Naujausios
Emigracijos košmaras: surasti atpirkimo ožiai
Drastiškai augant emigracijos mastams sugalvotas būdas, kaip dėl tuštėjunčios Lietuvos nusimesti atsakomybės akmenį. Stabdyti emigraciją ir susigrąžinti tautiečius įpareigotos šalies savivaldybės. Tai šalies merai išgirdo susitikime su šalies prezidente Dalia Grybauskaite.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Savivalda – silpniausia grandis
Prezidentūroje antradienį vykusiame Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir šalies savivaldybių merų susirinkime buvo pristatytas tyrimas „Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva“.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Aušra Sipavičienė akcentavo, kad šalies savivaldybės nėra pasirengusios priimti didesnį grįžti apsisprendusių emigrantų skaičių ir neturi jokio konkretaus plano, kaip tai padaryti, nežino, ką reikėtų suteikti iš emigracijos grįžtantiems tautiečiams.
Prezidentė susitikime akcentavo, kad reikia atkreipti dėmesį ne tik į atlyginimo ar darbo vietų klausimus, bet ir į tai, kokia valstybės institucijose kuriama atmosfera – kaip biurokratas kalba su grįžusiu žmogumi, ar jis nori padėti jam įsitvirtinti.
Daugybę klausimų, susijusių su Lietuvą griaužiančia emigracijos opa, gali būti išspręsta būtent savivaldos, kuri šiuo metu esą yra silpniausia grandis, lygiu.
Vilniui užtenka ir ... Vilniaus
Susitikime dalyvavę Lietuvos merai prabilo apie ne tik tarptautinės emigracijos problemas, bet ir apie vidinę migraciją, kuomet rajonus dėl patrauklesnių darbo ir uždarbio galimybių palieka ir į didmiesčius išvyksta gyventi specialistai, jaunos šeimos.
Pakruojo rajono mero Sauliaus Gegiecko nuomone, valstybė, nebegalėdama suvaldyti emigracijos proceso, ieško atpirkimo ožių visai ne ten, kur jų reikėtų ieškoti.
Visos savivaldybės turi programas ir, anot vadovo, stengiasi, kad gyventojų skaičius nemažėtų, bet savivaldybė įstatymų juk nepriims, biurokratijos nesumažins.
Pakruojo rajonas – vienas iš tų, kurį emigracija – vidinė ir tarptautinė – palietė bene labiausiai. Nuo 1990-ųjų rajonas neteko kas trečio žmogaus: iš 33 tūkstančių gyventojų šiuo metu liko tik 21 tūkstantis.
Mero nuomone, masinį žmonių išvykimą pastaraisiais metais smarkiai įtakojo ir visokie optimizavimai – įmonių stambinimas iškeliant jas į centrus didmiesčiuose.
„Optimizavimas – centrinės valdžios politika regiono atžvilgiu. Ar reikia toli ieškoti pavyzdžių? Paimkime tą pačią Miškų urėdiją, jau nekalbu apie valstybines įmones, kurios traukiasi iš Pakruojo rajono ir steigiasi Vilniuje arba kituose didesniuose miestuose. Išeina darbas – išvažiuoja žmonės. Panašu, kad Lietuvai užtenka tik Vilniaus“.
Pakruojo rajonas – žemės ūkio ir dolomito kraštas. O šiose srityse, anot mero, žmones keičia technologijos – įranga ir technika, todėl ieškoti uždarbio neretai tenka paliekant gimtinę.
S. Gegiecką nustebino Prezidentūroje mestas priekaištas, esą savivaldybės nėra pasirengusios susigrąžinti emigrantų.
Jo žodžiais, savivaldos įtaka nėra tokia didelė, kad galėtų spręsti emigracijos problemas, kokias priklausytų spręsti centrinei šalies valdžiai: geresnių verslo sąlygų sudarymas, darbo vietų kūrimas, mokesčių ir kitokios išimtys regionams.
„Juk įstatymų bazės savivaldybės nepakeis. O tai daugelyje sričių būtų rimta priežastis, kodėl žmogus nori dirbti ir gyventi ne Anglijoje, ne Norvegijoje ir net ne Vilniuje, o čia, Pakruojyje“, – teigė meras.
Jis mano, kad pirmiausia būtina sumažinti biurokratinę naštą.
„Ministerijos, agentūros turėtų susitarti, kaip sumažinti popierizmą, kad investavimas Lietuvoje taptų paprastesnis ir greitesnis. Tokios biurokratijos, kad susikurti darbo vietą norintis žmogus turėtų metų metais laukti patvirtinimų, suderinimų, pasirašymų, nėra nė vienoje Europos valstybėje. Tai žmones atbaido“, – teigė meras.
S. Gegiecko žodžiais, Savivaldybės ir šiuo metu viską daro pagal savo galimybes: vykdo verslo rėmimo programas, prisideda pinigais prie investicinių projektų. Deja, vartotojų ir numatomų klientų skaičius vis mažėja ir mažės.
Rajonas yra prisijungęs prie „Globalaus Pakruojo“ projektų ir jau surado konsultantą, kuris dirbs su duomenų baze, susijusią su emigravusiais asmenimis, teiks informaciją svarstantiems išvykti ir planuojantiems sugrįžti.
Šiauliai – traukos centras
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas teigia, kad Šiauliai yra pasirengę atsakyti už Šiaurės Lietuvos žmonių išorinę ir vidinę migraciją. Esą kai kurie simptomai jau rodo, kad Šiaulių miestas gyventojų skaičiumi, nors ir po truputį, vis dėlto auga.
Pagal A. Visocką, savivaldybės, planuodamos emigracijos suvaldymo strategiją, turi sau atsakyti į tris klausimus: ar sugrįžę žmonės turės darbą, ar gaus orų atlyginimą, ar turės ką veikti laisvu laiku? Tam reikalingos investicijos – ta kryptimi savivaldybės ir turėtų dirbti.
Kita užduotis, anot mero, nuolatos kalbėtis su jaunimu, kad darbo vietų jau po kelerių metų bus, nes pastaraisiais metais nemažai investuojama į verslo plėtrą.
A. Visocko vizija – Šiaulius užauginti tiek, kad gyventojams nebebūtų poreikio važiuoti į Vilnių, o rasti vietą čia.
„Šiauliai yra Lietuvos sprendinys. Jeigu čia atvažiuotų žmonės ir rastų darbo vietas, problema išspręstų. Žemėlapio apačioje esantis Vilnius ir Kaunas šias problemas išsisprendė ir psichologinė atmosfera ten yra gera. O Šiaurės Lietuvos psichologija kol kas tikrai ne kokia“, – sakė meras.
Darbo yra – trūksta dirbančiųjų
„Per skambiai Prezidentūroje pasakyta, kad emigracija turi suvaldyti Savivaldybės. Jos gali padaryti ir daro tai, kas jų kompetencijos ribose“, – sako Antanas Bezaras, Šiaulių rajono meras.
Jo teigimu, į priemiestinį rajoną gyventi keliasi šiauliečiai. Po vieną kitą sklypus įsigyja ir grįžti planuojantys emigrantai. Į rajono savivaldybę pasitarti dėl investavimo kol kas buvo atvykęs tik vienas emigrantas – planavo statyti laidojimo namus.
Su kiekvienu atvykstančiuoju meras teigia esantis pasirengęs kalbėtis, padėti įveikti biurokratinius sunkumus, išklausyti apie konkrečius šeimos poreikis.
Grįžusieji galėtų dirbti ir jau sukurtose darbo vietose. Rajone, anot A. Bezaro, jau trūksta specialistų, kurie pas ūkininkus dirbtų modernia žemės ūkio technika, trūksta profesionalų ir baldų gamybos srityje. Ateityje, daugėjant investicinių projektų, prognozuoja meras, ims trūkti ir kvalifikuotų statybininkų.
„Atlyginimai už darbą minėtose srityje dabar jau nebėra, kaip sakoma, arti minimalių“, – sakė A. Bezaras.
Mero žodžiais, jei lietuviai gimtinėje dirbtų tiek, kiek dirba pas užsienio fermerius, jų atlyginimai už darbą būtų ne mažesni.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas: atsakomybė už Lietuvos išsivaikščiojimą permetama savivaldybėms.
Šiaulių miesto vadovas Artūras Visockas teigia, kad Šiaulių miestas nesitraukia, o – auga.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras: „Darbo rajone yra, uždarbio irgi. Esmė – ar tautiečiai tikrai nori grįžti“.
Pernai iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkstančio nuolatinių šalies gyventojų
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 milijonai 810 tūkstančių nuolatinių gyventojų (2017 m. sausio 1 d. – 2 mln. 848 tūkst.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkstančio (1,3 proc.), 2016 m. – 40,7 tūkstančio (1,4 proc.).
Pernai gimė 29,6 tūkstančio kūdikių. Gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 1 tūkstančiu, arba 3,3 procento.
2017-aisiais mirė 39,5 tūkstančio žmonių – tai 1,6 tūkstančio (4 proc.) mažiau negu prieš metus. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 14 mirusiųjų (2016 m. – 14,3).
2017 metais 9,9 tūkstančio daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių, 2016 metais – 10,5 tūkstančio.
2017 metais iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkstančio nuolatinių šalies gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2016 metais, padidėjo 6,9 tūkstančio, arba 13,8 procento.
Pasak Statistikos departamento, emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkstančiui gyventojų, padidėjo nuo 17,5 (2016 m.) iki 20,2 (2017 m.). Beveik pusė (24,8 tūkst., arba 43,3 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 6,4 tūkstančio (11,1 proc.) – į Norvegiją, 4,9 tūkstančio (8,6 proc.) – į Vokietiją, 3,8 tūkstančio (6,7 proc.) – į Airiją.
2017 metais į Lietuvą imigravo 29,3 tūkstančio žmonių, tai 9,2 tūkstančio (45,5 proc.) daugiau negu 2016 metais. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 10,4 imigranto, 2016 metais – 7.
2017-aisiais į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkstančio Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 64,2 procento visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2016 metais, padidėjo 4,6 tūkstančio (32,6 proc.).
2017 metais į šalį imigravo 10,5 tūkstančio užsieniečių ir jie sudarė 35,8 procento visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2016 metais, padidėjo 4,5 tūkstančio (1,8 karto).
Beveik pusė (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.) pernai imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 2,8 tūkstančio (26,6 proc.) – Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) – Rusijos piliečiai.
2017 metais 27,9 tūkstančio daugiau žmonių emigravo negu imigravo, 2016 metais – 30,2 tūkstančio.
2017 metais buvo įregistruota 20,9 tūkstančio santuokų (2016 m. – 21,3 tūkst.). Kaip ir 2016 metais, vienam tūkstančiui gyventojų teko 7,4 santuokos.
2017 metais buvo įregistruota 8,3 tūkstančio ištuokų, tai 0,6 tūkstančio (6,4 proc.) porų mažiau negu prieš metus. Ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkstančiui gyventojų, sumažėjo nuo 3,1 (2016 m.) iki 2,9 (2017 m.).
Pernai 100 santuokų teko 39,7 ištuokos (2016 m. – 41,6).
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
