Vi­soc­kui siū­lė­me da­ry­ti ne­prik­lau­so­mą są­jun­gą ir kur­ti tru­pu­tį ki­to­kį mies­to val­dy­mo mo­de­lį. Jau­tė­me, kad žmo­nės tu­ri dau­giau ži­no­ti apie sa­vi­val­dos veik­lą, nes Sa­vi­val­dy­bės pa­rei­ga – in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, kas da­ro­ma, ko­dėl da­ro­ma bū­tent taip. Ir tar­tis. Mums svar­bu ko­man­di­nis dar­bas. Ta­čiau to­kia tak­ti­ka me­rui ne­bu­vo priim­ti­na.

Pa­na­šu, kad at­mos­fe­ra šian­die­ni­nė­je Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, švel­niai ta­riant, yra ties ši­zof­re­ni­jos ri­ba. Per­se­kio­ji­mas, ki­tos nuo­mo­nės tu­rė­ji­mas – tie­sus ke­lias į ne­dar­bą. Me­rui at­ro­do, kad tik jo nuo­mo­nė – ir tei­sin­giau­sia, ir pro­tin­giau­sia.

Ne­ma­nau, kad psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras, gąs­di­ni­mai pa­de­da dar­bui. Tu­rė­tų bū­ti dir­ba­ma kuo aiš­kiau, są­ži­nin­giau, skaid­riau. Ko­man­da ir mies­tie­čiai tu­ri bū­ti vie­ni ki­tiems to­le­ran­tiš­ki. Me­ras sa­vai­me – jo­kia ver­ty­bė, tai tik po­stas. Ver­ty­bę me­ras su­da­ro ta­da, kai su­vo­kia, kad ne dėl sa­vęs dir­ba, o dir­ba mies­tui ir jo žmo­nėms. As­me­ni­niai prio­ri­te­tai – po to.

– Ma­no­te, kad ta­pęs Šiau­lių mies­to me­ru ga­lė­tu­mė­te pa­dė­ti Šiau­liams pa­kil­ti?

– Ma­no ko­man­da nu­spren­dė, kad aš tu­riu kan­di­da­tuo­ti į me­rus ant­rą­syk. Jau vien to­dėl, kad aš esu, kaip sa­ko­ma, gry­nas šiau­lie­tis – čia gi­męs, čia au­gęs. Man skau­da, kai gir­džiu apie Šiau­lius ir re­gio­ną sa­kant, kad jis nyks­ta, mer­di, kad nė­ra dar­bo, trau­kia­si vers­las.

Ma­nau, kad ga­li­ma pa­dė­ti tik dir­bant iš­vien. Aš vi­sa­da bu­vau ir bū­siu už tai, kad kur­ti ir dirb­ti pri­va­lo­me kar­tu. Tu­riu ome­ny­je ir vi­suo­me­ni­nes ta­ry­bas, ir ne­vy­riau­sy­bi­nin­kus, ir biu­dže­ti­nin­kus, ir vers­lą. Tai yra vie­na jė­ga, no­rint iš­sau­go­ti re­gio­ną.

Štai pa­vyz­dys, kaip rei­kia dirb­ti. Su­ki­lo vi­sos Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės, pri­siė­mė po da­lį at­sa­ko­my­bės už aukš­tą­jį moks­lą, ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas li­ko. Silp­nes­nis ar stip­res­nis, bet li­ko.

Tuo tar­pu Šiau­lių mies­to me­ras, ku­ris tu­rė­tų bū­ti ašis vi­sų Šiau­lių ap­skri­ties me­rų, ko­man­dos ly­de­ris, ku­ris tu­rė­tų vie­ny­ti, kel­ti, va­žiuo­ti į Vil­nių ir įro­di­nė­ti... Me­ro ne­gir­dė­ti.

Taip, for­ma­liai po­pie­riu­ką iš­siųs­ti ga­li­ma. Bet to­kiu at­ve­ju grei­čiau­siai gau­si­me at­sa­ky­mą „ne­sant ga­li­my­bėms, ne­nu­ma­ty­ta biu­dže­te“ ir t.t. Bet jei­gu tam do­ku­men­tui duo­ti ko­jas – va­žiuo­ti gin­čy­tis, įro­di­nė­ti ir tik, kai jau kaž­kas su­tar­ta, tik ta­da spe­cia­lis­tai ruoš­tų do­ku­men­ta­ci­ją, pa­grįs­tą skai­čiais, ar­gu­men­tais, plėt­ros ga­li­my­bė­mis ir t.t. To­kio ak­ty­vu­mo pa­si­gen­du.

Re­gio­nui rei­kė­tų su­si­telk­ti. Vie­na stip­riau­sių mū­sų re­gio­no pu­sių – ka­ri­nis ir ci­vi­li­nis oro uos­tai. Ka­ri­nis funk­cio­nuo­ja, o ci­vi­li­nis mer­di. Nė­ra har­mo­ni­jos. Esu ne kar­tą ra­gi­nęs va­žiuo­ti į už­sie­nį, pa­ma­ty­ti, kaip har­mo­nin­gai dir­ba ka­ri­nis ir ci­vi­li­nis uos­tai. Ar kas iš­gir­do?

Ma­nau, me­ras tu­rė­tų dirb­ti ne tik ta­ry­bos ly­giu, net tik tarp­tau­ti­niu gi­mi­nin­gų mies­tų, pa­pras­tai su jais tik šven­tes kar­tu šven­čiant, bet ir ieš­ko­ti nau­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo kon­tak­tų.

O da­bar... kas rea­liai da­ro­ma be šven­čių šven­ti­mo? Man ten­ka bend­rau­ti su ne vie­nu tų Šiau­lių mies­tui gi­mi­nin­gų ša­lių am­ba­sa­do­riu­mi ir pa­ti­kė­ki­te, pa­siū­ly­mų bū­na įvai­rių.

Ma­no gal­va, po­li­ti­kai tu­ri konst­ruo­ti tru­pu­tį aukš­čiau, gi­liau ir su fan­ta­zi­ja, o ne tik kar­tu šven­tes švęs­ti. Na, gal ne vis­kas pa­vyks, bet bū­ti­na siek­ti to­kių da­ly­kų, kad mies­tas at­si­gau­tų.

– Kri­ti­kuo­ti yra leng­viau, ne­gu pa­čiam veik­ti.

– Man iš­ties la­bai svar­bu, kad Šiau­liai, ma­no gim­ta­sis mies­tas, at­si­gau­tų, kad jo žmo­nės di­džiuo­da­mie­si ga­lė­tų pa­sa­ky­ti: taip, aš esu iš Šiau­lių. At­gai­vin­ti nua­lin­tą mies­tą pri­reiks ne­ma­žai lai­ko. Bet nie­ko ne­da­ry­da­mi ri­zi­kuo­ja­me lik­ti be did­mies­čio.

Aš esu švie­ti­mie­tis, tai­gi ma­no ark­liu­kas yra švie­ti­mas, vai­kų užim­tu­mas, spor­tas, kul­tū­ra, so­cia­li­niai da­ly­kai. A. Ma­zu­ro­nis – eko­no­mis­tas-ar­chi­tek­tas. Jam aiš­ki ar­chi­tek­tū­ra, inf­rast­ruk­tū­ra, eko­no­mi­ka, vers­las. Abu ži­no­me vi­sus val­diš­kus ko­ri­do­rius, tad mums ne­rei­kia auk­lių, ku­rios mus ve­džio­tų, pa­tys mo­ka­me nuei­ti pa­pra­šy­ti ir pa­rei­ka­lau­ti.

Ma­nau, kad mies­to va­do­vai, ta­ry­bos na­riai tu­ri nu­ma­ty­ti Šiau­lių vys­ty­mo­si stra­te­gi­ją 10 ar 15 me­tų į prie­kį.

Ap­mo­kė­ta

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Sei­mo na­rys Va­le­ri­jus Si­mu­lik per me­tus iki sa­vi­val­dos rin­ki­mų ža­da pri­sta­ty­ti sa­vo ko­man­dą.

Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ ly­de­ris Va­le­ri­jus Si­mu­lik yra tik­ras, kad Šiau­liams ir šiau­lie­čiams ga­li­ma pa­dė­ti dir­bant ran­ka ran­kon.