Naujausios
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – verslo dėmesio reikalaujantys veiksniai
Robertas Dargis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
2017 metai Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai geri – turėjome nuoseklų ekonomikos augimą. Lietuvos eksporto ir importo augimas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Pats Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo gerai subalansuotas: eksportas išaugo dešimtadaliu, vidaus vartojimo apimtys padidėjo 3,9 procento, o investicijos – 5,5 procento. Į 2018 metus pramonės įmonės žvelgia su saikiu optimizmu ir svarsto tolimesnės plėtros galimybes.
Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis.
Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 procento. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo žymus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.
2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 procento. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 procentų visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 procentai ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.
Per šių metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 procentais. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 procento – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.
Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypač sparčiai – 11,3 procento. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.
Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 procentų viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.
Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti „Brexit“ poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 procento, o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 procentai lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių.
Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą „Brexit“ įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.
Tikėtina, kad, atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl „Brexit“ proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.
Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. „Eurostat“ duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 procentais. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.
Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimams, kaip ir praėjusiais metais, šiemet investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 procentu daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 procentų mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.
Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 procentais, o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 procento, pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 procentais, o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 procentų. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu.
Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
