
Naujausios
Skandalingi auksinio laivo skaičiai
Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta nusipirkti SGD laivą-saugyklą. Tokią išvadą vakar paskelbė tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“ Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo laivo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Laivo pirkimas gali kainuoti 121-160 mln. eurų.
Penktadienį ekspertizė bus pristatyta Vyriausybės Infrastruktūros komisijai. Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė.
Lietuvos pasamdyti užsienio ekspertai paskelbė savo verdiktą: mums verta nusipirkti SGD laivą-saugyklą, o ne toliau jį nuomotis. Už nuomą per 10 metų sumokėsime per 0,5 mlrd. eurų, tačiau nė vienas laivo centimetras netaps mūsų. O pirkti turėsime už dar apie 160 mln. eurų! Ar toks sandoris nevertas vienos iš šimtmečio aferų vardo?
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
- Užsienio ekspertai patarė 2024-aisiais terminalo laivą išsipirkti už 121-160 mln. eurų. Ar ne per didelė prabanga, kai vien už jo nuomą būsime sumokėję per pusę milijardo eurų? – „Vakaro žinios“ paklausė energetikos specialisto profesoriaus Vidmanto JANKAUSKO.
- Buvo varoma propaganda: jei greitai neturėsime terminalo, rusai mus užspaus ir mes žūsime. Ir niekas negalėjo ginčytis, kaip tai turėjo būti padaryta. Net buvo paskaičiuota, kiek dėl terminalo dujos atpigs ir kiek mes laimėsime. Bet iš tikrųjų akivaizdu, kad terminalas buvo per didelis, nebuvo deramasi dėl bendro projekto su latviais ir estais. Elementarios, bet esminės klaidos. Negana to, „Achema“ buvo siūliusi pasistatyti savo terminalą.
- Suomija, turinti dvigubai daugiau gyventojų, sugebėjo terminalą pasistatyti už 80 mln. eurų. Mūsiškis (be laivo) kainavo 101 mln. eurų...
- Suomija kaip Suomija, ji mažiuką pasistatė, nes didelio jai nereikėjo. Bet pažiūrėkime į Lenkiją. Ji pasistatė gerokai didesnį terminalą nei Lietuva, bet tai – savaime suprantama, nes jai ir dujų daug daugiau reikia. Visas terminalas jiems kainavo apie 3 mlrd. zlotų (0,72 mlrd. eurų). Bet iš šios sumos daugiau nei pusę gavo iš ES. Briuselis sakė, kad ir mums reikia terminalo, nes teturime vamzdį iš Rusijos. Ir pažadėjo finansinę paramą su sąlyga, kad terminalas bus regioninis – prisidės Latvija bei Estija ir gal net Suomija. 2012 m. už ES pinigus net atlikta studija. Joje išdėstyta, kokie sprendimai garantuotų patikimumą, jei nutrūktų dujų tiekimas iš Rusijos. Įvardintas geriausias variantas – vamzdis iš Lenkijos, apie ką dabar ir kalbame. Jis turėtų atsirasti 2021 m. Antras variantas – terminalas visoms keturioms minėtoms šalims. Ir net toks didžiulis terminalas, koks yra pas mus, keturioms valstybėms būtų kaip tik. Bet mūsų Vyriausybė nusprendė, kad nieko nelauksime, su niekuo nesiderėsime ir statysime patys.
- Kam toks didelis terminalas ir kam toks skubėjimas? Politikai norėjo įsirašyti į istoriją, gavo „otkatus“?
- Apie antrą klausimo dalį nenorėčiau kalbėti. Bet dėl pirmosios dalies – tai taip. Prisiminkime, kad tada dirbo konservatorių Vyriausybė, kuri vengė bet kokių santykių su Rusija, nesikalbėjo su „Gazprom“, nors visos kalbėjosi ir visi gavo nuolaidas. Mes nuolaidos neturėjome, nes nesikalbėjome. Manėme (tiksliau, politikai manė), kad geriausia – nuosavas terminalas. Teko kalbėti su lenkais, tai jie stebėdamiesi klausia: „Kaip jums pavyko vartotojus priversti padengti terminalo išlaikymo kaštus, mums tai nepavyko padaryti?“. Mes nuėjome lengviausiu keliu: už viską sumoka vartotojas, net ir tas, kuris nesinaudoja terminalo dujomis.
- Kiek vartotojai jau sumokėjo už terminalo išlaikymą?
- Kasmet – maždaug po 60-70 mln. eurų ir taip jau ketvirti metai. Už tokią sumą jau ir naują laivą būtume nusipirkę. Visus išlaikymo kaštus padengia verslas ir buitiniai vartotojai, valstybė tam neskiria nė cento. Negana to, yra sutartis su norvegų kompanija „Statoil“, kad kasmet pirksime tam tikrą dujų kiekį (kiek ir už kokią kainą – neskelbiama, prisidengiant konfidencialumu). Paskui tos dujos privalomai išdalinamos elektros ir šilumos gamintojams, todėl elektra ir dujos dar pabrangsta.
- SGD laivo nuomos sutartyje numatyta, kad per 10 metų už nuomą sumokėsime 0,52 mlrd. eurų. Bet nenumatyta, kad sumokėtas nuomos mokestis bus įskaitomas į laivo kainą, jei mes jį vėliau norėsime išpirkti.
- Taip. O baisiausia, kad sutartyje net nenumatyta, už kokią kainą mes, pasibaigus nuomos sutarčiai, galėtume tą laivą nusipirkti, todėl savininkai galės pareikalauti bet kokios sumos. Vakar ekspertai paskelbė, kad išpirkimas kainuos iki 160 mln. eurų. Labai per daug, nes naujas laivas kainuoja apie 200 mln. eurų. O mūsiškis bus jau 10 metų naudotas. Juk 10 metų naudotas automobilis tikrai kainuoja ne daugiau nei pusę buvusios kainos. Ekspertai bandė į tai atkreipti dėmesį.
- Tačiau bet kokia, net ir pati racionaliausia, kritika buvo užčiaupiama, argumentuojant, kad tai kenkia Lietuvos interesams ir tarnauja Kremliui.
- Būtent. Deja, pas mus ši tendencija labai gaji. Negalima buvo pasakyti nė vieno blogo žodžio, nes iškart prikaišiojama, kad kritikai yra Kremliaus agentai.
- Ekspertai siūlo 2024 m. SGD laivą išsipirkti. Bet ar tai tikslinga, jei jau 2021 m. turėsime vamzdį su Lenkija?
- Aišku, kad netikslinga. Juk vamzdis leistų apsirūpinti dujomis net ir nutrūkus tiekimui iš Rusijos.
- Ar nėra keista, kad ne patys sprendžiame, ką daryti su laivu, o samdome užsienio ekspertus, lyg neturėtume savų, kuriems mokame algas?
- Savam krašte pranašu nebūsi. Jei studiją būtų atlikę mūsų ekspertai, iškart būtų interpretuojama: galbūt jie agentai, galbūt turi interesų, gal jų pusbroliai pažinojo ką nors iš „Gazprom“.
Parengta pagal „Vakaro žinias“