
Naujausios
Judėjimo džiaugsmą grąžino skystas kelio implantas
Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedai-traumatologai pirmieji Lietuvoje atliko kelio sąnario kremzlės plastiką skystu implantu. Dešimtmetį kelio sąnario skausmą dėl disekuojančio osteochondrito kentusi ir jau be skausmo nebegalėjusi lankstyti sąnario bei vaikščioti 46-erių šiaulietė po operacijos ir mėnesio reabilitacijos nebejaučia skausmo – gali ne tik vaikščioti, bet ir šokti, ko jau nedarė ne vienerius metus.
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Skausmas atvedė pas gydytojus
Tiksliai Jolanta Kriptavičienė ir nepasakytų, kada ją pradėjo varginti kelio skausmas. Moteris mano, jog gal prieš dešimtmetį pajuto diskomfortą, tačiau medikų pagalbos nusprendė ieškoti tik tada, kai nei į mišką eiti, nei į kalnus kopti jau negalėjo – kelio skausmas tapo nepakeliamas.
Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą ortopedo-traumatologo, kuris skyrė magnetinio rezonanso tomografiją, konsultacijai.
Tyrimo rezultatas nustebino moterį konsultavusį ortopedą-traumatologą Vytautą Mažutavičių. Pacientei nustatytas disekuojantis osteochondritas – patologija, kurios metu tam tikroje zonoje įvyksta kaulo nekrozė ir atsidalina subchondrinio kaulo fragmentas su kremzle. Taip atsitinka dėl po sąnariniu paviršiumi esančio kaulo kraujotakos sutrikimo.
Disekuojantis osteochondritas vystosi daugelį metų, ilgą laiką nejuntama ligos simptomų. Pagalbos dažniausiai prireikia fiziškai aktyviems žmonėms. Pasak gydytojų, gali tokia patologija nutikti ir dėl traumos, tad ir gydyti dėl tokios patologijos ortopedams-traumatologams tenka dažnai.
Pasirengę moderniai operacijai
Taip sutapo, kad Ortopedijos-traumatologijos centro ortopedai-traumatologai V. Mažutavičius ir Žydrūnas Vitkauskas prieš tai buvo stažuotėje, kur mokėsi kremzlės sąnario operaciją atlikti naujausiu, iki šiol Lietuvoje netaikytu skystu implantu. Netikėtas sutapimas buvo ir tai, kad protezą gaminanti Amerikos kompanija šį protezą pristatė Lietuvoje ir farmacinė įmonė jį buvo atvežusi į ligoninę.
„Mes laukėme paciento su šia diagnoze ir ji atėjo“, – sakė V. Mažutavičius.
Pacientei specialistai paaiškino, kad jos laukia kelio sąnario operacija. Ji galėjo rinktis, ar operacija bus atliekama senuoju metodu, kai specialistai kremzlei gelbėti atlieka sudėtingą operaciją, pjūvio metu fiksuodami kremzlę ar įtvirtindami dirbtinę membraną-implantą arba laboratorijoje užaugintą iš paciento organizmo paimtą kremzlę.
Kitas pasirinkimas – išdilusią kremzlę užpildyti kamieninėmis ląstelėmis ir jas fiksuoti skystu transplantu. Pasak Ž. Vitkausko, ši operacija atliekama artroskopiniu metodu, kurio metu daroma minimali invazija į sąnarį. Atliekami mikrolūžiai, atveriami kaulų čiulpai, iš kurių priteka kamieninių ląstelių.
„Neatradome panacėjos – tiesiog pritaikėme sukauptas žinias ir visame pasaulyje taikomą metodiką“, – sakė V. Mažutavičius, drauge su kolega pirmą kartą Lietuvoje atlikęs kremzlės plastiką skystu implantu.
Medikai sako, jog artroskopu atliekama operacija greita, patogi ir tikrai efektyvi.
Rezultatas nenuvylė
Jau kitą dieną po operacijos pacientė galėjo vykti namo. Jolanta jautėsi puikiai, tačiau kojos sąnarį labai saugojo – dar mėnesį, kaip ir nurodė operavę specialistai, nerėmė kojos. Po mėnesio prasidėjo reabilitacija, kurios metu turėjo sugrąžinti sąnariui buvusį lankstumą. Ambulatorinės reabilitacijos metu buvo atliekami masažai, kineziterapija, fizioterapinės procedūros. Praėjus dviem mėnesiams po operacijos, ligos požymių neliko, sąnarys lankstosi puikiai.
V. Mažutavičius teigia, jog ne kiekvienu ligos atveju ši operacija būtų sėkminga. Operacija nepavyktų esant lėtiniam uždegiminiam sąnario procesui. Negalima ji būtų ir tuo atveju, jei sąnario kremzlės pažeidimas išplitęs, kaip deformuojančios artrozės atveju.
Nors disekuojantis osteochondritas – jaunų žmonių liga, tačiau jis vystosi dešimtmetį ir medikų pagalbos dažniausiai prireikia brandesniame amžiuje. Tačiau amžius operacijai neturi reikšmės. Gali būti, kad ir septintą dešimtį perkopusiam žmogui būtų atlikta ši operacija, o trisdešimtmečiui – negalima dėl nepalankių indikacijų.
Šių operacijų poreikis didelis, tačiau ortopedai-traumatologai dar kiekvienam pacientui negali pasiūlyti šios modernios procedūros, nes modernus implantas, kainuojantis apie 1 300 eurų, nekompensuojamas valstybės, o pacientas viešojoje įstaigoje pirkti priemonių negali.
Pirmąjį implantą pacientei dovanojo UAB „Osteca“. Pasak V. Mažutavičiaus, ši dovana – ne tik medicinos priemonė, pacientę išgelbėjusi nuo skausmo ir judėjimo diskomforto, bet ir didelė pažanga ir galimybė specialistams.
Naujovės veja naujoves
Pirmoji Lietuvoje kelio sąnario kremzlės plastika skystu implantu, atlikta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, – ne vienintelė naujovė, kurią šiais metai ligoninėje taikė V. Mažutavičius, o jam talkino kolega Ž. Vitkauskas.
Metų pradžioje buvo implantuotas anatominis peties sąnario protezas. Atliekant šią operaciją talkino ortopedijos implantų instruktorius Danetas Paskalis iš Prancūzijos.
Pirmoji pacientė, kuriai Šiaulių ortopedai-traumatologai implantavo naująjį anatominį peties sąnario endoprotezą – 60-metė Joniškio gyventoja. Ji buvo patyrusi žastikaulio traumą – jis lūžo į keletą fragmentų, visiškai suardyti sąnariniai paviršiai, tad endoprotezavimo operacija buvo daug sudėtingesnė, nei atliekant planinę peties sąnario keitimo operaciją.
Prieš pusmetį specialistai vėl įdiegė naują metodiką. Ž. Vitkauskas drauge su kolegomis Mindaugu Dambrausku ir V. Mažutavičiumi atliko kelio sąnario operaciją – panaudojo prancūzų kompanijos pagamintą endoprotezą.
Šios operacijos metu pakeistas ne visas kelio sąnarys, bet viena kelio sąnario pusė. Pasak Ž. Vitkausko, kai išdyla viena sąnario pusė, pasitelkus modernius implantus yra galimybė keisti tik tą sąnario dalį.
Pasak V. Mažutavičiaus, medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį, kad kuo labiau visi implantai atitiktų žmogaus anatomiją ir operuojant kuo mažiau reikėtų chirurginės intervencijos, o žmogui būtų kuo daugiau naudos.
Autorės nuotr.
Pirmoji Lietuvoje kelio sąnario kremzlės plastika skystu implantu, atlikta pacientei Jolantai Kriptavičienei Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, – ne vienintelė naujovė, kurią šiais metai ligoninėje įdiegė ortopedai-traumatologai Vytautas Mažutavičius ir Žydrūnas Vitkauskas (kairėje).
Jolanta Kriptavičienė po operacijos džiaugiasi, kad gali vaikščioti, nejausdama jokio skausmo.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro ortopedas-traumatologas Vytautas Mažutavičius pirmasis Lietuvoje atliko modernią kelio sąnario operaciją skystu implantu.
Ortopedui-traumatologui Žydrūnui Vitkauskui nesvetimos naujovės, kurių dėka pacientas mažiau traumuojamas ir lengviau atkuriamos sąnarių funkcijos.