
Naujausios
ViP atsiminimai
SĄJŪDIS – SVETIMAS IR NE (9)
Vilius PURONAS,
buvęs Šiaulių miesto vyriausiasis dizaineris, buvęs Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Sąjūdžio grupelės narys, buvęs Šiaulių miesto tarybos 1-osios kadencijos deputatas, remtas Sąjūdžio, tebesąs dizaineris.
Negerbiau tremtinio
Ruošdamasis kažkuriam renginiui, nuvykau į Sąjūdžio būstinės mūriuką Kapsuko (dabar Aušros alėjos) ir Vaižganto gatvių kampe. Aplink stalą sėdėjo mūsiškiai – miesto ir rajono sąjūdininkai.
Parodžiau paruoštus eskizus, pareiškiau kelias kritines pastabas jų ruoštam renginio scenarijui: prakalbos per ilgos – pasiūliau trumpinti iki 5-7 minučių, nes vėliau minia taps nedėmesinga; daininguosius grupelėmis paskleisti minioje, kad dainuotų visa aikštė... Matyt, mano profesinis pasitikėjimas nepatiko tiems organizatoriams, kurių veidai spinduliavo atgimstančios Lietuvos Dora, Šviesa ir Sąžine.
Rajonietis V., anuomet pasižymėjęs „draskant kolūkius“, o šiandien dirbantis sunkvežimio vairuotoju, siauromis lūpomis man kažką pasakė. Aš jam padariau tokias pat lūpas ir kažką pasakiau. Jis pareiškė, kad buvo tremtyje. Aš pareiškiau, kad nebuvau, o sąžiningai dirbau čia, kad turiu trisdešimt du garbės raštus ir paklausiau, kiek turi jis?
Sąjūdininkas Algirdas Urbanavičius mus perskyrė. Vėliau ne kartą girdėjau nuolaidžiautojų išlygas neprofesionaliam sprendimui ar poelgiui, jei jo autorius buvo tremtyje. Nesutinku.
Pyktis ir pagieža – užkrečiamos ligos. Nesvarbu, juridinio ar lytinio akto metu užkrėtė. Jei nori būti tautos vedliu, išsigydyk, kad neapkrėstum sveikųjų. Esu giliai įsitikinęs, kad mūsų pagarba ir nuoširdi užuojauta tremties sugriautam gyvenimui neatleidžia buvusio tremtinio nuo pareigos ir atsakomybės prieš amžininkus.
Bėgome iš „komjaunuoliško renginio“
1991 m. rudeniop nuskambėjo skambutis iš miesto Sąjūdžio būstinės. Algirdo Urbonavičiaus balsas kvietė Sąjūdžio remtus deputatus į susirinkimą, kuris įvyks miesto bibliotekos aktų salėje: sėdite valdžioje, reikia įsiklausyti dabartinių Sąjūdžio reikalavimų. Kaip sąžiningas sąjūdietis nuėjau, bet mano patyrusi akis iš karto pastebėjo spąstus – įėjusiųjų į salę atgal nebeišleido. Tai priminė senus gerus komjaunimo susirinkimus mano komjaunuoliškoje jaunystėje.
Šalia pastebėjau vieną simpatišką sąjūdietę. Ji atspėjo mano mintis: „Užsiregistruojame ir sprunkame į kiną“. Taip ir padarėme.
Politinė psichozė
„Ir štai – eina kariai. Visi, kaip vienas: šviesūs, teisingi, giliai politiškai raštingi. Visi tvirtai žino: Tautų draugystei – taip! Tautų neapykantai – ne! Fašizmui irgi ne!..“. Šis rusiškų sakinių rinkinys iki šiolei atsiranda mano galvoje ir lūpose kasdien, man lipant į dušą, ar pjaunant virtuviniu peiliu lašinius. Tai – 1991 metų padarinys. Neteko budėti prie barikadų Vilniuje ar Televizijos bokšto, tačiau kažkokia anuometinė rusiška laida taip įsirašė smegenyse, kad jos niekaip neištrinu.
Visiems yra pažįstama muzikinės psichozės rūšis, kai galvoje atsiranda kažkokia įkyri melodija, kurią nevalyvai zirzia tavo lūpos. Tas per pusdienį praeina. Tą, kiek žinau, moksliškai apibūdina psichiatrai. O kad ideologiškai teisingi sakiniai amžinai čirkštų galvoje – ir įdomu, ir sarmata. Kaip giliai mane anuomet žeidė tas ideologinis rusiškasis melas, valstybinis falšas. (2006 m.)
Kruvinas zuikis
Lietuvoje pakito ideologinės blogybės: antitarybiškumas į antisemitizmą. Taigi, diegiant naująsias vertybes, dalyvavau kažkokioje komisijoje senosiose žydų kapinėse. Ruduo, lapai šlama. Šlama, šiugžda ir teisingos šnekos, kad reikia prižiūrėti ir restauruoti žydų kapines, kad begėdis sovietmetis kapų akmenis panaudojo Aušros alėjos laiptams, kad žydkapiuose išlikusius akmenis reikia rūpestingai išsaugoti, kad primintų tarybinės santvarkos vandalizmą, o žydų kapai – atgautų savo kilnią rimtį...
Tyliai paimu už alkūnės akiniuotą Dangirą (pavardę užmiršau) iš Paminklosaugos departamento ir, pakol kiti šneka, pasivedu iki netoliese stovinčio mano „Žigulio“, šnibžtelėjęs, kad jam kai ką įdomaus parodysiu. Atidarau bagažinę ir už ausų pakeliu... negyvą, kruviną zuikį, kuris vakar vakare papuolė po ratais... (1992 m.)