Naujausios
Vyriausybė šildosi svetimų nuopelnų spinduliuose
Kęstutis Bartkevičius,
LR Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys
Net 200 puslapių apimties Vyriausybės ataskaitoje premjeras Saulius Skvernelis nepasikuklino prirašyti ir sau bei savo Vyriausybei prisiskirti svetimus nuopelnus.
Faktas yra toks, kad 2017 metais Lietuvoje buvo gyvenama pagal „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų ir Darbo partijos koalicinės Vyriausybės sudarytą biudžetą.
Jau pirmojoje Vyriausybės 2017 metų ataskaitos skaidrėje švyti šūkis: „Tai – pirmasis perteklinis biudžetas. Pernai metų biudžeto perteklius 0,1 proc. BVP“.
Bet niekaip nesuprantu, kaip tai gali būti „pirmasis“ perteklinis, jei jau 2016 metais turėjome 0,3 proc. BVP (103 mln. eurų) dydžio biudžeto perteklių. Tad reiktų pripažinti, kad pirmasis perteklinis biudžetas buvo prieš dvejus metus, o pernai tas perteklius buvo suplanuotas dar ankstesnėje Vyriausybėje, kuriai, beje, kurį laiką priklausė ir dabartinis Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitoje skelbiama: „2017 m. pensijos padidintos du kartus, skirta 370 mln. eurų“. Ir tikrai, pripažinkime, kad pensijos buvo padidintos nuo 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. Tokie didinimai taip pat buvo suplanuoti tvarkiečių, socialdemokratų ir darbiečių Vyriausybėje. Tai buvo didžiausias pensijų padidinimas per pastaruosius 8 metus, o jis palietė apie 840 tūkstančių asmenų.
Šioje ataskaitoje tvirtinama, kad „dabartinė Vyriausybė yra pirmoji“, kuri pirmą kartą nuo šalies narystės NATO pradžios įgyvendino įsipareigojimą krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Norisi priminti, kad toks sprendimas taip pat buvo ankstesnės Vyriausybės laikais, ne dabartinės. Gal jau premjeras painiojasi, kuriuo metu kas buvo padaryta, juk abiejose Vyriausybėse dirbo.
Netyčia susipainioti dabartinei „profesionalų“ Vyriausybei jau tampa būdinga. Netyčia svetimą žemę užarti ir išmokas už ją pasiimti arba netyčia, apsiskaičiavus pateikti pasaulio sveikatos organizacijai neteisingą statistiką apie alkoholio suvartojimą šalyje ir pan.
Dabartinė Vyriausybė sau prisiskiria ne tik ankstesnės Vyriausybės nuopelnus, bet net ir 2017 metais pagerėjusius moksleivių baigiamųjų egzaminų rezultatus ir net palankios ekonominės situacijos, ekonomikos augimo nuopelnus.
Ekonomistai beda pirštu į ataskaitoje išvardintus darbus, kurių šioji Vyriausybė neatliko ir dėl to net pirštelio nepakrutino.
Gerųjų darbų sąrašo viršuje Vyriausybė didžiuojasi per metus išaugusiais ekonominiais rodikliais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 3,8 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 2,4 proc.), darbo užmokestis augo 8,5 proc., nedarbo lygis nukrito iki 7,1 proc. ir buvo 2 proc. punkto mažesnis už euro zonos vidurkį. Taip pat 8,5 proc. iki 840 eurų didėjo vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas.
Kur čia tuose bendruosiuose ekonominiuose rodikliuose galima rasti tik pernai pradėjusios dirbti Vyriausybės nuopelnus? Nesuprantu. Paprastai vienos ar kitos Vyriausybės darbo vaisiai bendruosiuose ekonominiuose rodikliuose pasirodo tik po metų kitų.
Dar vienas darbas, kuriuo savo ataskaitoje džiaugiasi premjeras – verslo aplinkos gerinimas. Pernai Lietuva verslo aplinkos indekse „Doing Business“ pakilo į 16-tą vietą iš 120 šalių. Bet juk ir neekonomistui aišku, kad 2017 metų „Doing Business“ indeksas yra skaičiuojamas ne pagal 2017 metų, bet pagal ankstesnių metų rodiklius.
Liaudies išmintis sako, kad kai nebeturima kuo pasigirti, tuomet sau priskiriami ir svetimi nuopelnai.
Olgos Posaškovos nuotr.
