
Naujausios
Kita švaros medalio pusė: perštinčios rankos, užterštos upės
Vytautė MERKYTĖ
Alkilfenolis, perboratas, chloras, nitratai ir nitritai, ne, tai ne devintoko chemijos kurso dalis, o toksiškos medžiagos, kurios kiekvieną dieną patenka į vandens telkinius. Įdomiausia, jog tokie rečiau girdimi junginiai slepiasi ne tik pramonėje, bet ir mūsų namuose.
Upės neatitinka geros būklės kriterijų
Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius ežerų bei upių. Kasmet iš jų ištiriama apie 70 ežerų ir 180 upių. Pagal surinktus duomenis yra įvertinama šalies vandens telkinių būklė bei kokie chemikalai yra randami vandenyje.
„Gerą arba labai gerą ekologinę būklę atitinka apie 50 proc. Lietuvos upių ir apie 40 proc. ežerų“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Krasovskienė.
Kaip pastebėjo specialistai, Lietuvoje švariausios upės yra regionuose, kurie yra mažiausiai paveikti žmogaus veiklos, mat prie taršos prisideda ne tik chemikalai, bet ir žemės ūkis. Intensyvus žemės ūkis vyksta Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, tad daugiau vandens kokybės problemų turi Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Mūšos bei Šešupės pabaseiniai.
„Labai geros ir geros ekologinės būklės ežerų bei tvenkinių daugiausia yra Žeimenos, Minijos, Šventosios pabaseiniuose ir Dauguvos baseine. Priešingai, Ventos baseine, Nemuno mažųjų intakų, Nevėžio pabaseiniuose didžioji dalis ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų“, – vandens telkinių būklės skirtumus apžvelgė specialistė. Švariausiu ir mažiausiai žmogaus veiklos paveiktu regionu yra laikomas Ignalinos regionas.
O štai lapkričio mėnesio pradžioje, Aplinkos ministro įsakymu, dalis Nemuno upių baseinų rajone esančios upės buvo priskirtos rizikos grupei dėl geros būklės kriterijų neatitikimo.
Vandens virinimas nepanaikina visų pavojų
Upių bei ežerų paviršiniuose sluoksniuose galima rasti įvairių cheminių junginių. Svarbu suprasti, jog šie junginiai nebūtinai bus pavojingi aplinkai bei mūsų sveikatai – viskas priklauso nuo koncentracijos kiekio. Dažniausiai vandens telkiniuose randami junginiai yra nitratai bei fosfatai.
Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje. Tam tikras nitratų kiekis augaluose visada yra natūraliai, tačiau jie naudojami žemės ūkyje kaip trąšos, tad nitratų galime rasti ir daržovėse.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Tačiau labai nerimauti nereikėtų: vadovaujantis Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, įskaitant vandenį, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių. Susirūpinti turėtų tik šeimos, kurios turi nuosavus šachtinius šulinius, mat nitratai gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį. Todėl ypač svarbu kiekvieną pavasarį išsitirti savo šulinio vandens kokybę. Taip pat specialistai siūlo nebandyti gudrauti – vandens virinimas nepadės atsikratyti nitratų, priešingai, tik padidins jų koncentraciją.
Nitratai yra ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių, besilaukiančioms moterims, žmonėms, kurie turi tam tikrų fermentų trūkumą, infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms bei žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemų ligomis, anemija. Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus.
O štai fosfatai vandens telkiniuose atsiranda iš namuose naudojamų skalbimo priemonių. Pagrindinis jų poveikis gamtai – tai vandens eutrofikacija. Per namų ūkių nuotekas fosfatai patenka į upes, ežerus, upių tinklu pernešamos į Baltijos jūrą. Į vandens ekosistemą patekę fosfatai sukelia dumblių augimą. Augantys dumbliai suvartoja deguonį, o sumažėjus deguonies kiekiui nebeišgyvena vandens organizmai.
Kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai
Nors fosfatų kiekis skalbimo priemonėse Europos Sąjungoje yra ribojamas, vis tiek nereikėtų skalbimo priemonėmis piktnaudžiauti. Fosfatai, kaip ir daugelis kitų skalbimo priemonių sudedamųjų dalių, gali dirginti odą, alergizuoti, tad atidžiai pasirinkite skalbimo miltelių kiekį.
Likusios audiniuose neišskalbtos skalbimo priemonės dirgina ne tik odą, bet ir gleivinę. Gausiai prakaituojant, neišskalbtos skalbimo priemonių dulkelės nusėda ant drėgnos odos ir dar stipriau ją alergizuoja. Taip pat nerekomenduojama skalbiant rankomis, naudoti skalbimo miltelius skirtus automatinėms skalbimo mašinoms. Efektyviai pašalindami dėmes, skalbimo milteliai taip pat pašalina ir mūsų odos apsauginę plėvelę. Rankos išsausėja, peršti, o į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai. Patekus į vandenį antibakterinės skalbimo bei valymo priemonės taip pat gali panaikinti ir apsauginį žuvų sluoksnį.
Itin atsargiai reikėtų elgtis su balikliais. Chloro junginiai, perbonatai ir kitos audinį balinančios medžiagos yra toksiškos, gali sukelti vėžinių sutrikimų ar kitaip pakenkti organizmui (pažeisti nervų sistemą, silpninti imunitetą, dirginti odą bei kvėpavimo takus). Taip pat balikliai gali turėti įtakos moterų nevaisingumui.
Chloras turi savybę patekęs į aplinką jungtis su kitomis medžiagomis ir sudaryti kenksmingus junginius, kurie nesuyra šimtus metų. Tokie junginiai migruoja aplinkoje, keliauja maisto grandine. Chloro junginiai tirpsta riebaluose, tad kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.
Apsauga prieš teršalų tvaną
Prie nitratų, fosfatų ir kitų pavojingų vandens ekosistemai medžiagų mažinimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų: atidžiau skaitant etiketes, renkantis ekologišką ir žmogaus sveikatai saugesnį variantą. Tačiau neužtenka vien tik piliečių savimonės. Vandens telkinius ir juose gyvenančius organizmus nuo teršalų tvano saugo atnaujinti nuotekų valymo įrenginiai.
Nuotekų sistemų modernizacijai yra skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, prisidedančias prie saugesnių ir švaresnių Lietuvos vandens telkinių užtikrinimo.
„Projektams įgyvendinti pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ skirta 115 mln. eurų, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ dar 150 mln. eurų“, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis. Anot I. Kiškio, šios lėšos yra didelis žingsnis link švarių upių bei ežerų ir kartu nauda mūsų sveikatai.
Užs. Nr. 369246
Vandens virinimas nepanaikina nitratų, priešingai, tik padidina jų koncentraciją.
Europos Socialinis fondas