Per meilę žemei sujungia kartas

Per mei­lę že­mei su­jun­gia kar­tas

Prieš be­veik tre­jus me­tus veik­lą pra­dė­ju­si so­cia­li­nė ini­cia­ty­va „Coo­lŪ­kis“ su­ve­da tuos, ku­rie tu­ri že­mės, ir tuos, ku­rie no­ri sa­vo ran­ko­mis au­gin­ti dar­žo­ves. Ma­ža to, taip ska­ti­na­mas dia­lo­gas tarp kar­tų, nes dirb­ti že­mę daž­niau­sia no­ri jau­ni­mas, o skly­pų sa­vi­nin­kai yra pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Nuo idė­jos iki bend­ruo­me­nės

Idė­ja su­bur­ti mies­to dar­ži­ni­nkų ju­dė­ji­mą prieš ke­le­rius me­tus ki­lo vil­nie­tėms Ie­vai Čes­nu­lai­ty­tei ir Aus­tei Čer­niaus­kai­tei. Pa­sak Ie­vos, idė­ja su­bren­do so­cia­li­nio vers­lo ak­ce­le­ra­to­riu­je „So­ci­fac­tion“. Bend­ruo­me­ni­nio ūki­nin­ka­vi­mo idė­ja nė­ra nau­ja, ta­čiau vil­nie­čių idė­ja nuo pa­na­šių ski­ria­si tuo, kad ji yra su so­cia­li­niu už­tai­su.

„Pa­sau­ly­je jau se­niai eg­zis­tuo­ja že­mės mai­nai, kaip ir bend­ruo­me­ni­nis jos ap­dir­bi­mas. Mū­sų nau­jo­vė – tai, kad mes sie­kia­me per bend­rą veik­lą pa­ten­kin­ti žmo­nių so­cia­li­nius po­rei­kius. Da­lin­da­mie­si že­me vy­res­ni žmo­nės taip ga­li pa­bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, už­megz­ti kon­tak­tą, ras­ti bend­rų veik­lų“, – pa­sa­ko­ja I. Čes­nu­lai­ty­tė.

Mer­gi­nos taip de­gė idė­ja, kad ne tik pa­ren­gė vi­są veiks­mų pla­ną, ta­čiau ir su­bū­rė sa­va­no­rių gru­pę. Prie jų pri­si­jun­gė bend­ra­min­čiai, ku­rie sa­vo įgū­džiais pa­dė­jo iš­plė­to­ti ju­dė­ji­mą. „Sa­va­no­riais ta­po Vil­niaus uni­ver­si­te­to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­to eko­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tai. Jiems ūki­nin­ka­vi­mo idė­ja mies­te pa­si­ro­dė įdo­mi, tai pri­si­dė­jo prie pro­jek­to vyk­dy­mo, taip pat pa­dė­jo su­ras­ti sen­jo­rų, ku­rie no­rė­tų da­ly­vau­ti ini­cia­ty­vo­je. Pri­si­jun­gė ir ki­ti. Pa­vyz­džiui, vie­na di­zai­ne­rė su­kū­rė vi­są ju­dė­ji­mo sti­lis­ti­ką. Ki­tas jau­nuo­lis pa­dė­jo mums su pro­jek­to tink­la­la­piu. Taip po tru­pu­tį bū­rė­si bend­ra­min­čių ra­tas“, – pri­si­me­na Ie­va.

Ju­dė­ji­me – apie 50 žmo­nių

Tiek praė­ju­siais me­tais, tiek šiais da­lin­tis že­me ir au­gin­ti dar­žo­ves pa­no­ro apie 50 žmo­nių. Kaip sa­ko Ie­va, da­lis anks­tes­nių da­ly­vių pa­si­rin­ko ūki­nin­kau­ti tie­sio­giai, ne per jų plat­for­mą, tai­gi ti­kė­ti­na, kad ju­dė­ji­mo da­ly­vių yra dau­giau.

Štai Ga­li­na sa­vo tu­ri­ma že­me pa­si­da­li­no su tri­mis vai­ki­nais: Dei­vi­du, Man­tu ir Kęs­tu­čiu. „Čia yra la­bai ge­ra ini­cia­ty­va, aš vi­sa­da už tai, kad jau­ni­mui bū­tų su­tei­kia­ma pro­ga. Jiems rei­kia duo­ti ke­lią, kad tie­siog ban­dy­tų. Ži­no­jau: jei­gu jie dirbs, da­rys, ki­taip pra­dės ver­tin­ti že­mės ūkį. Atė­ję į tur­ge­lį ir pirk­da­mi iš mo­čiu­tės dar­žo­vę, pa­sa­kys: „Aš ži­nau, kaip sun­ku tai užauginti...“, – mo­ty­vais, ko­dėl pri­si­jun­gė prie ju­dė­ji­mo, da­li­no­si mo­te­ris.

Vai­ki­nai ne­sle­pia, kad tik­rai bu­vo vis­ko: dėl saus­rų neiš­dy­go la­bai lau­kia­mi špi­na­tai, en­tu­zias­tin­gai pri­sė­ję per daug po­mi­do­rų, ne­la­bai ži­no­jo, kaip su jais tvar­ky­tis. Ta­čiau da­ly­va­vi­mas pro­jek­te at­ne­šė jiems daug neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties, pa­žin­čių ir, kaip pa­tys juo­kė­si sa­ky­da­mi, dar­žo­vių: „Ge­riau pa­ban­dy­ti, ži­no­ti, kad ne­pa­tin­ka ar pa­tin­ka, ne­gu su­dve­jo­ti ir pa­sa­ky­ti „ne“, to­kios nuo­mo­nės lai­ko­si jie.

No­rė­tų, kad pri­si­jung­tų ir šiau­lie­čiai

Di­džio­ji da­lis so­cia­li­nės ini­cia­ty­vos „Coo­lŪ­kis“ bend­ruo­me­nės yra su­si­bū­rę Vil­niu­je, kur ji ir gi­mė. Ke­li žmo­nės veik­lą plė­to­ja ir Kau­ne. I. Čes­nu­lai­ty­tė ma­no, kad toks ūki­nin­ka­vi­mo bū­das tu­ri per­spek­ty­vų ir ki­tuo­se – di­des­niuo­se ša­lies mies­tuo­se.

„Bend­ruo­me­ni­nis ūki­nin­ka­vi­mas ga­li­mas ir Šiau­liuo­se, nes tai pa­ly­gin­ti di­de­lis mies­tas. Tai ati­tik­tų ju­dė­ji­mo fi­lo­so­fi­ją – ūki­nin­ka­vi­mas mies­te, su­jun­giant vy­res­nės ir jau­nes­nės kar­tos at­sto­vus. Ki­tur Lie­tu­vo­je mies­tai yra ma­žes­ni, tad žmo­nės ten ir taip tu­ri že­mės ir jiems nė­ra po­rei­kio jos pa­pil­do­mai ieš­ko­ti“, – pa­sa­ko­ja ji.

Ju­dė­ji­mas plės­tų­si į Šiau­lius, jei čia at­si­ras­tų bent po­ra en­tu­zias­tų, ku­rie jį pa­lai­ky­tų ir rū­pin­tų­si or­ga­ni­za­ci­niais rei­ka­lais. „Jei to­kių at­si­ras­tų, mie­lai juos priim­tu­me į sa­vo ko­man­dą“, – sa­ko Ie­va.

Nuo ko­vo pra­džios pro­jek­to tink­la­la­py­je coo­lū­kis.lt pra­si­de­da no­rin­čių­jų da­lin­tis že­me ir no­rin­čių­jų ūki­nin­kau­ti re­gist­ra­ci­ja. „No­rint pri­si­jung­ti prie pro­jek­to rei­kia vi­sai ne­daug – ar­ba no­ro da­lin­tis že­me, ar­ba no­ro ją dirb­ti, ar­ba no­ro da­lin­tis ūki­nin­ka­vi­mo ži­nio­mis. Jei, pa­vyz­džiui, mo­ka­te la­bai ge­rai au­gin­ti braš­kes ir no­ri­te šia in­for­ma­ci­ja pa­si­da­lin­ti su pro­jek­to da­ly­viais, la­bai kvie­čia­me tai pa­da­ry­ti“, – ra­gi­na Ie­va.

So­cia­li­nio vers­lo idė­jos pa­sau­ly­je pra­dė­jo plis­ti praė­ju­sio šimt­me­čio pa­bai­go­je. Kai ku­rio­se vals­ty­bė­se jos yra itin po­pu­lia­rios. Šian­dien kas ket­vir­ta nau­ja bend­ro­vė Eu­ro­po­je yra so­cia­li­nio vers­lo bend­ro­vė, o to­kio ti­po įmo­nės su­ku­ria apie 10 pro­c. Eu­ro­pos Są­jun­gos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. So­cia­li­niu vers­lu lai­ko­mos to­kios or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios sa­vo veik­la sie­kia so­cia­li­nio ar­ba bend­ro­jo vi­suo­me­nės in­te­re­so ar­ba sa­vo už­dar­bį in­ves­tuo­ja į so­cia­li­nių sie­kių įgy­ven­di­ni­mą.

Siek­da­ma ska­tin­ti so­cia­li­nio vers­lo kū­ri­mą­si ša­ly­je, Ūkio mi­nis­te­ri­ja yra nu­ma­čiu­si įgy­ven­din­ti konk­re­čias prie­mo­nes, skir­tas so­cia­li­niam vers­lui pa­lan­kiai tei­si­nei ap­lin­kai, fi­nan­si­nei ir mo­kes­ti­nei pa­ra­mos sis­te­mai su­kur­ti bei so­cia­li­nio vers­lo kul­tū­ros for­ma­vi­mui ir ži­no­mu­mo di­di­ni­mui ska­tin­ti.

Ūkio mi­nis­te­ri­jai pa­val­di VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ kar­tu su pro­jek­to „Kurk Lie­tu­vai“ eks­per­tais ren­gė so­cia­li­nio vers­lo vys­ty­mo ren­gi­nių se­ri­ją re­gio­nuo­se, taip pat pa­ren­gė ir vi­suo­me­nei pa­tei­kė so­cia­li­nio vers­lo gi­dą – in­for­ma­ci­ją, kaip plė­to­ti so­cia­li­nį vers­lą Lie­tu­vo­je, ko­kius kri­te­ri­jus so­cia­li­nis vers­las tu­ri ati­tik­ti pa­gal ge­rą­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos so­cia­li­nio vers­lo pra­kti­ką.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie so­cia­li­nį vers­lą ir as­pek­tus, į ku­riuos rei­kia at­si­žvelg­ti jį ku­riant, ra­si­te Ūkio mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je www.uk­min.lrv.lt skil­ty­je „So­cia­li­nis vers­las“.

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Ūkio mi­nis­te­ri­ja

Užs. Nr. 368753