Slovakų žurnalisto nužudymas kai kam tėra pigus šou

Slo­va­kų žur­na­lis­to nu­žu­dy­mas kai kam tė­ra pi­gus šou

Ri­čar­das ČE­KU­TIS

Kar­tais šau­na min­tis, jog pro­briu­se­li­nei val­džiai pa­tar­nau­jan­čiam per­so­na­lui į sme­ge­nis įsta­to­mi spe­cia­lūs či­pai, kad žmo­nės per daug ne­gal­vo­tų ir ne­mąs­ty­tų kri­tiš­kai ar net lo­giš­kai, ak­lai liaup­sin­tų vis­ką, kas už­sie­nie­tiš­ka ir sve­ti­ma.

Ke­liak­lups­čia­vi­mas prieš „skaid­riuo­sius“ už­sie­nie­čius pas mus pa­sie­kė jau to­kį mas­tą, kad net tra­ge­di­ja ci­niš­kai pa­ver­čia­ma pi­giu pro­pa­gan­di­niu šou: per te­le­vi­zi­ją kal­bė­da­mas apie nu­žu­dy­tą Slo­va­ki­jos žur­na­lis­tą Ja­ną Ku­cia­ką, žur­na­lis­tų pir­mi­nin­kas Dai­nius Ra­dze­vi­čius liaup­si­no už­sie­nie­tiš­ką ži­niask­lai­dą, esą, kaip J.Ku­cia­kui pa­si­se­kė, kad dir­bo ne vie­tos oli­gar­chams, o už­sie­nie­čių val­do­ma­me po­rta­le „ak­tua­li­ty.sk“...

Mū­sų pir­mi­nin­kas kaž­ko­dėl pa­mir­šo pa­grin­di­nę ko­le­gos iš Slo­va­ki­jos nu­žu­dy­mo ver­si­ją, ku­rią jau ti­ria ir In­ter­po­las: ti­kė­ti­na, jog jį nu­žu­dė ita­lų ma­fi­ja, plo­vu­si pi­ni­gus per už­sie­nie­tiš­ko ka­pi­ta­lo ban­kus, vo­gu­si ES struk­tū­ri­nes lė­šas ir do­ta­ci­jas iš įv. fon­dų. Žur­na­lis­tas tuo per daug su­si­do­mė­jo ir su­truk­dė va­ry­ti to­kį „skaid­rų“ biz­ne­lį. Tuo pa­čiu per­žen­gė tarp­tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų nu­brėž­tą „rau­do­ną li­ni­ją“.

Be­lie­ka nu­sta­ty­ti, ku­rie už­sie­nie­čiai „skaid­res­ni“: ita­lų ban­di­tai, už­sie­nio ban­ki­nin­kai ar in­ter­ne­to po­rta­lo sa­vi­nin­kai?

Sa­ko­te, sve­ti­mo skaus­mo ne­bū­na? Dar ir kaip bū­na.

Kai tarp­tau­ti­nė ma­fi­ja nu­šo­vė „Res­pub­li­kos“ žur­na­lis­tą Vi­tą Lin­gį, už­sie­nio „skaid­ru­mo“ ger­bė­jai tū­no­jo au­sis su­glau­dę... Kar­tu su vi­sais iš­spau­dė vie­ną ki­tą užuo­jau­tą, kons­ta­ta­vo, kad „rau­do­na li­ni­ja“ per­ženg­ta ir, nu­ra­mi­nę są­ži­nę, pa­tys nu­si­ra­mi­no. O „Res­pub­li­ka“ vėl li­ko vie­na prieš ma­fi­ją.

Tik no­riu skai­ty­to­jams paaiš­kin­ti, kaip Vi­to Lin­gio nu­žu­dy­mas tie­sio­giai sie­ja­si su ana­lo­giš­ku nu­si­kal­ti­mu Slo­va­ki­jo­je. Pri­min­siu tik fak­tus.

Iš­kart po ko­le­gos nu­žu­dy­mo per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Sei­me už­sie­nie­čių val­do­mos BNS agen­tū­ros di­rek­to­rius Ed­vi­nas But­kus „Res­pub­li­kos“ va­do­vų pa­si­tei­ra­vo, ar tik­rai Vi­tas Lin­gys nu­žu­dy­tas už žur­na­lis­ti­nę veik­lą, o ne dėl sa­vo vers­lo rei­ka­lų. Pa­na­šūs klau­si­mai da­bar gir­di­mi ir Slo­va­ki­jo­je...

Kai ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je Kau­ne spro­gi­nė­jo au­to­mo­bi­liai, „Res­pub­li­ka“ įspė­jo, kad nuo Kau­no iki Vil­niaus tik 100 ki­lo­met­rų ir ma­fi­ja tuoj ateis į sos­ti­nę. Val­džia at­rė­žė, kad Lie­tu­vo­je ma­fi­jos nė­ra. Ir mus ap­kal­ti­no sen­sa­ci­jų vai­ky­mu­si. Kuo­met pa­skel­bė­me apie „Vil­niaus bri­ga­dą“, pa­lei­do gan­dus, kad su­si­kir­to­me su vers­li­nin­kais dėl rek­la­mos.

Kai Sei­mas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru nu­ta­rė pa­tvir­tin­ti Kau­no po­li­ci­jos va­do­vą Pet­rą Va­liu­ką, „Res­pub­li­ko­je“ iš­va­ka­rė­se iš­spaus­di­no­me fak­tus apie tai, kaip jo va­do­vau­ja­mi „Aro“ vy­rai ly­dė­jo per sie­ną kont­ra­ban­dą. Val­džios vy­rai iš „Res­pub­li­kos“ tik pa­si­juo­kė, iš­va­di­no „bul­va­ri­nės spau­dos pais­ta­lais“ ir sku­biai bal­sa­vo už įtar­ti­ną mi­nist­rą. (Ku­ris ir mi­rė la­bai įtar­ti­nai, ne­praė­jus nė mė­ne­siui po Vi­to Lin­gio žū­ties.)

Čia dar vie­na ana­lo­gi­ja su Slo­va­ki­ja – nu­žu­dy­tas žur­na­lis­tas ne kar­tą pra­ne­šė apie pa­ti­ria­mus per­se­kio­ji­mus ir gau­na­mus gra­si­ni­mus, bet nie­kas ne­rea­ga­vo, o ki­ti iš to tik juo­kė­si.

Tik su­lau­kus 1993-ių­jų spa­lio 12-osios ban­di­tų šū­vių į Vi­tą Lin­gį, tei­sė­sau­ga at­si­bu­do, o val­džios pro­pa­gan­dis­tai bu­vo pri­vers­ti lai­ki­nai liau­tis kal­tin­ti žur­na­lis­tus „sen­sa­ci­jų vai­ky­mu­si“.

Grei­čiau­siai „kri­ti­kai“ nu­ti­lo ne dėl są­ži­nės grau­ža­ties, o tik dėl to, jog „Res­pub­li­ka“ tuo me­tu su­lau­kė stip­raus pa­sau­lio po­li­ti­nės bei žur­na­lis­ti­nės bend­ruo­me­nės pa­lai­ky­mo.

To­dėl ir da­bar ne­nus­teb­čiau, jei kas nors pas mus pra­dė­tų liaup­sin­ti „skaid­riuo­sius“ ban­di­tus iš ci­vi­li­zuo­to pa­sau­lio, ku­ris daug kam ge­res­nis už mū­sų, tie­sa?

Ne­gi tik­rai či­pai, blo­kuo­jan­tys kri­ti­nį mąs­ty­mą, tū­no gi­liai jų sme­ge­ni­nė­se?