Šiauliai rodo pavyzdį, kaip žmonės ir vilkai gali sugyventi netapdami priešais

Šiau­liai ro­do pa­vyz­dį, kaip žmo­nės ir vil­kai ga­li su­gy­ven­ti ne­tap­da­mi prie­šais

Nors Šiau­lių ap­skri­ty­je spe­cia­lis­tai tei­gia ma­tan­tys vil­kų pa­dau­gė­ji­mą, pu­siaus­vy­ra tarp jų ir žmo­nių iš­lie­ka – Šiau­liai ir to­liau yra ma­žiau­siai ža­los pa­ti­rian­ti ap­skri­tis, o me­džiok­lės se­zo­no me­tu jo­je nu­šau­ta tiek pat plėš­rū­nų kiek vi­sa­da. Kas lei­džia pa­lai­ky­ti to­kią pu­siaus­vy­rą ir ar vil­kų el­ge­sys me­tai iš me­tų ne­si­kei­čia?

Me­džiok­lės tem­pai iš­li­ko iden­tiš­ki

Iš vi­so 2017-2018 m. me­džiok­lės se­zo­no me­tu Lie­tu­vo­je leis­ta su­me­džio­ti 60 vil­kų. Nors me­džiok­lės se­zo­nas tu­rė­tų truk­ti iki ba­lan­džio 1 die­nos, vil­kų kvo­ta pa­siek­ta jau va­sa­rio 4 d., tad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos įsa­ky­mu jis baig­tas anks­čiau. Šiau­lių re­gio­ne su­me­džio­ta 11 vil­kų – ly­giai tiek pat, kiek ir praė­ju­sio se­zo­no me­tu.

Tuo tar­pu vil­kų ža­los skai­čiai nuo anks­tes­nių me­tų kaip tik su­ma­žė­jo – vi­so­je ap­skri­ty­je per­nai vil­kai su­kė­lė nuo­sto­lių vos už 661 eu­rą. 2016-ai­siais šis skai­čius bu­vo 2916. Bet net ir to­kia su­ma ki­to­se ap­skri­ty­se at­ro­dy­tų že­ma: pa­vyz­džiui, Vil­niaus ap­skri­ty­je 2017-ai­siais vil­kai pa­pjo­vė ar su­ža­lo­jo gy­vu­lių už 8732 eu­rus, Ute­nos net už 14 682 eu­rus.

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ar­tū­ras Kon­de­raus­kas su­tin­ka, jog tai iš da­lies le­mia re­gio­ne kiek ma­žes­nė vil­kų po­pu­lia­ci­ja. Ta­čiau kartu ga­li­ma dė­ko­ti itin sta­bi­liems me­džiok­lės tem­pams – jau ant­rus me­tus iš ei­lės Šiau­liuo­se įvyk­do­ma dau­giau kaip šeš­ta­da­lis vi­sos ša­lies kvo­tos, tad vil­kų skai­čius nie­ka­da ne­pro­por­cin­gai ne­pa­ky­la.

„Mū­sų ap­skri­ty­je pa­dė­tis pa­sta­ruo­ju me­tu nė­ra pa­si­kei­tu­si. Ki­to­se pa­da­ro­ma šim­tų ar tūks­tan­čių eu­rų ža­la, pas mus skai­čiuo­ja­ma tik de­šim­ti­mis. Vien iš pa­ste­bė­ji­mų skai­čiaus ga­lė­tu­me spė­ti, kad vil­kų pa­dau­gė­ję, ta­čiau be aiš­kių pa­skai­čia­vi­mų tvir­tai teig­ti ne­ga­li­me. Ta­čiau net jei vil­kų ir dau­giau, tik­rai ne­pa­dau­gė­jo jų su­kel­tos ža­los at­ve­jų“, – tei­gia A. Kon­der­aus­kas.

Jau­čia šer­nų ma­ro pa­sek­mes

Tie­sa, ieš­kan­tiems apie Šiau­lių vil­kus in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, ga­li su­si­da­ry­ti ir at­virkš­čias įspū­dis – vi­sų pir­ma į akis kren­ta in­for­ma­ci­ja apie vil­kų pa­skers­tas el­nių pa­te­les. To­kių at­ve­jų šiuo me­džiok­lės se­zo­nu iš tie­sų pa­si­tai­kė dau­giau nei įpras­ta, ir tai įro­do vil­kų el­ge­sio po­ky­čius.

„Vil­kų el­ge­siui di­de­lės įta­kos tu­ri šer­nų ma­ras, ku­ris da­bar siau­čia Lie­tu­vos miš­kuo­se. Vil­kai ne­ėda už­si­krė­tu­sių šer­nų, ma­to­mai to­dėl ieš­ko­da­mi mais­to la­biau ren­ka­si ir el­nius. Su jų mais­to paieš­ko­mis ga­li bū­ti su­si­jęs ir daž­nes­nių jų pa­ste­bė­ji­mų fak­tas, nes ga­li­mai jie išei­na to­liau nuo sau įpras­tų te­ri­to­ri­jų“, – svars­to spe­cia­lis­tas.

Ne­pai­sant to, lau­ki­nių žvė­rių už­puo­li­mo at­ve­jai ne­kei­čia bend­ros re­gio­no sta­tis­ti­kos, ku­ri ro­do, jog bū­tent Šiau­liuo­se ras­ta pu­siaus­vy­ra, ku­ri pa­lai­ko svei­ką vil­kų po­pu­lia­ci­ją, bet ne­lei­džia jai per­ne­lyg iš­plis­ti.

„Ne­tu­rė­da­mi aiš­kes­nių duo­me­nų apie vil­kų kie­kį Lie­tu­vo­je ne­ga­lė­tu­me teig­ti, kad me­džiok­lės kvo­tos tu­rė­tų kaž­kaip keis­tis. Šiau­liai ne tas re­gio­nas, pa­gal ku­rį rei­kė­tų ver­tin­ti bend­rą vi­sos Lie­tu­vos si­tua­ci­ją, nes pa­gal ža­lą esa­me pa­sku­ti­nė ap­skri­tis vi­so­je ša­ly­je, o me­džiok­lės tem­pai me­tai iš me­tų lie­ka be­veik iden­tiš­ki. Net jei vil­kų tru­pu­tį pa­dau­gė­ję, čia dėl to ne­su­si­du­ria­me su di­de­lė­mis pro­ble­mo­mis“, – aiš­ki­na A. Kon­der­aus­kas.

Ra­gi­na rem­tis ne emo­ci­jo­mis, o moks­lu

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos ir miš­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Kli­ma­vi­čius aiš­ki­na, jog grei­čiau­siai vil­kų po­pu­lia­ci­ja ša­ly­je iš tie­sų au­go, o jei taip – aug­ti tu­rė­tų ir me­džiok­lės kvo­tos dy­dis.

„Paly­gi­nti per­nai me­tų vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą su šių, pa­ste­bė­ta, kad nors at­ve­jų už­re­gist­ruo­ta ma­žiau, bet ža­los per vie­ną jų pa­da­ro­ma dau­giau. Ma­tyt, vil­kai puo­la su­si­bū­rę į di­des­nes gru­pes, o tai yra ša­lu­ti­nis po­žy­mis to, jog po­pu­lia­ci­ja svei­ka“, – tei­gia A. Kli­ma­vi­čius.

Šiuo me­tu dir­ba­ma prie vil­kų skai­čia­vi­mo sis­te­mos pa­kei­ti­mo. Ge­ro­ji ki­tų ša­lių pra­kti­ka siū­lo skai­čia­vi­mą at­lik­ti ne žie­mą ieš­kant pėd­sa­kų, bet vi­sus me­tus ana­li­zuo­jant fil­muo­tą me­džia­gą, fo­tog­ra­fi­jas, ža­los at­ve­jus ir ki­tus ženk­lus. Tuo­met pa­nau­do­jant Skan­di­na­vi­jo­je pri­tai­ky­tą mo­de­lį bū­tų ga­li­ma iš­ves­ti vil­kų šei­mų skai­čių, kas tu­rė­tų ge­ro­kai tiks­liau nu­ro­dy­ti ko­kia yra tik­ro­ji jų po­pu­lia­ci­ja ša­ly­je.

Tik įve­dus šį skai­čia­vi­mą bus ga­li­ma ga­ran­tuo­ti, kad me­džiok­lė vyk­tų po­pu­lia­ci­jos prieau­gio ri­bo­se, taip pa­lai­kant eko­sis­te­mai bū­ti­ną jų skai­čių ir kartu ne­lei­džiant šiam per­ne­lyg iš­kil­ti.

Tad kol kas at­sa­ky­mo į klau­si­mą, ar me­džiok­lės kvo­tos tu­ri kil­ti, anot Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vo, nė­ra: „Žmo­gus yra la­bai stip­riai pa­kei­tęs gam­tą ir to­dėl tu­ri ją pa­ts re­gu­liuo­ti. Sa­vi­re­gu­lia­ci­ja yra ar­ba sun­kiai įma­no­ma, ar­ba įma­no­ma pa­sek­mė­mis, ku­rių vi­suo­me­nė ne­no­ri. To­dėl žmo­gus tu­ri ją re­gu­liuo­ti rem­da­ma­sis moks­lo ži­nio­mis, pro­tin­gai ir imi­tuo­da­mas kaip tai vyks­ta na­tū­ra­lio­je gam­to­je“.

A. Kli­ma­vi­čius tei­gia, jog apie me­džiok­lės se­zo­no prail­gi­ni­mą ne­ga­li bū­ti nė kal­bos – nuo ba­lan­džio pra­si­de­da rep­ro­duk­ci­nis lai­ko­tar­pis ir vil­kus bū­ti­na pa­lik­ti ra­my­bė­je. O per­ne­lyg di­de­lis no­ras iš­nai­kin­ti kuo dau­giau plėš­rū­nų ga­li su­kel­ti tik dar ag­re­sy­ves­nį jų el­ge­sį.

„Jei­gu vil­kas die­nos me­tu atei­na į so­dy­bą ir pa­va­gia nuo gran­di­nės ko­kį au­gin­ti­nį, tai ro­do, kad jis yra pro­ble­mi­nis in­di­vi­das. O to­kie gam­to­je at­si­ran­da, nes jau­nik­liai per anks­ti lie­ka vie­ni be tė­vų, neiš­moks­ta sau­go­tis, ta­da mo­ko­si pa­tys ir puo­la leng­viau­sią gro­bį be jo­kio at­sar­gu­mo“, – aiš­ki­na spe­cia­lis­tas.

Užs. Nr. 373343

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.