
Naujausios
Provincijos gyventojai emigruoja, bet butų trūksta
Kelmės rajono savivaldybė susidūrė su keistu fenomenu. Dėl nedarbo žmonės emigruoja. Gatvės ir mokyklos tuštėja. Tačiau butų parduodama labai mažai.
Iki 2019 metų kovo mėnesio savivaldybė už Europos sąjungos skirtas lėšas turėtų nupirkti 32 socialinius būstus. Pasiūla – nedidelė. Be to, būstus įkainoja nepriklausomas vertintojas. O juos parduodantys žmonės paprastai nori gauti daugiau.
Su panašia problema susiduria daugelis projekte dalyvaujančių Lietuvos savivaldybių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Socialiniams būstams – pusė milijono eurų
2016 metų spalio mėnesį Kelmės rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti Europos sąjungos projektą. Savivaldybės specialistės parašė projektą, Europa savivaldybei skyrė 425 tūkstančius eurų, kad už šiuos pinigus socialiniais būstais būtų aprūpintos socialiai labiausiai pažeidžiamos šeimos. Savivaldybė prie projekto įgyvendinimo turėtų prisidėti 15 procentų arba 75 tūkstančiais eurų.
Socialiniai būstai Kelmės rajone labai reikalingi. Po 2008 metų krizės šiam tikslui iš biudžeto buvo skiriama labai nedaug pinigų, todėl socialinių būstų fondas kasmet pasipildydavo tik vienu kitu butu ar namu.
Teikiant paraišką dėl Europos paramos socialiniam būstui, iš pradžių buvo svarstoma Kelmėje statyti naują daugiabutį ir įkurdinti jame socialiai pažeidžiamas šeimas. Tačiau paskaičiuota, jog už skirtus pinigus galima nupirkti daugiau butų, negu jų išeitų statant naują namą.
Taigi, butai pradėti pirkti. Pirkimas vyksta etapais.
Daugiausia – norinčių gyventi Kelmėje
Pastaruoju metu taip pat paskelbtas devynių socialinių būstų pirkimas Kelmėje, Tytuvėnuose ir Užventyje. Perkami vieno, dviejų, trijų kambarių butai.
Daugiausia jų perkama Kelmėje. Dėl kelių priežasčių. Pirmoji, kad socialiai remtinos šeimos labiausiai nori gyventi Kelmėje. Nors daugelis jų neturi darbo, ir būstas kaime, kur yra žemės sklypelis, būtų naudingesnis, pigiau kainuotų išlaikymas, šeimos tvirtina, jog nori gyventi mieste, geriau jau mokės už komunalinius patarnavimus.
Antroji priežastis – viena iš projekto sąlygų, kad perkamas socialinis būstas būtų strategiškai geroje vietoje, kad toje vietovėje būtų geras susisiekimas, mokykla, poliklinika, parduotuvės ir kiti kasdienei buičiai reikalingi dalykai.
Būstas privalo būti su visais patogumais, suremontuotas, kad šeima galėtų iš karto kraustytis ir gyventi. Remontui lėšų iš projekto neskiriama.
Dėl šios priežasties ir kaimuose nebeperkama namų. Jie dažniausia be patogumų. Be to, prastas susisiekimas su miestais, nėra mokyklų, parduotuvių, poliklinikų. Be to, iš projekto lėšų galima mokėti tik už gyvenamąjį plotą. O prie namo, paprastai, yra pasodybinis sklypas ir ūkinių pastatų. Už šiuos dalykus turėtų mokėti savivaldybė.
Per 15 mėnesių nupirkta tik 10 būstų
Šį mėnesį paskelbtas pirkimas – jau ketvirtasis. Tačiau iki šių metų pabaigos arba per 15 mėnesių, kurie sudaro pusę projekto įgyvendinimui skirto laikotarpio, bus nupirkta tik dešimt socialinių būstų. Per projekto įgyvendinimui likusius 15 mėnesių teks nupirkti dar 22. Viliamasi, kad agentūra pratęs projekto vykdymo laikotarpį, tačiau vis tiek reikia suskubti.
Kelmės rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė sako, jog būstų pirkimas vyksta lėtai dėl menkos butų pasiūlos. Paskelbus devynių ar dešimties butų pirkimą, pasiūloma tik pora būstų.
Per pirmuosius pirkimus jų siūlyta daugiau. Tačiau pardavėjai labai iškelia kainas, manydami, kad Savivaldybė gali brangiai mokėti.
„Iš tikrųjų taip nėra, – sako V. Ulvydienė. – Būstą apžiūri ir įvertina nepriklausomas vertintojas. Kaina priklauso nuo to, ar jis renovuotame ar nerenovuotame name, ar suremontuotas, ar pakeisti langai ir durys. Be to, atsižvelgiama į anksčiau šioje vietovėje sudarytus sandorius. O kainas, sudarydami pirkimo sutartis pas notarą, pardavėjai ir pirkėjai dažniausia rodo mažesnes. Tai iškreipia rinką.“
Tuo tarpu butus parduodantys gyventojai už butą nori gauti daugiau, todėl toliau nesideri su Savivaldybe.
Iš savivaldybės biudžeto vietoj 15 procentų, kuriais ji turi prisidėti prie Europos paramos, įmanoma prisidėti iki 20 procentų. Daugiau ne.
Kainos stebina
V. Ulvydienė tvirtina, jog būstų kainos Kelmėje ir Tytuvėnuose neatsilieka nuo didžiųjų miestų. Kelmėje už dviejų kambarių butą prašoma 24 tūkstančių eurų ir daugiau. Tytuvėnuose tiek pat prašyta už neremontuotą, nerenovuotame name esantį butą. Jeigu butas Kelmėje renovuotame name su euroremontu prašoma apie 30 – 33, kartais net 40 tūkstančių eurų.
Būna atvejų, kai nepriklausomas vertintojas ypač mažai įkainoja butą. Pavyzdžiui, už butą su žemės sklypeliu savininkas norėjo 18 tūkstančių eurų, tačiau nepriklausomas vertintojas jį įvertino perpus mažiau.
Ypač brangūs vieno kambario butai, kurie dažniausia perkami vienišiems žmonėms. Prašo po 17 tūkstančių eurų. Vieną butą pavyko nupirkti už 12 tūkstančių eurų.
Projekto vadovas Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Vaitkevičius sako, jog su panašiomis problemomis susiduria ir kitos projekte dalyvaujančios Lietuvos savivaldybės. Vertindami savo nekilnojamąjį turtą žmonės tiesiog praranda realybės jausmą.
Eilės socialiniam būstui mažėja
Šiuo metu Kelmės rajono savivaldybė turi 132 socialinius ir 49 savivaldybės būstus.
Eilėje socialiniam būstui gauti įrašyta apie 110 šeimų ir vienišų žmonių.
Palyginti su ankstesniu laikotarpiu eilės socialiniam būstui gauti sumažėjo. Iki 2015 metų jose buvo įrašyta keliskart daugiau žmonių. Tačiau po to, kai kiekvienais metais pradėta reikalauti turto ir pajamų deklaracijos, daug žmonių iš eilės išbraukta. Jie nepristatė reikiamų dokumentų arba paaiškėja, kad pajamos viršija leistinas, kai galima tikėtis socialinio būsto.
Eilės trumpėja dar ir dėl to, kad pažymas apie pajamas ir turimą turtą privalo pristatyti visi socialinių būstų gyventojai. Jeigu metų pajamos daugiau kaip 20 procentų viršija remiamas, gyventojai turi išsikraustyti iš socialinio būsto.
Pasitaiko atvejų, kai padaroma išimtis. Pavyzdžiui, tais metais, kai Kelmėje buvo renuovuojama daug daugiabučių namų, kai kurie socialiai remtini kelmiškiai turėjo neblogai apmokamo darbo. Tačiau tai buvo laikini darbai. Tokiais atvejais situaciją įvertina komisija. Socialinis būstas perkeliamas į savivaldybės būstų fondą ir šeimai leidžiama jame gyventi toliau – tik mokestis už savivaldybės būsto nuomą yra beveik dvigubai didesnis nei socialinio būsto.
Autorės nuotr.
Kelmėje daug daugiabučių renovuota, todėl būstai juose brangesni. Tačiau nupirkusi butą renovuotame name Savivaldybė išloštų, nes socialiai remtinoms šeimoms nereikėtų mokėti kompensacijų už šildymą arba mokėti jas mažesnes.
Projekto, kurį įgyvendinant 32 socialiai remtinos rajono šeimos ir vieniši žmonės turėtų būti aprūpinti socialiniu būstu, vadovas Dalius Vaitkevičius tikisi, jog būstus norintys parduoti kelmiškiai, tytuvėniškiai, užventiškiai ir kražiškiai nepraras realybės jausmo, vertindami savo nekilnojamąjį turtą, ir per likusius 15 mėnesių pavyks nupirkti dar 22 butus.