Apie Ramūno Karbauskio partiją, Valkininkus ir visą Lietuvą

Apie Ra­mū­no Kar­baus­kio par­ti­ją, Val­ki­nin­kus ir vi­są Lie­tu­vą

Ge­di­mi­nas Ja­ka­vo­nis

Ne­me­luo­siu, kad 2016 me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se, nors ir bū­da­mas ki­tos po­li­ti­nės par­ti­jos są­ra­še, la­biau­siai „sir­gau“ už Vals­tie­čius-ža­liuo­sius. prieš tai ak­ty­viai da­ly­va­vau R. Kar­baus­kio or­ga­ni­zuo­to­se Lie­tu­vos že­mės ne­par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams, Tal­kos už lie­tu­vių kal­bą ak­ci­jo­se, ku­rios vi­siš­kai ati­ti­ko ma­no įsi­ti­ki­ni­mus. Pa­lai­kiau ir šios po­li­ti­nės jė­gos pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas, lie­čian­čias kul­tū­rą, ver­ty­bes, eko­no­mi­ką, fi­nan­sus. Ar kas nors ga­lė­jo prieš­ta­rau­ti, kad jų įvar­di­ja­mos Lie­tu­vos pro­ble­mos kaip emig­ra­ci­ja, skir­tu­mas tarp pro­vin­ci­jos ir mies­to – nė­ra mū­sų vi­sų bė­dos. Vi­sas šias Lie­tu­vo­je su­si­kau­pu­sias pro­ble­mas ža­dė­jo iš­spręs­ti Vals­tie­čių-ža­lių­jų par­ti­jos de­le­guo­ti Vy­riau­sy­bės na­riai-mi­nist­rai „pro­fe­sio­na­lai“.

Kai kas ban­do ly­gin­ti R. Kar­baus­kio vals­tie­čius-ža­liuo­sius su 2008-tų­jų Arū­no Va­lins­ko Pri­si­kė­li­mo par­ti­ja, sa­kau, kad tai skir­tin­gi da­ly­kai. Arū­nas ne­me­la­vo: „Juo­ki­no jie, da­bar juo­kin­sim mes! Prog­ra­ma – de­šimt Die­vo įsa­ky­mų!“. Jis ne­slėp­da­mas sa­kė, kad juo­kau­da­mas su­kū­rė par­ti­ją, juo­kau­da­mas ta­po Sei­mo pir­mi­nin­ku. Tie, ku­rie už jį bal­sa­vo su­pra­to, kad ap­si­juo­kė ir už vi­sas „nak­ti­nes re­for­mas“ tu­ri kal­tin­ti pir­miau­sia sa­ve. Praė­jus me­tams po vals­tie­čių-ža­lių­jų va­do­va­vi­mo Lie­tu­vai su­pra­tau, kad esu ap­gau­tas ir ma­ne vis dar kan­ki­na abe­jo­nės, kad vi­si pui­kiai pa­ruoš­tos rin­ki­mi­nės kom­pa­ni­jos pa­ža­dai te­bu­vo mi­li­jo­nie­riaus R. Kar­baus­kio vers­lo pla­no da­lis.

Su šio Sei­mo ka­den­ci­ja 2020 me­tais bai­gia­si iš­mo­kų Lie­tu­vai iš Eu­ro­pos struk­tū­ri­nių fon­dų lai­ko­tar­pis. že­mės ūkiui įvai­riais me­tais ati­tek­da­vo nuo 40 iki 50 pro­c. vi­sų iš Eu­ro­pos at­ke­liau­jan­čių pi­ni­gų, iš ku­rių apie penk­ta­da­lis ati­ten­ka R. Kar­baus­kio va­do­vau­ja­mam „Ag­ro­kon­cer­nui“. Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad val­džio­je esan­tiems vals­tie­čių-ža­lių­jų par­ti­jos at­sto­vams – Prem­je­rui, Že­mės ūkio mi­nist­rui ir Sei­mo kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui – ne­kils pa­gun­da šios da­lies pa­di­din­ti. Ne­mėgs­tu ir ne­no­riu skai­čiuo­ti sve­ti­mų pi­ni­gų, tad grįž­kim prie ap­ga­vys­tės ana­to­mi­jos, pa­ža­dų, ku­riais „vals­tie­čiai“ ap­mul­ki­no Lie­tu­vos žmo­nes.

Gy­ven­da­mas Dzū­ki­jos pro­vin­ci­jo­je, vyk­da­mas į dar­bą Vil­niu­je ar va­žiuo­čiau au­to­mo­bi­liu, ar trau­ki­niu, vi­suo­met pra­va­žiuo­ju Val­ki­nin­kus. Ma­žas, iš dvie­jų da­lių su­si­de­dan­tis lie­tu­viš­kas mies­te­lis, ku­ria­me ra­miai, kaip pro jį te­kan­tis Mer­kys, slin­ko val­ki­nin­kie­čių gy­ve­ni­mas. Mo­kyk­la, par­duo­tu­vė­lės, kar­dio­lo­gi­nės rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ras, res­pub­li­ki­nė vai­kų tu­ber­ku­lio­zi­nė li­go­ni­nė, ge­le­žin­ke­lio sto­tis, miš­kų urė­di­ja – čia esan­čios val­ki­nin­kie­čių dar­bo­vie­tės. Bū­tent Val­ki­nin­kų urė­di­jai pri­klau­san­čia­me me­de­ly­ne, ku­ris įsi­kū­ręs ne­to­li esan­čia­me Til­tų kai­me, bend­ruo­me­nės šven­tė­je už­praei­tą va­sa­rą pir­mą kar­tą iš­gir­dau vals­tie­čių-ža­lių­jų rin­ki­mi­nes kal­bas. „Ką val­džio­je bu­vu­sie­ji ir esan­tie­ji pa­da­rė, kad žmo­nės iš Lie­tu­vos nee­mig­ruo­tų? Ko­dėl žmo­nės Lie­tu­vo­je skirs­to­mi į eli­tą ir run­ke­lius? Ko­dėl eg­zis­tuo­ja did­mies­čių ir pro­vin­ci­jos Lie­tu­vos? Mes ži­no­me, kaip iš­spręs­ti šias pro­ble­mas!” – ati­džiai klau­siau­si jų žo­džių.

Ta­da virš urė­di­jų gal­vų jau bu­vo pa­ki­bęs „reform” Da­mok­lo kar­das, ku­ris gra­si­no be dar­bo pa­lik­ti dau­ge­lį miš­kų ūky­je triū­sian­čių val­ki­nin­kie­čių. „Mes ne­lei­si­me, kad pro­vin­ci­jo­je bū­tų nai­ki­na­mos dar­bo vie­tos. Kiek­vie­na val­džia tu­ri spręs­ti ne tik eko­no­mi­nius, bet ir so­cia­li­nius rei­ka­lus!” – rė­žė ta­da iš tri­bū­nos Val­ki­nin­kų urė­di­jos dar­buo­to­jams Vir­gi­ni­ja Ving­rie­nė.

Taip taip, ta pa­ti V. Ving­rie­nė, ku­ri praė­ju­sių me­tų va­sa­rą, kar­tu su par­ti­jos ko­le­ga Po­vi­lu Urb­šiu pra­tęs­to­je pa­va­sa­rio Sei­mo se­si­jo­je, ak­ty­viau­siai agi­ta­vo už urė­di­jų re­for­mą, po ku­rios Val­ki­nin­kų urė­di­jos ne­li­ko. Tik da­bar jau ji kal­bė­jo apie eko­no­mi­ją ir dar­bo iš­tek­lių op­ti­mi­za­vi­mą. Gal aš ne­tei­sus, gal gal­vo­da­mas apie dzū­kų bė­das ko nors ne­sup­ran­tu, gal iš tik­rų­jų rei­kė­jo „apjunginėti”, stam­bin­ti urė­di­jas su vie­na cent­ri­ne. Na ge­rai. Kau­ne yra įsi­kū­ręs miš­ki­nin­kys­tės ins­ti­tu­tas. Cent­ras tu­rė­tų bū­ti čia, ta­čiau jis ku­ria­mas Ka­ti­nų kai­me, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne. To pa­ties Pa­ne­vė­žio, iš kur ki­lęs Sei­mo mo­ra­li­nio au­to­ri­te­to ka­rū­ną vis be­si­ma­tuo­jan­tis P. Urb­šys. Be­je, P. Urb­šys, kaip ir da­bar­ti­nė Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kė Ri­ma Baš­kie­nė, 2012-2016 me­tais bu­vo miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės na­riais. 2015 m. pa­va­sa­rį miš­ki­nin­kams mi­tin­guo­jant prie Sei­mo rū­mų, jie abu bal­sa­vo prieš urė­di­jų re­for­mą. R. Baš­kie­nė yra iš Kur­šė­nų, ku­rių urė­di­ja yra ke­lis­kart ma­žes­nė nei Šiau­lių. Bet vyk­dant re­fo­mą, nai­ki­na­ma Šiau­lių, o pa­lie­ka­ma Kur­šė­nų urė­di­ja. Aiš­ku, po­nia Ri­ma ir po­nas Po­vi­las čia nie­kuo dė­ti.

Vie­nas iš­ti­ki­miau­sių R. Kar­baus­kio bend­ra­žy­gių Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Au­re­li­jus Ve­ry­ga. Čia ne­kal­bė­siu apie įvai­rias su al­ko­ho­liu su­si­ju­sių įsta­ty­mų pa­tai­sas, juo­ki­nan­čias ne tik lie­tu­vius, bet ir už­sie­nie­čius. Ne­rei­kia bū­ti di­de­liu iš­min­čiu­mi, kad su­pras­tum, jog po vi­sų drau­di­mų Val­ki­nin­kuo­se esan­čių ma­žų­jų par­duo­tu­vė­lių bank­ro­tas – tik lai­ko klau­si­mas.Ste­biuo­si, kaip šis blai­vi­nin­kas dar neužd­rau­dė „Pa­gei­da­vi­mų koncertuose” ir „Duo­kim garo” lai­do­se skam­ban­čių dai­nų apie alu­tį ir gim­ta­die­ni vei­kė vai­kųus, šven­čia­mus su šam­pa­nu.

Il­gą lai­ką Val­ki­nin­kuo­se vei­kė vai­kų tu­ber­ku­lio­zi­nė sa­na­to­ri­ja, ku­ri pa­sku­ti­niu me­tu bu­vo San­ta­ros kli­ni­kų fi­lia­lu. Mi­nist­ras A. Ve­ry­ga, op­ti­mi­zuo­da­mas svei­ka­tos ap­sau­gą, be­si­gy­dan­čius vai­kus per­kė­lė į Vil­nių, o čia dir­bę mo­ky­to­jai, gy­dy­to­jai ir t.t. li­ko be dar­bo. Val­ki­nin­kams dar mi­nu­sa­vo apie šim­tą dar­bo vie­tų. Čia gy­ve­nan­tys žmo­nės šį iš­si­kraus­ty­mą pri­si­mins dar il­gai. At­ro­dė, kad lau­ki­niai or­dos siau­tė ne­se­niai re­no­vuo­tus gy­dyk­los pa­sta­tus. Pro lan­gus skrai­dė sta­lai, kė­dės, spin­te­lės, lo­vos, ku­rias su­lau­žy­tas į šiukš­lių kon­tei­ne­rius kro­vė dar­bi­nin­kai. Į val­ki­nin­kie­čių nuo­sta­bą ir pra­šy­mus to ne­da­ry­ti, nie­kas ne­krei­pė dė­me­sio.

Ne­te­kę dar­bo me­di­kai ėmė jo dai­ry­tis gre­ti­mai esan­čia­me kar­dio­lo­gi­nės rez­bi­li­ta­ci­jos sky­riu­je, bet čia gud­riai be­si­šyp­san­tys spe­cia­lis­tai iš Vil­niaus pa­ta­rė ne­sku­bė­ti, ne sir šios gy­dy­mo įstai­gos die­nos su­skai­čiuo­tos. Ofi­cia­liai tai dar ne­pas­kelb­ta, bet ten­den­ci­jos yra aiš­kios. A. Ve­ry­ga jau pa­siū­lė Aly­taus ap­skri­ty­je pa­lik­ti tik vie­ną li­go­ni­nę Aly­taus cent­re, Va­rė­no­je, Laz­di­juo­se ir Drus­ki­nin­kuo­se pa­lie­kant tik pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rus.

Jau mi­nė­jau, kad pro Val­ki­nin­kus ei­na ge­le­žin­ke­lis ir čia gra­žiai su­tvar­ky­ta sto­tis, ku­rio­je dir­bo pri­žiū­rin­tys ir re­mon­tuo­jan­tys šią ge­le­žin­ke­lio at­kar­pą žmo­nės. Per­nai „Lie­tu­vos geležinkelių” val­džia nu­spren­dė, kad jų yra per daug. Tad val­ki­nin­kie­čiai ge­le­žin­ke­li­nin­kai tu­rė­jo ieš­ko­tis dar­bo ki­tur.

Kai Val­ki­nin­kuo­se ne­liks dir­ban­čių žmo­nių, ne­liks ir vai­kų. Ta­da pro­fe­sio­na­liai Švie­ti­mo mi­nist­rei Jur­gi­tai Pet­raus­kie­nei, ku­ri man la­biau pri­me­na dar­že­lio auk­lė­to­ją ar pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ją, op­ti­mi­zuo­jant sis­te­mą, te­liks už­da­ry­ti Val­ki­nin­kų gim­na­zi­ją dėl mo­ki­nių sto­kos.

Užd­rau­si mo­kyk­lą ir trin­ki iš Lie­tu­vos že­mė­la­pio Val­ki­nin­kus. O kiek to­kių val­ki­nin­kų vi­so­je Lie­tu­vo­je? Tad trin­kim iš Pa­sau­lio že­mė­la­pio vi­są Lie­tu­vą! R. Kar­baus­ki, rin­ki­muo­se į Sei­mą Lie­tu­vai ža­dė­jai Nai­sius, o po sa­vo val­dy­mo ka­den­ci­jos jai pa­lie­ki iš­tuš­tė­ju­sius val­ki­nin­kus...

Ir pa­bai­gai. Gy­ve­na­me mus su­pan­čių sim­bo­lių Pa­sau­ly­je. Lie­tu­vos šimt­me­tį su­tin­ka­me griū­van­čios Ge­di­mi­no kal­no fo­ne Vil­niu­je. Vil­niu­je, ku­ria­me vals­tie­čių-ža­lių­jų de­le­guo­ta pro­fe­sio­na­li Kul­tū­ros mi­nist­rė Lia­na Ruo­ky­tė-Jon­son, ne­lei­do pa­sta­ty­ti pa­mink­lo tau­tos sim­bo­liui Vy­čiui.

Už tai pas vi­sus iš­rink­tuo­sius ir pa­skir­tuo­sius vals­tie­čių-ža­lių­jų val­džios žmo­nes at­la­puo­se ženk­liu­kai su gand­ru. Bet ku­riam, kiek ar­čiau gam­tos esan­čiam žmo­gui ži­no­ma, kad gand­ras – tai, vi­sų pir­ma, vis­ką ap­lin­kui der­gian­tis ir šiukš­li­nan­tis paukš­tis, ėdan­tis, ry­jan­tis vis­ką, kas ma­žes­nis ar silp­nes­nis už jį.

Tai gal tik su­ta­pi­mas, kad R. Kar­baus­kis gand­rą pa­si­rin­ko sa­vo par­ti­jos sim­bo­liu?