Naujausios
Kaštonų alėjos pjovikai naikintų paveldą
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, turintis paveldosaugos ekspertizės specialisto kvalifikaciją, Raimundas Balza dar kartą bando atkreipti Šiaulių miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento specialistų dėmesį į Šiaulių Kaštonų alėją.
R. Balza baksnoja į Savivaldybės valdininkų spragas, tuo akcentuodamas, kad Kaštonų alėja, į kurią kėsinasi pjūklai, yra paveldosaugos objektas, todėl išpjauti medžius būtų nusikalstamas veiksmas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pasigedo paveldosaugos tyrimų
R. Balza pasidomėjo Kaštonų alėjos – teritorijos, kurioje yra šiuo metu politinių ir visuomenės dvikovų centre atsidūrę kaštonai, istorine ir paveldosaugine verte.
„Šiaulių miesto savivaldybė rengia Kaštonų alėjos rekonstravimo projektą. Šio projekto sprendiniai akivaizdžiai neatsižvelgia į Kaštonų alėjos paveldosauginį statusą ir kelia grėsmę objekto autentiškumui ir jo išlikimui“, – viešame kreipimesi į Šiaulių miesto savivaldybę ir Kultūros departamentą nurodo R. Balza.
Istorikas įsitikinęs, kad projekto sprendiniai neatitinka specialiojo plano reikalavimų, nes Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekte nėra duomenų apie atliktus kompleksinius priešprojektinius tyrimus.
Taip pat nėra nuorodų į anksčiau vykdytus šios teritorijos istorinius ar kitus paveldosauginius priešprojektinius tyrimus, nėra užsimenama, kad jie būtų projekte nagrinėti.
Nėra netgi informacijos ir apie archeologinius tyrimus šioje teritorijoje.
Aiškinamajame rašte, anot R. Balzos, yra tik keletas istorinio pobūdžio informacijos sakinių, nurašytų iš viešojoje erdvėje prieinamų publikacijų.
„Būtina atlikti išsamius projektuojamos teritorijos ir objektų istorinius ir archeologinius tyrimus, kurie nustatytų teritorijos vertingąsias savybes ir pagrįstų projekto sprendinius“, – akcentavo paveldosaugos specialistas.
Atlikti tik želdynų tyrimai?
Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas projekte pasigedęs ir informacijos apie atliktus dendrologinius tyrimus, nes užsimenama tik apie želdinių apžiūrą.
Pasak R. Balzos, sprendžiant iš to, kad visuomenei kaip dendrologiniai tyrimai buvo pristatytas projekto sprendinys – šalinamų želdinių žiniaraštis, o vėliau, kitame susirinkime neva dendrologinius tyrimus prisistatė atlikusi ne dendrologė, o želdynų projektavimo specialistė.
R.Balza įsitikinęs, jog būtina atlikti ne tik želdynų būklės tyrimus, bet želdinius įvertinti ir paveldosauginiu aspektu, dalyvaujant parkotyrininkui, parkų specialistui.
Alėja – Didždvario parko dalis
Muziejaus vadovo nuomone, Kaštonų alėja yra Didždvario parko alėjos dalis, jos tęsinys, todėl projekto sprendiniuose turi būti numatytas ir visapusiškai eksponuojamas jos ryšys su dvaro parku.
Jo įsitikinimu, turėtų būti atsižvelgiama pirmiausia į Didždvario dvaro parko sutvarkymo sprendinius ir jie tiesiogiai turėtų būti derinami ir netgi atkartojami Kaštonų alėjoje.
„Šiuo metu numatyti sprendiniai, priešingai paveldosaugos specialiojo plano reikalavimams, ne atkuria alėjos vaizdą, o dar labiau jį transformuoja, naikina ryšius su dvaro parku ir jo teritorijoje esančiu alėjos tęsiniu“, – teigia istorikas.
Antai esami Kaštonų alėjoje istoriškai sodinti paprastieji kaštonai kertami ir pakeičiami rausvažiedžiais. Numatyta iškirsti 64 kaštonus, o pasodinti 48, taip suardant parko alėjos erdvinę tūrinę struktūrą, kurioje želdiniai buvo sodinami sutankintais atstumais, kad jų lajos susilietų ir formuotų želdinių sieną. Projektuojami šoniniai takai nepagrįstai išplatinami, taip iš esmės pakeičiant alėjos planinę ir erdvinę struktūrą bei vaizdą ir pan.
Laukia dendrologo išvadų
Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička „Šiaulių kraštą“ vakar informavo, jog Kaštonų alėjos medžius vertina nepriklausomas dendrologas, kokio ir reikalavę už Kaštonų alėjos medžių išsaugojimą sujudę gyventojai.
M. Velička užtikrino, kad konkurso būdu pasamdytas dendrologijos specialistas nesusijęs su Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektu.
„Mano žiniomis, dendrologas apžiūrės alėjos kaštonus, įvertins jų būklę balais. Taip pat specialiu aparatu bus vertinama šių medžių šerdies būklė“, – teigė pavaduotojas.
Jo teigimu, dendrologinio tyrimo išvada Savivaldybei turėtų būti pateikta iki gegužės 1 dienos.
Apie paveldosauginį tyrimą kol kas nekalbama.
Apie Kaštonų alėją
Kaštonų alėja užsodinta XIX amžiuje, norint atskirti reprezentacinę dvaro sodybos dalį (parką) nuo ūkinės (sodo). Vystantis miestui, Kaštonų alėja virto medžių eilėmis apsodinta pėsčiųjų gatve. Einant ja nuo Vilniaus gatvės link Aušros alėjos atsiveria vaizdas į dvaro sodybos parko prieigas. Kaštonų alėjos pavadinimą įvažiavimo į dvarą alėja gavo neatsitiktinai. Manoma, kad pirmieji kaštonai čia buvo pasodinti XIX amžiaus viduryje. Tiesa, šiuo metu alėjoje augantys kaštonai buvo pasodinti po Antrojo pasaulinio karo, apie 1945–1946 metus, nes šaltą 1939 metų žiemą kaštonai iššalo ir nudžiūvo.
Kaštonų alėja yra Didždvario dvaro sodybos komplekso dalis – dvaro parko elementas. Pagal „Šiaulių dvaro sodybos, vadinamos Didždvariu (unikalus kodas kultūros vertybių registre: 626) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą“ (patvirtintas LR kultūros ministro 2011-01-26 įsakymu Nr. ĮV-49) Kaštonų alėja priskirta apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniui, „kuris formuojamas tikslu išsaugoti išlikusį parko elementą-kaštonų alėją“. Šiam pozoniui nustatyti šie teritorijos ir želdinių tvarkymo reikalavimai: „teritorija ir jos apželdinimas tvarkomi, siekiant atkurti parko fragmento – kaštonų alėjos, vaizdą, apželdinimo ir mažosios architektūros statinius, remiantis tyrimų duomenimis“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Miesto centre esanti Kaštonų alėja brangi ne vienam šiauliečiui ir miesto svečiui. Žmonės – už senųjų kaštonų išsaugojimą.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, turintis paveldosaugos ekspertizės specialisto kvalifikaciją, Raimundas Balza įsitikinęs, kad be visų kitų tyrimų turėtų būti įvertinta ir Kaštonų alėjos istorinė bei paveldosauginė svarba.
Vakar po pietų darbą Kaštonų alėjoje pradėjo Savivaldybės pasamdytas nepriklausomas dendrologas. Tyrimo išvadas tikimasi sužinoti iki gegužės 1-osios.
