Pakruojo upių ir tvenkinių būklė: susirūpinti ar džiaugtis?

Pakruojo upių ir tvenkinių būklė: susirūpinti ar džiaugtis?

Pak­ruo­jo upių ir tven­ki­nių būk­lė: su­si­rū­pin­ti ar džiaug­tis?

Itin lie­tin­gos va­sa­ros, vis švel­nes­nė­mis tam­pan­čios žie­mos bei prieš ke­le­rius me­tus vie­no­je iš Rad­vi­liš­kio me­džio gra­nu­lių ga­my­bos įmo­nių siau­tęs gais­ras. Pas­ta­ruo­ju me­tu iš­šū­kių ir grės­mių Pak­ruo­jo ra­jo­ne esan­tiems van­dens tel­ki­niams ne­trū­ko. Ma­ža to, kai ku­rių vie­tos gy­ven­to­jų ne­ri­mą dėl ga­li­mos tar­šos ne­se­niai su­kė­lė Pet­rai­čių tven­ki­ny­je plau­kio­jan­čios van­dens pu­tos. Ar yra pa­grin­do ne­ri­mui dėl Pak­ruo­jo apy­lin­kių upių bei už­tvan­kų van­dens ko­ky­bės, sau­sio pra­džio­je aiš­ki­no­si ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai.

Pri­si­me­na eko­lo­gi­nę ne­lai­mę

Sau­sio 4 die­ną ša­lia Kruo­jos ir Obe­lės upių bei Pak­ruo­jo ir Pet­rai­čių tven­ki­nių vaikš­čio­ju­sių vie­tos gy­ven­to­jų akis trau­kė van­dens mė­gi­nius iman­čių spe­cia­lis­tų de­san­tas. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tą die­ną pa­sky­rė nuo­dug­niam mi­nė­tų van­dens tel­ki­nių būk­lės ty­ri­mui – la­bo­ra­to­ri­ne įran­ga pa­ma­ta­vo van­dens tem­pe­ra­tū­rą, pH ir van­de­ny­je iš­tir­pu­sio de­guo­nies kie­kį.

Ženg­ti to­kį žings­nį pa­ska­ti­no so­cia­li­niuo­se tink­luo­se bei vie­tos ži­niask­lai­dos prie­mo­nėms iš­reikš­ti gy­ven­to­jų būgš­ta­vi­mai dėl ga­li­mos per Pak­ruo­jį te­kan­čios Kruo­jos upės tar­šos. Įta­ri­mą su­kė­lė itin smar­kiai pu­to­jan­tis upės van­duo.

Van­dens pu­to­ji­mas vie­tos gy­ven­to­jams iki šiol pri­me­na 2016 m. ra­jo­ne ki­lu­sią eko­lo­gi­nę ne­lai­mę. Tuo­met, ko­vo­jant su di­džiu­liu be­veik sa­vai­tę siau­tu­siu gais­ru vie­no­je iš Rad­vi­liš­kio įmo­nių, ne­ma­ži už­terš­to van­dens kie­kiai nu­te­kė­jo į Pet­rai­čių tven­ki­nį bei Obe­lės upę. To kal­ti­nin­kais ta­po įvai­rūs gais­ro ge­si­ni­mo van­de­ny­je esan­tys che­mi­niai prie­dai, pa­vyz­džiui, van­dens minkš­tik­liai.

Anot Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo Egi­di­jaus Kva­saus­ko, po mi­nė­to gais­ro pu­tos Pet­rai­čių už­tvan­ko­je vie­to­mis bu­vo iš­ki­lu­sios net apie met­rą į vir­šų.

„Kaip ro­do pra­kti­ka, van­dens pu­to­ji­mas, dėl di­de­lio van­dens kie­kio, pa­ste­bi­mas vi­so­se už­tvan­ko­se. Jį le­mia tiek di­de­lis kri­tu­lių kie­kis, tiek van­dens kri­ti­mas. Šiuo me­tu Pet­rai­čių tven­ki­ny­je pu­tos yra su­si­for­ma­vu­sios na­tū­ra­liai. Juk jos su­si­da­ro kiek­vie­na­me eže­re, jam ban­guo­jant“, – pa­žy­mė­jo E. Kva­saus­kas, pri­dū­ręs, kad dėl mi­nė­to­ gais­ro pa­di­din­tas dė­me­sys Pak­ruo­jo ra­jo­no van­dens tel­ki­nių būk­lei bu­vo ro­do­mas vi­sus 2017 metus.

Gau­sūs kri­tu­liai ne­pa­ken­kė

Vis dėl­to, ge­ra ži­nia ta, kad šių me­tų pra­džio­je at­lik­ti van­dens tel­ki­nių ty­ri­mai pa­ro­dė, jog Pak­ruo­jo ra­jo­no tven­ki­niai ir upės šiuo me­tu nė­ra už­terš­ti, o jų van­de­ny­je iš­tir­pu­sio de­guo­nies kie­kis yra pa­kan­ka­mai di­de­lis. Kai ku­rių ra­jo­no tel­ki­nių, to­kių kaip Obe­lės upė ir Pet­rai­čių tven­ki­nys, būk­lė po di­džio­jo 2016 m. gais­ro bu­vo at­si­kūrusi jau ir praė­ju­siais me­tais.

Štai iki ne­lai­mės dau­gy­bę meš­ke­rio­to­jų iš ap­lin­ki­nių vie­to­vių trau­kęs Pet­rai­čių tven­ki­nys 2017 m. bu­vo įžu­vin­tas, į jį pa­lei­dus dau­giau kaip 8500 kar­pių, per 3200 ly­de­kų, 590 ly­nų, 2500 eše­rių ir be­veik 1200 ka­ro­sų. Spren­di­mas žu­vin­ti tven­ki­nį bu­vo priim­tas su­lau­kus tei­gia­mų tel­ki­nio būk­lės re­zul­ta­tų, pa­ro­džiu­sių, jog van­duo čia yra šva­rus.

E. Kva­saus­kas tei­gė, jog ga­li­ma drą­siai tvir­tin­ti, kad šiuo me­tu vi­sų Pak­ruo­jo ra­jo­no van­dens tel­ki­nių būk­lė esan­ti la­bai ge­ra. Ypač ži­nant apie eg­zis­tuo­jan­čius įvai­rius ri­zi­kos veiks­nius.

„Bu­vo la­bai lie­tin­ga va­sa­ra, žie­mos, ga­li­ma sa­ky­ti, vi­sai ne­tu­rė­jo­me. At­siž­vel­giant į tai, koks di­de­lis kri­tu­lių kie­kis nuo lau­kų ir per dre­na­žo sis­te­mas pa­te­ko į van­dens tel­ki­nius, tai van­dens tel­ki­nių būk­lė tik­rai ge­ra“, – ti­ki­no ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tas.

Tie­sa, dė­me­sys Pak­ruo­jo ir jo ra­jo­no upėms, tven­ki­niams bei eže­rams šie­met jau bu­vo pa­de­monst­ruo­tas ne tik ti­riant jų van­dens būk­lę. Sie­kiant už­tik­rin­ti, kad van­dens ko­ky­bė ir to­liau iš­lik­tų aukš­ta, bu­vo pa­tik­rin­tas nuo­te­kų tvar­ky­mas kai ku­rio­se ra­jo­no gy­ven­vie­tė­se.

„Pak­ruo­jo ra­jo­no agen­tū­ros ins­pek­to­riai pa­tik­ri­no Ly­gu­mų, Šu­kio­nių ir Dva­riš­kių kai­mus bei įver­ti­no, ar su­si­da­riu­sios bui­ti­nės nuo­te­kos ten tvar­ko­mos tin­ka­mai. Per ke­tu­rias die­nas ne­bu­vo nu­sta­ty­tas nė vie­nas ne­le­ga­laus nuo­te­kų iš­lei­di­mo į upę at­ve­jis“, – tei­gė E. Kva­saus­kas.

Tar­šą ma­ži­na ir cent­ra­li­zuo­tas van­den­tie­kis

Van­dens tel­ki­nius ga­li terš­ti ne tik bui­ti­nės nuo­te­kos, bet ir pra­mo­nės įmo­nės. Ta­čiau ir jos ra­jo­ne vei­kia ne­kenk­da­mos ap­lin­kai. Anot pa­šne­ko­vo, pra­mo­nė su­telk­ta pa­čia­me Pak­ruo­jo mies­te, ku­ris be­veik vi­sas yra pri­jung­tas prie cent­ra­li­zuo­tų van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų su­rin­ki­mo tink­lų. To­dėl ga­li­mos tar­šos pa­te­ki­mo į upes bei tven­ki­nius ri­zi­ka esan­ti itin men­ka – at­lie­kos ga­li pa­tek­ti tik pik­ta­va­liš­kai jas iš­lei­džiant, ta­čiau to­kių at­ve­jų ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tai kol kas ne­bu­vo pa­ste­bė­ję.

Nuo­te­kų pa­te­ki­mą į vie­tos van­dens tel­ki­nius smar­kiai su­ma­ži­no gy­ven­to­jų pri­si­jun­gi­mas prie cent­ra­li­zuo­tų nuo­te­kų su­rin­ki­mo tink­lų. Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas pa­si­džiau­gė, kad šiuo me­tu be­veik vi­si Pak­ruo­jo ra­jo­no gy­ven­to­jai prie jų yra pri­si­jun­gę.

Ir nors Pak­ruo­jo ra­jo­nas pa­gal sa­vo van­dens tel­ki­nių ko­ky­bę nea­be­jo­ti­nai yra šva­rus, ta­čiau spe­cia­lis­tai įvai­rių skun­dų dėl ga­li­mų ap­lin­kos tar­šos at­ve­jų su­lau­kia nuo­lat. Pa­sak E. Kva­saus­ko, kas­met vi­sa­me Šiau­lių re­gio­ne skun­dų skai­čius sie­kia apie 1000. Jų tu­ri­nys pa­ts įvai­riau­sias, pra­de­dant pa­ste­bė­tu ne­le­ga­liu nuo­te­kų iš­lei­di­mu, bai­giant žo­lės de­gi­ni­mu. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, po kiek­vie­no krei­pi­mo­si yra in­for­muo­ja­mi vie­ti­niai ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai, ku­rie ne­dels­da­mi iš­vyks­ta tir­ti skun­do į įvy­kio vie­tą.

ŠRAAD nuo­tr.

      

Užs. Nr. 371354