
Naujausios
Kitas etapas – apibėgti Žemės rutulį
8 tūkstančiai kilometrų per 100 dienų – ne riba. Tai tik žingsnis link pagrindinės svajonės – bėgimo aplink Žemės rutulį. Apie tai Šiauliuose susitikimuose su ugniagesiais, sportininkais ir moksleiviais pasakojo vilnietis ugniagesys gelbėtojas, ultramaratonininkas, Lietuvos 100-mečio proga iš Dakaro nubėgęs iki Vilniaus, Aidas Ardzijauskas.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Link svajonės
A. Ardzijauskas maršrutą Dakaras–Vilnius pradėjo dėlioti prieš ketverius metus, o prieš dvejus pradėjo nuosekliai jam ruoštis. Paskyrė jį Lietuvos valstybingumo šmitmečiui ir užsibrėžė grįžti į Vilnių iki Vasario 16-osios.
Visi bėgimai iki tol buvo pasiruošimas šiam, o šis buvo žingsnis ruošiantis įgyvendinti didžiąją svajonę – apibėgti Žemės rutulį.
„Kai sakiau, kad šis bėgimas yra treniruotė, labai sunku buvo surasti rėmėjų, niekas nežiūrėjo rimtai“, – šypteli A. Ardzijauskas.
Kol kas bėgikas neatskleidžia, kada leisis aplink pasaulį, tik prasitaria, kad bėgs metus per penkis žemynus daugiau nei 27 tūkstančius kilometrų.
Kaip susidėliojo 8 tūkstančių kilometrų maršrutas Dakaras–Vilnius?
„Sudėjau du skaičius ir išėjo 8 tūkstančiai kilometrų (tiek yra nuo Senegalo sostinės Dakaro iki Vilniaus). Prieš trejus metus bėgau aplink Baltijos jūrą, ten išėjo 3 tūkstančiai su trupučiu kilometrų. Prieš dvejus metus bėgau Amerikoje, ten išėjo 5 tūkstančiai kilometrų. Nors logika sako, kad negalima taip didinti atstumų, bet...“ – pasakoja A. Ardzijauskas.
Žinodamas, kad laukia netrumpa kelionė, ugniagesys gelbėtojas už 2017 metus „susitaupė“ 45 dienas atostogų, dar 45 dienų paprašė už 2018 metus, tačiau buvo reikalingas rezervas bent 10 dienų. Tiek ugniagesiui valdžia nenorėjo suteikti. Tik po to, kai A. Ardzijauskas sėkmingai po 102 su puse dienos finišavo Vilniuje, buvo pasirašytas leidimas suteikti bėgikui papildomų atostogų.
Maršrutas nuo pradinio skyrėsi daugiau kaip 10 procentų. Daugiausiai nukrypimų nuo užsibrėžto kelio atsirado Alpėse dėl oro sąlygų (kai kur gausiai snigo).
„Viską idealiai suplanuoti sunku. Vienaip maršrutas atrodo, kai sėdi prie kompiuterio, ir visiškai kitaip, kai atvyksti į vietą“, – sako keliautojas.
Apsiskaičiuota buvo planuojant kelionės išlaidas.
„Kai rengiau žygio pristatymą rėmėjams, ten buvo tokia eilutė „Kyšiai“. Visi labai juokėsi. Mes kyšiams išleidome beveik 3 tūkstančius eurų, o remdamiesi kitų keliautojų patirtimi buvome suplanavę perpus mažiau ir įlėkėme į minusą. Kas keliausite į Afriką, turėkite omenyje. Afrikoje vienas sienos kirtimas – 500 eurų. Mūsų automobilis kirto tris sienas į priekį ir tiek pat atgal“, – patirtimi dalijasi keliautojas.
Automobilis, kuris turėjo lydėti A. Ardzijauską, pirmą kartą buvo sustabdytas prie Maroko sienos. Muitininkai nusprendė, kad automobilis vogtas, uždarė jį į aikštelę, o vairuotojui pareiškė, kad teks vykti į teismo posėdį už 300 kilometrų. Sugaištos brangios 6 dienos, galiausiai išsipirkta kyšiu. Kitame pasienyje istorija kartojosi, tąkart greičiau viską pavyko išspręsti. Visgi automobilis nespėjo atvykti į starto vietą ir A. Ardzijauskui kartu su lydinčiu žmogumi teko samdyti automobilį su vairuotoju Senegale. Para – 75 eurai.
Kelionės pradžioje A. Ardzijauską lydėjo du žmonės, vėliau – vienas. Jie pirkdavo ir gamindavo maistą, tikrindavo maršrutą, ar priekyje keliai neuždaryti, ar neišeina į greitkelį (juose bėgti negalima), parinkdavo nakvynės vietą, rūpindavosi kitais būtinais dalykais, fotografuodavo, filmuodavo bėgiką ir keldavo informaciją į internetą. Kiekvieną dieną bėgikas telefonu ar internetu palaikydavo ryšį su šeima.
Dažniausiai keliautojai miegodavo palapinėse. Šiai kelionei sąmoningai nesirinko namelio ant ratų, nes jis didelis, ne visais keliais tokiam transportui leidžiama važiuoti, tai būtų sukėlę daug nepatogumų.
Į kelionę A. Ardzijauskas buvo pasiėmęs 12 porų batų įvairioms oro sąlygoms ir skirtingoms kelio dangoms. Visiškai sunešiojo 6 poras. Sudėvėtus batus ateityje žada eksponuoti.
Kiekvienas bėgimas – atsakymas
„Kai apie 2000 metus pasakiau, kad noriu apibėgti apie Žemės rutulį, nuo tada viskas ir prasidėjo. Nuosekliai treniravausi, rinkausi varžybas. Praeitais metais dalyvavau 6 parų bėgime. Tikslas buvo – nubėgti 800 kilometrų ir susitikti su danu, kuris dukart apibėgęs aplink Žemės rutulį. Užėmiau ketvirtąją vietą ir per tas 6 paras susirinkau informaciją, kuri man buvo labiausiai reikalinga“, – apie varžybų tikslus sako keliautojas.
Prieš dvejus metus dukart sudalyvavo 6 parų bėgime, kartą – 8 parų ir kartą – 10 parų bėgimuose. Laimėjo dvi pirmąsias vietas ir du kartus buvo ketvirtas.
Kiekvienas iš šių bėgimų, taip pat bėgimai aplink Lietuvą ir Baltijos jūrą, pasak bėgiko, atsakė į labiausiai rūpimus klausimus: kaip rengtis, kuo ir kaip maitintis, kokius raumenis stiprinti, kaip pasirūpinti sveikata, kaip nusiteikti psichologiškai.
„Prieš paskutinį bėgimą nukankinau tris sporto psichologus, kad pasakytų daugiau, nei aš pats žinau, – šypsodamasis pasakoja bėgikas. – Tik vienas mokslų daktaras man šiek tiek padėjo. Pagrindiniai klausimai buvo: kaip įmanoma greičiau užmigti, kaip greičiau atsipalaiduoti, kaip sugebėti suvaldyti emocijas.“
Pasak keliautojo, ir bėgant geromis emocijomis, ir blogomis sunaudojama labai daug energijos, todėl labai svarbu išlaikyti ramybę, kas benutiktų. Visos kelionės metu stengėsi negalvoti ir nekalbėti apie problemas, nesiginčyti, kad vakarais galėtų ramiai užmigti, nes miegas ir poilsis – geriausia reabilitacijos priemonė.
Ramybę kelionėje užtikrino ir griežta dienotvarkė. Keldavosi lygiai 5 valandą, miegoti eidavo 22 valandą. Valgydavo penkis kartus per dieną, tarp valgymų ką nors užkąsdavo.
Buvo apskaičiuota, kad bėgant 40 laipsnių karštyje bėgikui per dieną reikės 7 000 kilokalorijų energijos. Pagrindinis maistas buvo makaronai – juos sportininkas valgė daugiau kaip 80 dienų. O vienos dienos virtų makaronų porcija – beveik 6 kilogramai. Pietums makaronus valgydavo su tuno konservais, vakarienei – su vištiena. Taip pat valgydavo įvairių kruopų košių, daržovių.
„Į maistą žiūrėjau kaip į kurą. Ieškodavom gražių vietų, kad malonumas akims būtų, kol ilsiesi ir valgai tuos makaronus“, – šypsosi keliautojas.
Ne ką mažesnius kiekius teko išgerti ir vandens, dargi su druska, nes bėgant dideliame karštyje gausiai prakaituojama. Taip pat teko vartoti įvairių mineralų papildų.
Miesteliuose, pro kuriuos prabėgdavo Afrikoje, nupirkdavo beveik visą vandenį, iki 100 litrų.
Kadangi maitinosi ir skysčių vartojo pagal dietologų rekomendacijas, bėgdamas neteko tik poros kilogramų.
Sveikata nepavedė
Ruošiantis tokiems ilgiems ir tolimiems žygiams, pasak A. Ardzijausko, būtina pasirūpinti sveikata: pasiskiepyti, susirinkti būtiną vaistinėlę, instrukcijas, ką daryti, jeigu kiltų sveikatos problemų, susižiūrėti, kur yra artimiausios gydymo įstaigos.
„Per šį bėgimą visiškai nenutryniau kojų. Buvo labai aiškiai numatyta, ką turiu padaryti kiekvieną dieną, kad to neatsitiktų. Taip pat buvo didelis planas, ką reikėtų daryti, jeigu nutrintų“, – pasakoja bėgikas.
A. Ardzijauskas kojas tepdavo specialiu aliejumi ir maudavosi dvi poras kojinių.
Tik Italijoje, kai teko bėgti per lietų ir keliais, kurie buvo pabarstyti smulkia skalda, suskirdo kulnų oda. Į batus vis prikrisdavo akmenukų, jie braižydavo nuo drėgmės suminkštėjusią odą. Kojas teko papildomai apsivynioti „teipu“ ir į batus dėtis minkštus vidpadžius. Kai baigėsi akmenukai ant kelio, baigėsi ir problema.
Lenkijoje, likus savaitei iki finišo, prasidėjo kairės kojos sausgyslės uždegimas. Taip nutiko tik dėl to, kad bėgikui dėl didelio automobilių srauto ir siaurų kelių dažnai tekdavo nuo asfalto trauktis į kelkraštį, kuris buvo nelygus, žvyruotas, su sniegu.
Pasak bėgiko, kiekvienas susidūrimas su problema, padeda geriau pasiruošti kitiems bėgimams.
Pavyzdžiui, bėgdamas sudėtingą 5 tūkstančių kilometrų maršrutą Amerikoje nuo Los Andželo iki Niujorko neteko gana daug svorio, teko daryti lašelines. Vaikinas, kuris lydėjo, atsisakė tai daryti. Teko pačiam plaštakoje susirasti veną ir įsidurti.
Kodėl ne rankos linkyje dūrė į veną? „O jeigu infekcija įsimes? Paprastai tada pjauna. Patys pagalvokit, kur geriau“, – šypteli.
Artėdamas link finišo Amerikoje pradėjo stipriai viduriuoti. Tik po kelių dienų paaiškėjo priežastis – pūlinys po kojos piršto nagu. Pašalinus pūlinį, uždėjus šlapimo kompresą bėda dingo. Tiesa, vėliau į nagą įsimetė grybelis.
Pasak bėgiko, kiekvienai šaliai, kurioje bėga, tenka vis kitaip pasiruošti, nusiteikti vis kitiems pavojams. Vienur kelią gali pastoti nuodingos gyvatės, kitur – vilkai, dar kitur – pavojingi vabzdžiai.
Pavyzdžiui, bėgant aplink Baltiją įsisiurbė erkė, nors keliautojas ir buvo pasiskiepijęs, tačiau pasijuto silpnai, teko kreiptis į gydytojus. Estijoje į padą įlindo kažkoks gyvis, koja sutino ir vėl teko kreiptis pagalbos. Tačiau net tokios problemos bėgiko nesustabdydavo. Apgydytas, aptvarstytas judėdavo toliau.
Ne tik gyvūnai kelia pavojų, bet ir žmonės. Amerikoje jo vos nepartrenkė mašina. Laimei, atsipirko tik nedideliu rankos patempimu ir nubrozdinimu.
Vengdamas automobilių, A. Ardzijauskas Amerikoje bandė bėgti naktimis, tačiau tai nepasiteisino – naktį žmogus turi miegoti. Afrikoje buvo visai kita situacija, ten dienomis žmonės ilsisi. Automobilių srautas baigiasi šeštą valandą ryto ir vėl atsinaujina tik leidžiantis saulei, apie 19 valandą.
Bėgdamas A. Ardzijauskas negalvoja, kiek nubėgo ir kiek dar liko. Bėga „nuo mašinos iki mašinos“. Bėgiką lydintis automobilis sustodavo kas keletą kilometrų. Pribėgęs A. Ardzijauskas atsigerdavo, užkąsdavo, kartais pasifotografuodavo ir vėl bėgdavo iki kito sustojimo.
„Kai mėgaujiesi procesu, nėra sudėtinga“, – sako ultramaratonininkas.
Paklaustas, gal bėgdamas tokius ilgus maršrutus siekia sau ir kitiems kažką įrodyti, A. Ardzijauskas sako: „Aš niekam nieko nesiekiu įrodyti. Darau tai, nes man patinka. Ar tau reikia motyvacijos, jeigu nori atsigerti vandens? Tiesiog imi ir atsigeri. Motyvacijos reikia tik tam, ko tu nemėgsti ar nenori daryti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
A. Ardzijauskas sako, kad norint nubėgti tūkstančius kilometrų reikia gerai pasiruošti ir psichologiškai.
„Ar reikia motyvacijos, jeigu nori atsigerti? Tiesiog imi ir atsigeri. Motyvacijos reikia tik tam, ko tu nemėgsti ar nenori daryti“, – įsitikinęs ultramaratonininkas Aidas Ardzijauskas.
Bėgant dirba ne tik kojų raumenys, bet ir rankų, pečių, nugaros, pilvo, todėl, pasak A. Ardzijausko, norint pradėti bėgioti pirmiausiai reikia sustiprinti raumenis.
Sauliaus ALIŠAUSKO nuotr.
„2018 metų sausio 11 diena. Įveikta jau 6000 kilometrų. Priekyje Alpės, žiema ir Lietuva“, – prierašas prie nuotraukos asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
Įveikęs 8 tūkstančius kilometrų 46 metų ugniagesys gelbėtojas vasario 4 dieną finišavo Vilniuje, kur jį pasitiko minia gerbėjų.
Aido BUBINO nuotr.
Plačiame kelyje Vakarų Sacharoje.
Pietų poilsis Mauritanijos medžių šešėlyje.
Virtuvė ant jūros kranto Senegalo sostinėje.