
Naujausios
A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės buvo įtrauktos UNESCO sukakčių sąrašą.
Lietuvos respublikos LR Seimas 2017 metus buvo paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais.
Greimas be cigaretės
Pastebėtina, kad pasaulyje žinomas lietuvių kilmės prancūzų kalbininkas, mitologas, vienas iš žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų A. J. Greimas (1917–1992), 1934–1935 m. studijavo teisę Kaune Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. – kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžo į Lietuvą 1939 metais. Įdomu, kad 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Artėjant Tarybinei armijai pasitraukė į Vakarus.
Šiaulių centre, fasade virš miesto laikrodžio legaliai įsitvirtino sparnuota frazė “Kultūra yra viena, tinkanti visoms šalims – žmogaus kultūra”, o prie ŠPI Humanitarinio fakulteto studentišką jaunystę, tarsi rūkymo zoną, simbolizuoja juodaodžio asmens galva su cigarete burnoje. Doroviniu pliuralizmu dvelkia dail. R. Uogintienės “Laumės” lūpos, šnibždančios semiotinės struktūros prasmės izotopijas. Verta prisiminti ir kavinę-valgyklą “Greima” kitoje Vytauto g. pusėje, priešais ŠU biblioteką, taip pat – memorialinę lentą ant Didždvario gimnazijos fasado. Tai – materialios A. J. Greimo intelekto pabiros Šiauliuose.
2017 m. gruodžio 18 d. Kaune, K. Donelaičio gatvėje, Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno technologijos universiteto prieigose, buvo atidengtas paminklas, kurį iniciavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei prof. R. Kašponis.
Autorius – skulptorius Stasys Žirgulis. Tas pats skulptorius, kurio šiaulietis Povilas Višinskis žiūri į šiaulietį Algirdą Julių Greimą, nes Lietuva – švogerių kraštas, gi šiuolaikinis menas – performansų rinkinys, verčiantis diskutuoti, pilstant iš tuščio į kiaurą.
Siūlau padiskutuoti, žinant, kad nieko nežinome apie J. Greimą ir semiotikos mokslą. Kad būtų lengviau – talpinu kelias prof. A. Sverdiolo mintis užtiktas spaudoje, kad mums būtų lengviau tuščiažodžiauti.
A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką, kurioje pliuralizmas, gausa sietini ne su draudimais, o labiau su kūrybinėmis ir asmeninėmis prielaidomis. Semiotikos ir apskritai struktūralizmo triumfo laikai, kaip manė pats A. J. Greimas, truko iki 1968 metų. Vėliau įvyko gana įdomi transformacija: visi jo mokiniai nuo metodologinio griežtumo perėjo prie kūrybiškesnio, įvairesnio rašymo. Tad dabar yra ne viena semiotika, o daug jos atmainų...
A. J. Greimui buvo nesvetima liaudiška išmintis. Kai sovietmečiu Paryžiuje jį aplankę kolūkio pirmininkai paklausė „Profesoriau, ką mums daryti?“, jis atsakė: „Darykit vaikus“.
Vilius Puronas