R.Karbauskis: Korupcijos byloje kyšo konservatorių ausys

R.Karbauskis: Korupcijos byloje kyšo konservatorių ausys

R.Kar­baus­kis: Ko­rup­ci­jos by­lo­je ky­šo kon­ser­va­to­rių au­sys

Jus­ti­na GA­FU­RO­VA

Sei­me val­dan­tie­ji ir opo­zi­ci­ja ne­si­liau­ja svai­dy­tis ko­mi­si­jo­mis ir par­la­men­ti­niais ty­ri­mais. Po­zi­ci­ja rei­ka­lau­ja išaiš­kin­ti, ar pa­grįs­ta bu­vo And­riaus Ku­bi­liaus vyk­dy­ta po­li­ti­ka kri­zės lai­ko­tar­piu, o opo­zi­ci­ja sa­ko ke­ti­nan­ti at­skleis­ti Ra­mū­no Kar­baus­kio že­mės ūkio nuo­dė­mes.

O tuo me­tu „MG Bal­tic“ ko­rup­ci­jos by­la at­sklei­džia vis dau­giau pa­var­džių. Ir po­li­ti­kų tik­rų­jų vei­dų. Pa­si­ro­do, STT ap­klau­so­se dėl ko­rup­ci­jos te­ko su­da­ly­vau­ti ne tik jau pri­si­pa­ži­nu­siam Lau­ry­nui Kas­čiū­nui, bet ir pa­čiam Tė­vy­nės są­jun­gos – Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­riui Gab­rie­liui Lands­ber­giui. Vers­li­nin­kams nie­ko ne­ža­dė­jęs die­va­go­jo­si ir kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­mė­nas. Kas tai – po­li­ti­nių san­ty­kių aiš­ki­ni­ma­sis ar ko­rum­puo­tų vei­kė­jų iš­vie­ši­ni­mas?

– Ini­cia­ty­va at­lik­ti par­la­men­ti­nį ty­ri­mą dėl And­riaus Ku­bi­liaus ir Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės vyk­dy­tos sko­li­ni­mo­si po­li­ti­kos 2009-2012 m. – kerš­tas už ini­ci­juo­tą ko­mi­si­ją dėl že­mės ūkio pa­dė­ties, ku­ri sie­ja­ma su jū­sų pa­var­de? – „Va­ka­ro ži­nios“ pa­klau­sė Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ly­de­rio Ra­mū­no KAR­BAUS­KIO.

– Klau­si­mai Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui at­lie­kant par­la­men­ti­nį ty­ri­mą tik­rai nė­ra orien­tuo­ti į vie­ną as­me­nį. Kal­ba­ma apie daug il­ges­nį pe­rio­dą, ban­dant iš­siaiš­kin­ti, ko­kios klai­dos bu­vo pa­da­ry­tos. Ne­ži­nau, kaip ko­mi­si­jai bus paaiš­kin­ta, ko­dėl bu­vo sko­li­na­ma­si to­kio­mis pa­lū­ka­no­mis. Ko­mi­si­jos klau­sia­ma, ar Vy­riau­sy­bė tu­rė­jo ga­li­my­bę sko­lin­tis iš tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų pi­giau nei iš ko­mer­ci­nių ban­kų už pa­lū­ka­nas, ku­rios sie­kė 5,1-9,4 pro­c. Sun­ku pro­tu su­vok­ti, ko­dėl tai bu­vo da­ro­ma. Gal­būt bu­vo ga­li­ma taip elg­tis, jei ne­bū­tų al­ter­na­ty­vos. Bet ji bu­vo, ir mū­sų kai­my­nai tuo pa­si­nau­do­jo. O mū­sų nuo­sto­liai dėl tuo­me­ti­nių spren­di­mų yra mi­li­jar­di­niai. Tai pi­ni­gai, ku­riuos pa­lei­do­me vė­jais. Vie­toj to, kad bū­tu­me juos pa­nau­do­ję vi­du­je, iš­švais­tė­me juos skan­di­na­vų ban­kams.

Tai te­ma, ku­ri bu­vo ke­lia­ma jau daug anks­čiau nei že­mės ūkio pa­dė­ties ko­mi­si­jos te­ma. Kad kon­ser­va­to­riai vis­ką ban­do su­sie­ti su vie­nu as­me­niu, kal­bė­da­mi apie ko­mi­si­ją dėl že­mės ūkio pa­dė­ties, aki­vaiz­du. Ta­čiau mes šios ko­mi­si­jos ne­si­kra­to­me ir ma­to­me jos pra­smę. Jau vien to­dėl, kad vi­si kal­ti­ni­mai, ku­rie skam­ba vie­šo­jo­je erd­vė­je, su­si­ję su įsta­ty­mais, ku­riuos jie pa­tys (kon­ser­va­to­riai – aut. pa­st.) prii­mi­nė­jo. Tad paaiš­kė­tų, kad jie kal­ti­na ūki­nin­kus, ku­rie vyk­dė įsta­ty­mus, ku­riuos jie pa­tys priė­mė. Mums ky­la daug klau­si­mų, su­si­ju­sių su tuo, ko­dėl že­mė ta­po kil­no­ja­ma.

– Ta­čiau daž­nai to­kių ko­mi­si­jų ir ty­ri­mų re­zul­ta­tai nie­ko ne­nu­le­mia. Tai gal jie skir­ti tik opo­nen­tams paer­zin­ti?

– Ko­mi­si­jos ga­li pri­ves­ti ty­ri­mą iki ap­kal­tos, bet nei A.Ku­bi­liaus, nei I.Ši­mo­ny­tės, nei ma­no at­žvil­giu nie­kas nie­kur ne­ve­da. Tai tik dė­me­sio nu­krei­pi­mas nuo ki­tų te­mų. Juk šios ko­mi­si­jos te­ma iš­ki­lo tuo­met, kai Sei­me pra­dė­jo­me ty­ri­mą dėl LRT veik­los. Šian­dien aš jau la­bai aiš­kiai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad prie­žas­tis iš tie­sų yra vi­sai ki­ta. Anks­čiau to ne­sup­ra­tau. Kon­ser­va­to­riai su­pran­ta, kad ar­tė­ja do­ku­men­tų pa­tei­ki­mas dėl ko­rup­ci­nių by­lų, su­si­ju­sių su li­be­ra­lais. Ten len­da to­kios di­de­lės kon­ser­va­to­rių au­sys, kad skir­tu­mo tarp li­be­ra­lų ir jų jau pra­ktiš­kai ne­be­lie­ka.

Aš tik da­bar pra­dė­jau su­pras­ti, kad vi­si šie dirb­ti­niai skan­da­lai da­ro­mi tam, kad kaip nors bū­tų nu­kreip­tas vi­suo­me­nės dė­me­sys nuo in­for­ma­ci­jos apie by­las.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kon­ser­va­to­rius iš­ti­ko trys ne­lai­mės: Ta­das Lan­gai­tis, My­ko­las Ma­jaus­kas, L.Kas­čiū­no ir G.Lands­ber­gio ap­klau­sos. Tai jau sis­te­mi­nė pro­ble­ma. Juk tai yra par­ti­jos ly­de­riai, o da­bar vi­si jie tu­ri pro­ble­mų, ku­rios net iš to­lo ne­ly­gi­na­mos su že­mės ūkio klau­si­mais.

Ži­no­ma, T.Lan­gai­čio bė­dos dar nė­ra vie­šai pa­skelb­tos. Jis pa­sa­kė, kad išė­jo dėl vals­tie­čių. Bet mes su­pran­ta­me, kad ar­ba jis išė­jo iš gob­šu­mo, ar­ba dėl kaž­ko, ką mes grei­tai su­ži­no­si­me iš tei­sė­sau­gos. Esa­me gir­dė­ję jo pa­var­dę kal­bant apie elekt­ro­ni­nę svei­ka­tos sis­te­mą, ta­čiau vie­šai ne­bu­vo apie tai kal­bė­ta.

Tad da­bar­ti­nės ko­mi­si­jos ir kal­ti­ni­mai yra gy­ny­bi­nė po­zi­ci­ja – pul­ti. Ir to­liau jie lai­ky­sis šios po­zi­ci­jos, kol ga­liau­siai su­ge­bės nu­kreip­ti dė­me­sį nuo sa­vo bė­dų. Nes jų bė­dos dėl po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos yra to­kios di­de­lės, kad ly­gin­ti su že­mės ūkiu net iš to­lo nei­šei­na.

– Tai že­mės ūkio įmo­nė­se pa­žei­di­mų vis­gi bu­vo?

– Jei­gu aš ar ko­kia nors su ma­ni­mi su­si­ju­si įmo­nė bū­tu­me ką nors pa­žei­dę, šian­dien bū­tų ini­ci­juo­ja­ma ne že­mės ūkio ko­mi­si­ja, o ap­kal­ta. Tai pui­kiai ži­no ir kon­ser­va­to­riai.

Nie­kas nie­ka­da ne­drau­dė tu­rė­ti 3 ar net 10 įmo­nių. Iki tam tik­ro lai­ko tik bu­vo ap­ri­bo­ji­mas, kiek vie­na įmo­nė ga­li tu­rė­ti že­mės. Tad kal­tin­ti ma­ne tuo, kad aš tu­rė­jau 10 ar 15 įmo­nių, ku­rios tu­rė­jo leis­ti­ną kie­kį že­mės, bū­tų tas pa­ts, kaip kal­tin­ti ma­ne tuo, kad Mė­nu­lis su­ka­si ap­link Že­mę. Kaip ga­li­ma kal­tin­ti žmo­gų, kad jis lai­ko­si esa­mų įsta­ty­mų? Ras­ki­te įmo­nę, ku­ri tu­ri dau­giau kaip 500 hek­ta­rų že­mės. To­kių ne­ra­si­te. O iki 2014 m. nie­kas ne­sa­kė, kad ne­ga­li­ma tu­rė­ti daug įmo­nių. Bet šiuos fak­tus jie ig­no­ruo­ja. Nes tai bu­vo jų pa­čių spren­di­mai.

– Iki atei­nant į Sei­mą ma­nė­te, kad ko­rup­ci­ja po­li­ti­ko­je re­tai su­tin­ka­ma?

– Ne­si­ti­kė­jau, kad vals­ty­bė yra taip su­pan­čio­ta įnir­tin­gai sa­ve gi­nan­čio­mis in­te­re­sų gru­pė­mis. Gru­pė, ap­li­pu­si LRT, va­di­na­ma vals­ty­bi­nin­kais. Jau pa­ts žo­dis daug ką pa­sa­ko.

Neį­si­vaiz­da­vau, kaip stip­riai vers­las da­ro įta­ką vi­soms sfe­roms ir ati­tin­ka­mai dik­tuo­ja tai­syk­les. Jei­gu G.Lands­ber­gis sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mą bė­ga pri­sta­ti­nė­ti „MG Bal­tic“ kon­cer­nui į „Stik­lius“. Ko­dėl jiems? Nes ši gru­puo­tė ban­dė per po­li­ti­kus prii­mi­nė­ti sau pa­lan­kius spren­di­mus. Ga­li­ma tik pa­svars­ty­ti juo­kais, kas už tuos pie­tus mo­kė­jo. Sa­kau, juo­kais, nes ra­cio­na­laus at­sa­ky­mo čia ti­kė­tis ne­rei­kia.

Ma­nau, šian­dien opo­zi­ci­ja tie­siog bi­jo va­di­na­mo­jo Kau­no efek­to. Čia žmo­nės ma­to rea­lius po­ky­čius per trum­pą lai­ką nuo kon­ser­va­to­rių val­dy­mo pa­bai­gos iki šian­die­nos. Po­ky­tis toks dras­tiš­kas, kad kal­bė­ti apie per­spek­ty­vą kon­ser­va­to­riams ka­da nors grįž­ti į val­džią – tie­siog be­vil­tiš­ka. Jie to bi­jo ir na­cio­na­li­niu mas­tu.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“

Andrius Kubilius (kairėje) ir Gabrielius Lands­ber­gis.