
Naujausios
Saugomi Lvove
E. Vasiliauskas į Ukrainos centrinį istorijos archyvą, kuriame yra 1780–1783 metų laikotarpio Šiaulių ekonomijos bylos, buvo nuvykęs 2015 metais.
1781 metų vasario 20 diena datuojamas Šiaulių ekonomijos scheminis žemėlapis su pažymėtais raktais, dvarais ir miestais, miesteliais, bažnyčiomis saugomas Grafų Lanckoronskių fonde.
"Apie šį žemėlapį buvo žinoma, apie jį man užsiminė Vykintas Vaitkevičius, jis irgi domisi kartografija. Šį žemėlapį savo darbuose apie miestelių raidą mini Algimantas Miškinis su nuoroda į archyvą Lvove", – sako E. Vasiliauskas.
Nuvykęs į archyvą Lvove, istorikas sužinojo, kad šią bylą yra vartę šeši asmenys. Šiaulių ekonomijos bylas 1967 metais žiūrėjo lietuvis istorikas Rimantas Jasas.
Kaip Šiaulių ekonomijos dokumentai atsirado Lvove? Atsakymas glūdi dar XVIII amžiuje. 1780 metais nušalinus Šiaulių ekonomijos administratorių Antaną Tyzenhauzą, valdymą perėmė Pranciškus Ževulskis.
"Visa dokumentacija buvo išvežta į tuometinę Lenkiją, o po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Austrijai (Lvovas buvo Galicijos sostinė). Kai kūrėsi archyvas, visas P. Ževulskio fondas perėjo į Galicijos provincijos archyvą. Šiaulių archyvas sudegė 1915 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą. Gerai, kad administratorius dokumentus išsivežė, Šiauliuose, ko gero, būtų neišlikę. Vienoje iš bylų Lvove ir yra sulankstytas minėtas žemėlapis", – sako E. Vasiliauskas.
Žemėlapis, kurio autorius nežinomas, nupieštas ant popieriaus su vandens ženklais "ADRIAAN ROGGLE" su heraldiniu lelijos ženklu skyde kairėje pusėje.
Žemėlapyje pažymėti Gruzdžių gubernijos Gorų (Gruzdžių), Verbūnų, Šiaulių, Radviliškio ir Gurbų raktai, Beržėnų, Piktuižių, Gytarių, Paežerio (prie Gudelių ežero, Šniūraičių kaimo) dvarai, Žagarės gubernijos Žagarės, Pakuršės, Satkūnų, Pasidabrės raktai, Žadeikių, Valiūnų, Kalvių, Jurdaičių ir Montoriškių dvarai, Joniškio gubernijos Metlicų (dabar Kepalių), Šiklių, Meškuičių, Degučių raktai ir Vaizgučių, Pamūšio, Naisių, Juknaičių dvarai.
Joniškio miesto vietoje nupiešta tik bažnyčia, į rytus dvaras ir Metlicų raktas, Šiaulių, Radviliškio vietose – bažnyčia ir gyvenamieji namai, Naujosios Žagarės – gyvenamieji namai, Gruzdžių – didelis gyvenamasis namas.
Žemėlapis, sako istorikas, yra gana tikslus. Joniškio ir Šiaulių bažnyčios pavaizduotos schematiškai, bet bendrieji bruožai atitinka vaizdą, žinomą iš XIX amžiaus ikonografinės medžiagos.
Toje pačioje byloje, kur ir žemėlapis, saugoma Šiaulių dvaro schema su pavaizduotais trimis pastatais ir vartais, vartų brėžiniu. Išlikęs ir įdomus turgaus aikštės prekybinio pastato projektas: brėžiniai, pjūvis ir schema.
Pastatas projekte – ilgas, barokinių formų. Neaišku, ar jis buvo pastatytas.
E. Vasiliauskas siūlo idėją: įgyvendinti šį 1780 metų projektą.
"Pastatą būtų galima pastatyti prieš kolegiją, buvusioje turgaus prekybinių eilių vietoje, panaudojant šiuolaikiškas technologijas, pavyzdžiui, metalo konstrukcijas. Mieste atsirastų baroko statinys, kuris su renesanso katedra, ampyro stiliaus savivaldybės pastatu (fasadas pakeistas), tarpukario paštu ir teatru įneštų kolorito į miesto urbanistinį veidą. Jame galėtų įsikurti muziejaus, galerijos, parodų, konferencijų salės", – siūlo E. Vasiliauskas.
Pastatą būtų galima pastatyti prieš kolegiją, buvusioje turgaus prekybinių eilių vietoje.
Įdomūs dokumentai
Pasak E. Vasiliausko, Lvove saugomi dokumentai (apie 2 000 lapų) papildo Šiaulių ekonomijos istoriją: galima praplėsti žinias apie krašto ekonominį gyvenimą, valstiečių prievoles, žemės ūkį, miškininkystę, pajamas.
Šiaulių ekonomijos ūkinėse-finansinėse bylose pateikiama informacija apie pajamas, gautas iš dvarų, karčiamų, malūnų; apie kviečių, miežių, avižų, žirnių, linų sėmenų bei pluošto eksportą per Liepojos uostą; miško kirtimą.
Bylose nurodomas miestų, miestelių, kaimų dūmų skaičius, savininkų tautinė (išskirti tik žydai) ir socialinė (žemionys, laisvieji, baudžiauninkai) padėtis, yra informacijos apie dvarų, palivarkų ir valdų dydį, Šiaulių amatininkus, aludarius, išlikę kai kurių manufaktūrų likvidavimo dokumentai.
Vienoje iš bylų saugoma seniausia (1780 m.), spėjama, Naujosios Žagarės dvaro schema. Joje pavaizduotas mūrinis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (jauja, bravoras (varykla), arklidės, daržinė, kluonas). Parašyta pastaba, kad jaują sudegino kurlandiečiai.
Išlikęs susirašinėjimas su viceadministratoriumi Mikševičiumi, pareigūnų ir tarnautojų sąrašai, jiems išmokėtų atlyginimų lentelės, Joniškio gubernijos kaimų seniūnai, pašto išlaidos, Šiaulių ekonomijos pernuomojimo dokumentai Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiui Petrui Bironui bei kunigaikščiui Johanui Medemui.
Dokumentai rašyti lenkų kalba, dalis laiškų – prancūziškai.
Pasak E. Vasiliausko, kartografinės medžiagos Lietuvoje labai trūksta.
"Abiejų Tautų Respublikoje gal trūko strateginio planavimo. Jei paimtume Švediją ar švedų valdomą Livonijos dalį, ten planų archyvas didžiulis. Pažymėta viskas: pilys, dvarų valdos, kaimai, kapinaitės. O mes tuo klausimu esame nuskriausti", – sako E. Vasiliauskas.
Pasak istoriko, yra žinoma, kad A. Tyzenhauzo tarnautojai maždaug 1780–1781 metais sudarė Alytaus, Gardino, Šiaulių ekonomijų atlasus ar atskirų jų dalių – gubernijų – žemėlapius.
Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje saugomi seniausi žinomi, 1780 metais datuojami, Šiaulių ekonomijos Gruzdžių, Žagarės ir Joniškio gubernijų žemėlapiai.
Gruzdžių gubernijoje žemėlapiuose registruoti 132 gyvenvietės pavadinimai (kartu su privačiomis ir bažnytinėmis valdomis, todėl ir skiriasi nuo oficialios Šiaulių ekonomijos statistikos), Joniškio – 117, Žagarės – 97.
LDK didžiausia buvo Gardino ekonomija, kurioje buvo apie 10 600 dūmų. 1790 metais Gardino paviete buvo surašyta 34 400 dūmų. Šiaulių ekonomijoje buvo apie 3 580 dūmų, o Šiaulių paviete – 16 400 dūmų.