
Naujausios
Mama dėkoja sūnaus gelbėtojui
Šiaulietė Jurgita Stulgienė į „Šiaulių kraštą“ užsuko, norėdama padėkoti pagalbą jos sūnui po patirtos avarijos suteikusiam šiauliečiui Antonui Veremeičikui.
„Šito žmogaus poelgis – akivaizdus pavyzdys, kokie turėtume būti vieni kitiems“, – sakė redakcijos viešnia.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Dievas tik perspėjo...
Šiauliečių Stulgių šeimą nelaimė sukrėtė likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, gruodžio 21-osios vakarą. Buvo po 22 valandos, kai namuose suskambo ponios Jurgitos telefonas. Žinia: 20-metis sūnus Šiauliuose, Tilžės gatvėje, patyrė avariją, šiuo metu vežamas į ligoninę.
Netoli Respublikinės Šiaulių ligoninės gyvenantys sutuoktiniai jau po keliolikos minučių buvo ligoninės priimamajame, sūnus, tuo metu jau buvo „įpakuotas“ į specialų kaklo įtvarą, gulėjo ratuotoje medicininėje lovoje – laukė gydytojo apžiūros.
Po patikros procedūrų iš kabineto išėjęs medikas šiauliečiams juos aplankiusią nelaimę įvardijo laiminga, o avariją patyrusį sūnų – laimės kūdikiu. Ir išties, rimtesnių sužalojimų, kuriuos vaikinas galėjo patirti verčiantis automobiliui, jis išvengė. Atsipirko tik keliomis mėlynėmis ir gumbu galvoje.
Šiandien šiaulietis jau visiškai sveikas, gali tęsti mokslus.
Jaunuolio mama Jurgita dėkoja Dievui, kad patirta avarija buvo tarsi Dievo pasiųstas įspėjimas, kokiam budriam ir atsakingam reikia būti kelyje.
„Dievas tik pirštu pamosikavo, laimei, nenubaudė, – tariant tokius žodžius moters akys apsiniaukė. – Juk galėjo būti ir taip, kad šeimoje dabar būtų gedulas...“
Vienas iš visų
Tačiau avarija, pasak Jurgitos, šeimai suteikė ne tik nemokamą pamoką apie gyvenimo trapumą, bet ir parodė, kad nelaimės akimirką pagalbą gali suteikti ir visai atsitiktinai pro šalį ėję žmonės. Gali padėti, patarti, iškviesti greitąją. O gali to ir nepadaryti...
Bet ne apie tuos, kurie avarijos vietoje buvo tik smalsūs stebėtojai, J. Stulgienei norisi kalbėti.
Moteris didžiausią ačiū sako žmogui, kuris neliko abejingas, nenuėjo savais reikalais, o pribėgo prie dūmais apsipylusio „VW Jetta“ ir patarė jaunam vairuotojui kuo greičiau pro langą ropštis į lauką. Vėliau sūnus tėvams pasakojo, kad iš viso būrio susirinkusiųjų, tarp kurių, beje, buvo ir jo pažįstamų, akimirksniu sureagavo ir pagalbon atskubėjo tik vienintelis žmogus.
„Galvoju, kad tik tokie, kaip šis vyras, tik kito skausmui neabejingi žmonės gali išgelbėti pasaulį. Deja, jų nėra daug“, – sakė avariją patyrusio jaunuolio mama. Apie pagalbą kitam žmogui, apie užuojautą jos šeimoje kalbama nuolatos.
„Noriu tikėti, kad jau suaugę mano vaikai, pamatę, kad kažkam reikia pagalbos, nesvarstys, nedels ir nesidžiaugs dėl to, kad nelaimė šįkart atėjo, kaip sakoma, ne į jų, o į kaimyno kiemą, bet šoks padėti“, – sakė ponia Jurgita.
Šiaulietė bando susisiekti su sūnaus gelbėtoju ir padėkoti jam asmeniškai.
Gelbėjo, kaip manė esant geriausia
Apie šią avariją ir žmonių reakciją „Šiaulių krašte“ buvo rašyta 2017 metų gruodžio 23 dieną „Prieškalėdinis akibrokštas paliko slogutį“.
Tąkart į redakciją kreipėsi nukentėjusiam vaikinui į pagalbą atskubėjęs šiaulietis A. Veremeičikas. Vyras pasakojo buvęs sukrėstas, kad po avarijos susirinkę žmonės tik stebėjo, kaip viskas vyksta, aptarinėjo nelaimės priežastis, replikavo nukentėjusiajam.
„Šiaulių kraštui“ tada vyras sakė specialiai nesimokęs jokių gelbėjimo darbų – bandė padėti kaip mokėjo, kaip jautė esant geriausia.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietė Jurgita Stulgienė, avariją patyrusio jaunuolio mama, dėkoja Dievui už tai, kad ir tragiškai pasibaigti galėjusios nelaimės akimirką iš būrio žmonių vis dėlto atsirado vienas, kuris puolė padėti.
Antono VEREMEIČIKO nuotr.
Gruodžio 21-osios vakaras. Šiauliai, Tilžės gatvė, greta prekybos centro „Saulės miestas“. Į kelkraščio bordiūrus kelissyk rėžėsi ir vertėsi šiauliečio vairuojamas automobilis „VW Jetta“. Medikai šią nelaimę vadina laiminga.