Nelikus medžių, liko nuoskauda

Ne­li­kus me­džių, li­ko nuo­skau­da

Šiau­lių ra­jo­no Gruz­džių mies­te­lio Jau­ni­mo gat­vės gy­ven­to­jus su­kir­ši­no me­džiai. Švie­sos dėl jų mes­to še­šė­lio esą pri­sti­gu­si vie­na gy­ven­to­ja pa­si­rū­pi­no lei­di­mais, kad da­lies la­puo­čių dvie­jų dau­gia­bu­čių na­mų pa­šo­nė­je ne­lik­tų.

Tuo tar­pu kai­my­nams, apie pla­nuo­ja­mą lie­pų ir ber­žų nai­ki­ni­mą su­ži­no­ju­siems li­kus tik ke­le­tui die­nų iki nu­ma­ty­tų pjo­vi­mo dar­bų, skau­du. Ypač liūd­na pra­ra­dus dau­gia­ka­mie­nę lie­pą, po ku­ria va­sa­ro­mis taip mėg­da­vo sė­dė­ti kie­mo se­no­liai ir žais­ti vai­kai.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Vis­kas le­ga­lu

Sa­vai­tė prieš Lie­tu­vos 100-ąjį ju­bi­lie­jų į Gruz­džių mies­te­lio Jau­ni­mo gat­vės 4-ojo a na­mo pa­šo­nė­je esan­tį par­ke­lį su­va­žia­vo pjo­vi­mo tech­ni­ka ir iš­klo­jo da­lį me­džių: ber­žų, lie­pų, įvai­rių krū­mų.

Di­džiau­sio žmo­nių gai­les­čio su­lau­kė dau­giau nei pen­kias de­šim­tis me­tų skai­čiuo­jan­ti lie­pa, iš vie­nos šak­nies išau­gi­nu­si net sep­ty­nis ka­mie­nus: pjūk­lai su­dži­ri­no jų pen­ke­tą.

„Vis­kas, pa­si­ro­do, tei­sė­ta, vis­kam iš­duo­ti lei­di­mai. Bet kaž­kaip ne­žmo­niš­kai, ne­pa­si­ta­rus...“ – su ap­mau­du, ne tik dėl pra­ras­tų me­džių, bet ir dėl dia­lo­go neieš­ko­ji­mo, kal­ba kai­my­nai.

Ži­nia, kad kie­me bus pjau­na­mi la­puo­čiai, 4a na­mo pir­mi­nin­kę Je­ka­te­ri­ną Vrub­levs­ka­ją pa­sie­kė at­si­tik­ti­nai. Prieš Ka­lė­das už­su­ku­si į Gruz­džių se­niū­ni­ją mo­te­ris su­ži­no­jo, kad me­džių li­ki­mas jau ap­spręs­tas: vie­na kai­my­ni­nio na­mo gy­ven­to­ja yra ga­vu­si lei­di­mą me­džių ir krū­mų, me­tan­čių še­šė­lį jos bu­tui, kir­ti­mo dar­bams.

To­kį lei­di­mą, va­do­vau­da­ma­sis na­tū­ra­laus ap­švie­ti­mo ty­ri­mo pro­to­ko­lu, iš­da­vė Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­rius.

Na­mo pir­mi­nin­kė apie nu­ma­to­mą dau­gia­bu­čio kie­me esan­čios ža­lio­sios zo­nos su­nai­ki­ni­mą tą pa­čią die­ną in­for­ma­vo 20-bu­čio gy­ven­to­jus. Žmo­nės ėmė rink­ti pa­ra­šus, kad ne­su­tin­ka, jog me­džiai bū­tų nu­pjau­ti.

Ta­čiau į gy­ven­to­jų prieš­ta­ra­vi­mą nie­kas ir dė­me­sio ne­krei­pė: už­praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Jau­ni­mo gat­vė­je vir­to ir du ber­žai, ir blin­dė ir pen­ki mi­nė­tos sep­tyn­ka­mie­nės lie­pos ka­mie­nai.

Bū­tų bent suo­liu­kų

Sa­ko­ma, kad po mū­šio gink­lais ne­žvan­gi­na­ma, ta­čiau „Šiau­lių kraš­tui“ laiš­ką pa­ra­šę gruz­diš­kiai pa­sa­ko­jo iki šiol ne­ga­lin­tys at­si­gau­ti po, jų žo­džiais, to­kio ne­si­skai­ty­mo.

Dau­ge­lis ka­dais Gruz­džių že­mės ūkio mo­kyk­lai pri­klau­siu­sio dės­ty­to­jų na­mo gy­ven­to­jų šių me­džių paūks­mė­je iki šiol leis­da­vo lais­va­lai­kį, bend­rau­da­vo. Po sep­tyn­ka­mie­ne lie­pa vyk­da­vo na­mo gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mai, o jos paūks­mė­je bu­vo įreng­ta smė­lio dė­žė ma­žie­siems.

„Ko­dėl nein­for­ma­vo, neieš­ko­jo komp­ro­mi­so? Bū­tu­me ban­dę tar­tis, pra­šę, kad bent me­die­ną pa­lik­tų, gal suo­le­lius bū­tu­me pa­si­da­rę“, – gar­siai svars­to gar­baus am­žiaus gruz­diš­kis. Jis pa­sa­ko­ja ir pa­se­nęs kar­tu su tais me­džiais.

Se­no­lis ste­bi­si, kad me­džiai kaž­kam už­kliu­vo. Juk ar­ti­miau­sias dau­gia­bu­tis sto­vi už ke­lias­de­šim­ties met­rų. Kaip jie ga­lė­tų mes­ti še­šė­lį?

J. Vrub­levs­ka­ja ma­no, kad lei­di­mai me­džiams pjau­ti tu­rė­jo bū­ti iš­duo­ti tik la­bai at­sa­kin­gai įver­ti­nus si­tua­ci­ją, iš­klau­sius gy­ven­to­jų nuo­mo­nę.

„Kad ir kal­bant apie tą lie­pą. To­kio įdo­maus me­džio, ku­ris iš vie­nos šak­nies išau­gin­tų net sep­ty­nis gra­žius ka­mie­nus, vi­so­je apy­lin­kė­je dau­giau gal ne­ras­tum, o čia nu­spren­dė ir nu­rė­žė“, – sa­kė na­mo pir­mi­nin­kė.

Prie­žas­tis – tam­sa

Bi­ru­tė Kar­to­čie­nė, Gruz­džių S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tė, vie­na iš tų mo­te­rų, ku­ri ini­ci­ja­vo me­džių iš­pjo­vi­mą Jau­ni­mo gat­vės dau­gia­bu­čių na­mų pa­šo­nė­je.

„Bu­tuo­se tam­su. Kiek­vie­nas žiū­ri iš sa­vo var­pi­nės“, – sa­ko B. Kar­to­čie­nė.

Ji ro­do lei­di­mus, ku­riais va­do­vau­jan­tis dar­bai at­lik­ti. Vis­kas – pa­gal įsta­ty­mą ir be jo­kios sa­vi­va­lės.

B. Kar­to­čie­nė sa­ko tu­rin­ti prie­kaiš­tų kai­my­nams, ku­rie da­bar ban­gas dėl nu­kirs­tų me­džių ke­lia. Esą ne­tin­ka­mai pri­žiū­rė­da­vę par­ke­lį, net la­pus ne vi­sa­da su­grėb­da­vę.

„O jei su­grėb­da­vo, tai ir de­gin­da­vo to­liau nuo dau­gia­bu­čių ne­nu­ne­šę, dū­mais ki­tų na­mų gy­ven­to­jus nuo­dy­da­mi“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Pa­sak jos, lie­pa, ku­rios da­bar taip gai­li kai­my­nai, au­ga ant ši­lu­mi­nės tra­sos.

„Dar neaiš­ku, kiek me­dis čia augs, ar jo šak­nys ne­pra­dės džiū­ti“, – svars­tė mo­te­ris.

„Jo­kio kri­mi­na­lo čia nė­ra. Me­džius rei­kė­jo tvar­ky­ti: pa­lin­kę, su­se­nę, jie ne­tgi kė­lė grės­mę“, – se­niū­nai­tei ant­ri­na Gruz­džių se­niū­ni­jos se­niū­nė Ni­jo­lė Bag­do­na­vi­čie­nė.

Jos tei­gi­mu, nie­kas ne­sku­bė­jo iš­duo­ti lei­di­mo pjau­ti me­džius. Lei­di­mą ra­jo­no ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai pa­si­ra­šė tik ga­vę iš­va­dą, kad la­puo­čiai nea­be­jo­ti­nai pra­sti­na švie­sos į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas pra­lai­du­mą.

Dau­gia­ka­mie­nė lie­pa nė­ra re­te­ny­bė

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Orin­ta Ka­zė­nie­nė in­for­ma­vo, kad lei­di­mas nu­pjau­ti me­džius, esan­čius tarp Jau­ni­mo gat­vės 6-ojo ir 4a na­mo, bu­vo iš­duo­tas re­mian­tis ke­tu­rių gy­ven­to­jų pra­šy­mu ir Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos ty­ri­mo dėl pa­tal­pų ap­švies­tu­mo iš­va­da.

„Pa­gal nor­mą pa­tal­pų ap­švies­tu­mo koe­fi­cien­tas tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei 0,5 pro­cen­to, o šiuo at­ve­ju bu­vo tik 0,07 pro­cen­to“, – tei­gė O. Ka­zė­nie­nė.

Ap­lin­kos ap­sau­gos spe­cia­lis­tė at­sa­kė ir į klau­si­mą, ar nu­pjau­ta dau­gia­ka­mie­nė lie­pa nė­ra iš­skir­ti­nis me­dis, ku­rio su­nai­ki­ni­mas pri­lygs­ta nu­si­kal­ti­mui.

„Lie­pos pa­pras­tai užau­gi­na ke­lis ka­mie­nus, kuo­met iš­dy­gus vie­nam, jis dėl ko­kių nors prie­žas­čių su­nai­ki­na­mas, pa­vyz­džiui, nu­lau­žia­mas. Iš pa­lik­tų pum­pu­rų ta­da pri­že­lia daug ka­mie­nų, ir ne­nu­ge­nė­ti jie sėk­min­gai au­ga“, – paaiš­ki­no O. Ka­zė­nie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Se­niū­nai­tė Bi­ru­tė Kar­to­čie­nė ro­do Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus iš­duo­tus lei­di­mus me­džiams su­nai­kin­ti: vis­kas pa­da­ry­ta, kaip su­ra­šy­ta.

Jau­ni­mo gat­vės 4a na­mo pir­mi­nin­kė Je­ka­te­ri­na Vrub­levs­ka­ja sa­ko ban­džiu­si kal­bė­ti su me­džių pjo­vi­mo ini­cia­to­re, ta­čiau su­ras­ti komp­ro­mi­są ne­pa­vy­ko.

Gy­ven­to­jams ap­mau­du, kad iš pen­kias de­šim­tis me­tų kie­me ke­ro­ju­sios lie­pos da­bar li­ko tik at­si­mi­ni­mas, kaip pa­vė­sy­je bū­da­vę sma­gu leis­ti lai­ką.

Lie­pa kaip lie­pa

Dau­gia­ka­mie­nis me­dis – gam­tos iš­dai­ga ar do­va­na?

Vid­man­tas Lo­pe­ta, Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas, sa­ko, kad la­puo­čiai, tai­gi ir lie­pos, tu­rin­tys ke­lis ar ke­lio­li­ka ka­mie­nų, nė­ra uni­ku­mas, gam­to­je to­kių gau­su.

„Taip nu­tin­ka, kai pa­grin­di­nis ka­mie­nas dėl ko­kių nors prie­žas­čių su­nyks­ta, pa­vyz­džiui, miš­ke jį nu­grau­žia kiš­kiai. Ta­da ap­lin­kui su­ny­ku­sį ka­mie­ną pri­že­lia nau­jų. Ir au­ga vi­si lyg vie­na puokš­tė“, – sa­kė V. Lo­pe­ta.

Anot jo, to­kias at­že­lian­čias puokš­tes mėgs­ta for­muo­ti ne tik lie­pos, bet ir alks­niai, ber­žai. Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je au­ga dau­gia­ka­mie­nis kle­vas.

Ar Gruz­džiuo­se nu­pjau­tą sep­tyn­ka­mie­nę lie­pą ga­li­ma bū­tų lai­ky­ti ver­tin­gu me­džiu, ku­rio pra­ra­di­mas – ža­la gam­tai?

V. Lo­pe­tos tei­gi­mu, dėl to­kio me­džio nu­pjo­vi­mo ga­li­ma bū­tų rim­čiau su­si­mąs­ty­ti įver­ti­nus jo ka­mie­no skers­me­nį, ku­ris ga­lė­tų bū­tų ne ma­žes­nis nei 25–30 cen­ti­met­rų.

„Jei mi­nė­tai lie­pai tik 50 me­tų, kaip tvir­ti­na gruz­diš­kiai, toks me­dis yra ga­nė­ti­nai jau­nas ir jo ka­mie­nų skers­mens plo­tis grei­čiau­siai kur kas ma­žes­nis, – sa­kė spe­cia­lis­tas. – Sens­te­lė­ju­siu me­džiu ga­li­ma bū­tų va­din­ti bent jau šim­ta­me­tę lie­pą.“

Lie­pos yra il­gaam­žiai me­džiai. Jų gy­va­vi­mo truk­mė apie 500 me­tų.

Tuo tar­pu ber­žai – trum­paam­žiai, gy­vuo­jan­tys apie 150 me­tų.

Jū­ra­tės FOR­MANS­KĖS nuo­tr.

Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Vid­man­tas Lo­pe­ta sa­ko, kad ver­ty­bi­niu po­žiū­riu dau­gia­ka­mie­nė lie­pa nė­ra iš­skir­ti­nė. Ta­čiau Gruz­džių at­ve­ju rei­ka­las – mo­ra­li­nis, žmo­nėms svar­bu, kad jų pa­so­din­tas me­dis gy­vuo­tų.