Vyriausybė šildosi svetimų nuopelnų spinduliuose

Vyriausybė šildosi svetimų nuopelnų spinduliuose

Vy­riau­sy­bė šil­do­si sve­ti­mų nuo­pel­nų spin­du­liuo­se

Kęs­tu­tis Bart­ke­vi­čius,

LR Sei­mo frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ na­rys

Net 200 pus­la­pių apim­ties Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis ne­pa­si­kuk­li­no pri­ra­šy­ti ir sau bei sa­vo Vy­riau­sy­bei pri­si­skir­ti sve­ti­mus nuo­pel­nus.

Fak­tas yra toks, kad 2017 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo gy­ve­na­ma pa­gal „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“, So­cial­de­mok­ra­tų ir Dar­bo par­ti­jos koa­li­ci­nės Vy­riau­sy­bės su­da­ry­tą biu­dže­tą.

Jau pir­mo­jo­je Vy­riau­sy­bės 2017 me­tų ata­skai­tos skaid­rė­je švy­ti šū­kis: „Tai – pir­ma­sis per­tek­li­nis biu­dže­tas. Per­nai me­tų biu­dže­to per­tek­lius 0,1 pro­c. BVP“.

Bet nie­kaip ne­sup­ran­tu, kaip tai ga­li bū­ti „pir­ma­sis“ per­tek­li­nis, jei jau 2016 me­tais tu­rė­jo­me 0,3 pro­c. BVP (103 mln. eu­rų) dy­džio biu­dže­to per­tek­lių. Tad reik­tų pri­pa­žin­ti, kad pir­ma­sis per­tek­li­nis biu­dže­tas bu­vo prieš dve­jus me­tus, o per­nai tas per­tek­lius bu­vo su­pla­nuo­tas dar anks­tes­nė­je Vy­riau­sy­bė­je, ku­riai, be­je, ku­rį lai­ką pri­klau­sė ir da­bar­ti­nis Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas.

Vy­riau­sy­bės 2017 me­tų veik­los ata­skai­to­je skel­bia­ma: „2017 m. pen­si­jos pa­di­din­tos du kar­tus, skir­ta 370 mln. eu­rų“. Ir tik­rai, pri­pa­žin­ki­me, kad pen­si­jos bu­vo pa­di­din­tos nuo 2017 m. sau­sio 1 d. ir nuo 2017 m. spa­lio 1 d. To­kie di­di­ni­mai taip pat bu­vo su­pla­nuo­ti tvar­kie­čių, so­cial­de­mok­ra­tų ir dar­bie­čių Vy­riau­sy­bė­je. Tai bu­vo di­džiau­sias pen­si­jų pa­di­di­ni­mas per pa­sta­ruo­sius 8 me­tus, o jis pa­lie­tė apie 840 tūks­tan­čių as­me­nų.

Šio­je ata­skai­to­je tvir­ti­na­ma, kad „da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė yra pir­mo­ji“, ku­ri pir­mą kar­tą nuo ša­lies na­rys­tės NA­TO pra­džios įgy­ven­di­no įsi­pa­rei­go­ji­mą kraš­to ap­sau­gai skir­ti 2 pro­c. BVP. No­ri­si pri­min­ti, kad toks spren­di­mas taip pat bu­vo anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės lai­kais, ne da­bar­ti­nės. Gal jau prem­je­ras pai­nio­ja­si, ku­riuo me­tu kas bu­vo pa­da­ry­ta, juk abie­jo­se Vy­riau­sy­bė­se dir­bo.

Ne­ty­čia su­si­pai­nio­ti da­bar­ti­nei „pro­fe­sio­na­lų“ Vy­riau­sy­bei jau tam­pa bū­din­ga. Ne­ty­čia sve­ti­mą že­mę užar­ti ir iš­mo­kas už ją pa­siim­ti ar­ba ne­ty­čia, ap­si­skai­čia­vus pa­teik­ti pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jai ne­tei­sin­gą sta­tis­ti­ką apie al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mą ša­ly­je ir pan.

Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė sau pri­si­ski­ria ne tik anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės nuo­pel­nus, bet net ir 2017 me­tais pa­ge­rė­ju­sius moks­lei­vių bai­gia­mų­jų eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus ir net pa­lan­kios eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, eko­no­mi­kos au­gi­mo nuo­pel­nus.

Eko­no­mis­tai be­da pirš­tu į ata­skai­to­je iš­var­din­tus dar­bus, ku­rių šio­ji Vy­riau­sy­bė neat­li­ko ir dėl to net pirš­te­lio ne­pak­ru­ti­no.

Ge­rų­jų dar­bų są­ra­šo vir­šu­je Vy­riau­sy­bė di­džiuo­ja­si per me­tus išau­gu­siais eko­no­mi­niais ro­dik­liais – Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas išau­go 3,8 pro­c. (Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis – 2,4 pro­c.), dar­bo už­mo­kes­tis au­go 8,5 pro­c., ne­dar­bo ly­gis nu­kri­to iki 7,1 pro­c. ir bu­vo 2 pro­c. punk­to ma­žes­nis už eu­ro zo­nos vi­dur­kį. Taip pat 8,5 pro­c. iki 840 eu­rų di­dė­jo vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to at­ly­gi­ni­mas.

Kur čia tuo­se bend­ruo­siuo­se eko­no­mi­niuo­se ro­dik­liuo­se ga­li­ma ras­ti tik per­nai pra­dė­ju­sios dirb­ti Vy­riau­sy­bės nuo­pel­nus? Ne­sup­ran­tu. Pap­ras­tai vie­nos ar ki­tos Vy­riau­sy­bės dar­bo vai­siai bend­ruo­siuo­se eko­no­mi­niuo­se ro­dik­liuo­se pa­si­ro­do tik po me­tų ki­tų.

Dar vie­nas dar­bas, ku­riuo sa­vo ata­skai­to­je džiau­gia­si prem­je­ras – vers­lo ap­lin­kos ge­ri­ni­mas. Per­nai Lie­tu­va vers­lo ap­lin­kos in­dek­se „Doing Bu­si­ness“ pa­ki­lo į 16-tą vie­tą iš 120 ša­lių. Bet juk ir nee­ko­no­mis­tui aiš­ku, kad 2017 me­tų „Doing Bu­si­ness“ in­dek­sas yra skai­čiuo­ja­mas ne pa­gal 2017 me­tų, bet pa­gal anks­tes­nių me­tų ro­dik­lius.

Liau­dies iš­min­tis sa­ko, kad kai ne­be­tu­ri­ma kuo pa­si­gir­ti, tuo­met sau pri­ski­ria­mi ir sve­ti­mi nuo­pel­nai.

Olgos Posaškovos nuotr.