Nesubrendęs vairuotojas – pavojus gyvybei

Nesubrendęs vairuotojas – pavojus gyvybei

Ne­sub­ren­dęs vai­ruo­to­jas – pa­vo­jus gy­vy­bei

Lie­tu­vos ke­lius sa­vait­ga­lį vėl pa­ženk­li­no žū­tis. Kal­ti­nin­kas – gir­tas vai­ruo­to­jas ir mil­ži­niš­kas grei­tis, žu­vu­sio­ji – jau­na mer­gi­na. Ar yra re­cep­tas, kad ke­liuo­se ir gat­vė­se pa­ga­liau at­si­ras­tų dau­giau sau­gu­mo?

Šiau­lių ap­skri­ties ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas RA­DA­VI­ČIUS žo­džių ne­ren­ka: el­ge­sys ke­ly­je kar­tais ke­lia abe­jo­nių dėl vai­ruo­to­jo psi­chi­nės būk­lės ir ge­bė­ji­mo adek­va­čiai mąs­ty­ti.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Sta­tis­ti­ka – liūd­nyn

– Ir vėl tra­giš­kas įvy­kis. Sa­vait­ga­lį sos­ti­nės gat­vė­je gir­tas vai­ruo­to­jas iš­nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu rė­žė­si į dvi ma­ši­nas ir už­mu­šė vie­no­je iš jų sė­dė­ju­sią mer­gi­ną. Ko­mi­sa­re, ka­da vi­sa tai baig­sis?

– Jū­sų klau­si­mas konk­re­tus, bet konk­re­taus at­sa­ky­mo į jį, de­ja, ne­tu­riu. Pa­na­šu, kad kol kas neat­ras­tas bū­das, kaip su­stab­dy­ti žmo­gų, ku­ris iš­ge­ria ir sė­da prie vai­ro. Sa­ky­tum, ge­ria są­mo­nin­gai, ta­čiau ar są­mo­nin­gai sė­da vai­ruo­ti, sua­be­jo­čiau žiū­rė­da­mas į po­li­ci­jos su­lai­ko­mų ne­blai­vių vai­ruo­to­jų sta­tis­ti­ką: dau­gu­ma išaiš­kin­tų vai­ruo­to­jų – vi­du­ti­nio ir sun­kaus gir­tu­mo. Dau­gu­ma iš jų ne­pa­me­na įvy­kio ap­lin­ky­bių.

Tra­ge­di­ja Vil­niu­je – ir vėl kaž­kam be­ga­li­nis skaus­mas, ku­rio ne­pa­leng­vins net ir tai, kad vai­ruo­to­jas, ku­riam nu­sta­ty­tas kiek di­des­nis ne­gu 1,5 pro­mi­lės gir­tu­mas, suim­tas. Atė­mė jau­no žmo­gaus gy­vy­bę, kartu su­si­grio­vė ir sa­vo gy­ve­ni­mą.

Tie­są sa­kant, at­sa­ky­mo, kaip su­tram­dy­ti žmo­gų, ku­ris ke­lia stik­liu­ką prieš sės­da­mas vai­ruo­ti, ne­tu­riu. At­ro­dė, kad su­griež­tin­ta at­sa­ko­my­bė – au­to­mo­bi­lių kon­fis­ka­vi­mas, tūks­tan­ti­nės bau­dos, pa­ga­liau bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė – išei­tis. Šian­dien ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai tik al­ter­na­ty­va, bet ne pro­ble­mos spren­di­mas.

Gir­tų vai­ruo­to­jų ke­liuo­se yra daug. Ne vi­sus po­li­ci­ja ir su­stab­do. Va­di­na­si, tik­ro­ji ne­blai­vių­jų sta­tis­ti­ka yra kur kas liūd­nes­nė.

– Ko­kia ava­ri­jų sta­tis­ti­ka Šiau­lių ap­skri­ties ke­liuo­se?

– Ba­lan­džio mė­nuo – džiu­gi­nan­tis ir kol kas jį ga­li­ma va­din­ti sau­suo­ju: mū­sų ap­skri­ties ke­liuo­se šį mė­ne­sį ne­tu­ri­me nė vie­nos žū­ties.

Vi­sa ki­ta – nie­ko ge­ro. Žiū­rint nuo me­tų pra­džios ir šių­me­tę ap­skri­ties sta­tis­ti­ką pa­ly­gin­ti su 2017-ųjų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, vis­kas – tik pra­styn: dau­giau eis­mo įvy­kių (šie­met 84, per­nai 68), dau­giau su­ža­lo­tų (šie­met 95, per­nai 72), dau­giau žu­vu­sių (šie­met 9, per­nai 6). Liū­di­nan­tys ir ne­blai­vių vai­ruo­to­jų, su­kė­lu­sių eis­mo įvy­kius, ku­riuo­se žu­vo ar­ba bu­vo su­ža­lo­ti žmo­nės, skai­čiai.

Pras­čiau­sia si­tua­ci­ja Šiau­lių ra­jo­ne: 11 eis­mo įvy­kių, nuo me­tų pra­džios ke­tu­ri žu­vę, 11 su­žeis­tų eis­mo da­ly­vių.

Kol kas žu­vu­sių­jų nė­ra Jo­niš­kio, Pak­ruo­jo ra­jo­nuo­se ir Šiau­lių mies­te.

Ne­lai­mė – ša­lia

– Pa­kal­bė­ki­me apie išau­gu­sio ava­rin­gu­mo prie­žas­tis, al­ko­ho­lis juk ne vie­nin­te­lė?

– Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį, vos nu­džiūvus ke­lio dan­gai ir pa­švie­tus sau­lei, ak­ce­le­ra­to­riaus pe­da­las spau­džia­mas iki ga­lo. Re­zul­ta­tas – nu­va­žiuo­ja nuo ke­lio, ver­čia­si, ne­spė­ja su­sto­ti ties pe­rė­ja ir taip to­liau. Aki­vaiz­du, kad po žie­mos se­zo­no vai­ra­vi­mo įgū­džiai yra su­pras­tė­ję, neį­ver­ti­na­me di­des­nio grei­čio ri­zi­kos, to­dėl ne­su­val­do­me trans­por­to prie­mo­nės ir tu­ri­me pa­sek­mes, kar­tais tra­giš­kas.

Ki­ta pro­ble­ma – iš­va­žia­vi­mas iš ša­lu­ti­nio ke­lio į pa­grin­di­nį. Ne­žiū­ri­ma ke­lio ženk­lų pir­mu­mo, net po­sū­kio ne­ro­do­ma.

Ką jau kal­bė­ti apie ma­nev­ra­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus: šo­ki­nė­ji­mas iš vie­nos eis­mo juos­tos į ki­tą, stai­gus stab­dy­mas, len­ki­mas net ir to­se vie­to­se, kur eis­mo juos­tas ski­ria iš­ti­si­nė li­ni­ja. Klau­si­mas, ar tik­rai grei­tes­ni bus pir­mes­ni, ypač mies­to gat­vė­se? Švie­so­fo­ras juk su­stab­do vi­sus be išim­ties.

Di­de­lė pro­ble­ma – eis­mo da­ly­vių ne­pa­kan­tu­mas: jei vie­nas va­žiuo­ja leis­ti­nu grei­čiu, tai ki­tas sig­na­li­zuo­ja, ra­gi­na va­žiuo­ti grei­čiau, len­kia, net kumš­tį ro­do.

Ir dė­me­sio sto­ka. Vai­ra­vi­mas ne­ma­žai da­liai žmo­nių – tik pa­ša­li­nė veik­la, o pa­grin­di­nė – kom­piu­te­rio, te­le­fo­no, plan­še­tės mai­gy­mas, gro­tu­vo re­gu­lia­vi­mas, lū­pų pa­si­da­žy­mas, ka­vos gurkš­no­ji­mas, bend­ra­vi­mas su ke­lei­viais.

– Ko­kio am­žiaus vai­ruo­to­jus, ko­kių mar­kių au­to­mo­bi­lius ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti kaip di­džiau­sią grės­mę eis­mui?

– Nu­ro­dy­ti konk­re­tų vai­ruo­to­jų am­žių, konk­re­čią mar­kę ne­ga­liu. Aiš­ku tiek, kad „pa­si­pui­kuo­ti“ ke­ly­je la­biau pra­kti­kuo­ja ga­lin­ges­nių au­to­mo­bi­lių, pa­vyz­džiui, ir BMW sa­vi­nin­kai. Sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti ko­kį nors ma­žo va­rik­lio tal­pos au­to­mo­bi­lį, skren­dan­tį 150 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. O ga­lin­gam BMW tai vie­ni nie­kai.

Ta­čiau ke­lių chu­li­ga­nais va­din­ti tik mi­nė­tos mar­kės au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus nė­ra tei­sin­ga. Jau­ni­mas mėgs­ta „pa­šau­dy­ti“ ir su „Au­di“, ir su „Hon­da“, ne­tgi su se­nes­nės ga­my­bos „Ford Es­cort“. O kad vis­kas at­ro­dy­tų grės­min­giau ir gar­siau, prieš tai per­da­ro­mos iš­me­ti­mo sis­te­mos.

De­ja, pa­skrai­dy­ti ke­liuo­se mėgs­ta vi­si: ir men­ką vai­ra­vi­mo pa­tir­tį tu­rin­tys vai­ruo­to­jai, ir tie, ku­riems 25–30 me­tų, ir vy­res­nio am­žiaus. Gal­vo­ju, kad men­ką pa­tir­tį tu­ri ne­bū­ti­nai tik pra­de­dan­tys vai­ruo­to­jai. Pa­tir­tis – tai ne vien Ke­lių eis­mo tai­syk­lių ži­no­ji­mas, bet ir vai­ra­vi­mo kul­tū­ra, są­mo­nin­gu­mas, to­le­ran­ci­ja, pa­kan­tu­mas ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Tik bran­dus vai­ruo­to­jas yra ge­ras vai­ruo­to­jas. O bran­dos, de­ja, kai ku­riems la­bai trūks­ta.

Neišs­kir­čiau ir dai­lio­sios ly­ties. Kai ku­rios mo­te­rys ir mer­gi­nos neat­si­lie­ka nuo vy­rų, ir pa­skrai­dy­ti mėgs­ta, ir ke­ba­bus prie vai­ro val­go, ir te­le­fo­nu kal­ba­si, ir al­ko­ho­lio ne­ven­gia. Štai vie­no ry­ti­nio rei­do Alek­sand­ri­jo­je me­tu išaiš­ki­no­me net tris ne­blai­vias vai­ruo­to­jas. Tu­ri­me iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, kai vai­ruo­to­joms nu­sta­to­mas di­des­nis ne­gu vi­du­ti­nis gir­tu­mas, už ku­rį gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė.

Gai­la, bet yra žmo­nių, ku­rie lei­džia sau vir­šy­ti grei­tį, sės­ti prie vai­ro po va­ka­rė­lių, pa­vo­jin­gai ar chu­li­ga­niš­kai ma­nev­ruo­ti.

Ki­ta gru­pė – gar­baus am­žiaus „se­zo­ni­niai“ eis­mo da­ly­viai. Kai ku­rių ir reak­ci­ja ne­be ta, ir įgū­džiai pri­mirš­ti. Pa­si­nau­do­da­mas pro­ga eis­mo da­ly­vių no­riu pa­pra­šy­ti: bū­ki­me pa­kan­tes­ni vy­res­niems vai­ruo­to­jams ir pės­tie­siems – vi­si pa­sen­si­me.

Tė­vų ir ko­dek­so at­sa­ko­my­bė

– Su nuo 2017 me­tų įsi­ga­lio­ju­siu nau­juo­ju Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­su įsi­ga­lio­jo ir su­griež­tin­ta at­sa­ko­my­bė, neat­me­tant ir vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo pra­ra­di­mo už įvai­rius Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus. At­si­ra­do ne­tgi bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už di­des­nį nei vi­du­ti­nis gir­tu­mą. Ta­čiau efek­tas bu­vo tik lai­ki­nas. Ko­dėl?

– Efek­tas, ro­do pra­kti­ka, pa­ste­bi­mas tik pir­mus mė­ne­sius ar pir­mą pus­me­tį, kai su­griež­ti­ni­mai įsi­ga­lio­ja. To­liau vis­kas grįž­ta į se­ną vė­žę. Ir tai liū­di­na.

Vis dėlto drįs­čiau teig­ti, kad vi­suo­me­nė po tru­pu­tį są­mo­nin­gė­ja – tai ro­do ir au­gan­tis pra­ne­ši­mų apie da­ro­mus pa­žei­di­mus skai­čius.

Tie­sa, iki vi­siš­kos to­le­ran­ci­jos ke­liuo­se dar teks, pa­lauk­ti, ma­tyt nau­ja kar­ta tu­rės užaug­ti. Tė­vai kar­tais gal­vo­ja, jog vai­ką, ku­ris mo­kė­tų sau­go­tis ir sau­go­ti ki­tus, tu­ri ug­dy­ti dar­že­lis, mo­kyk­la, bet ne pa­tys. La­bai liūd­na, kai su­stab­do­me ne­blai­vų vai­ruo­to­ją, ku­ris ve­ža sa­vo vai­kus. Ar­ba ma­ma at­ža­lą tem­pia ne per pe­rė­ją, o tie­siog ker­ta ke­lią ne­re­tai la­bai jud­rio­je vie­to­je. Ma­nau, kad pa­grin­dą to­le­ran­ci­jai, at­sa­kin­gu­mui, pa­kan­tu­mui ir pa­gar­bai tu­ri pa­dė­ti bū­tent šei­ma. Tė­vai yra di­džiau­sias vai­ko au­to­ri­te­tas, ir suau­gęs jis daž­niau­siai el­gia­si taip, kaip el­gė­si jo tė­vai.

– Vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo pra­ra­di­mas gre­sia ne tik dėl gir­tu­mo?

– Pra­ras­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą pa­gal nau­ją­jį Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są ga­li­ma pra­ktiš­kai už kiek­vie­ną rim­tes­nį pa­žei­di­mą.

Be­veik vi­sa­da ri­zi­kuo­ja­ma pra­ras­ti pa­žy­mė­ji­mą dėl grei­čio: vir­ši­jus leis­ti­ną 50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį nu­ma­ty­tas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo pra­ra­di­mas nuo vie­no mė­ne­sio iki pu­sės me­tų. Plius pi­ni­gi­nė bau­da.

Vi­sai ki­ta at­sa­ko­my­bė pra­de­dan­tiems vai­ruo­to­jams, sun­kias­vo­rių trans­por­to prie­mo­nių, mo­to­cik­lų vai­ruo­to­jams. Jiems vir­ši­jus grei­tį nuo 31 iki 40 ki­lo­met­rų nu­ma­ty­tas tei­sių atė­mi­mas iki še­šių mė­ne­sių. Nuo 41 iki 50 – atė­mi­mas nuo pu­sės me­tų iki me­tų. Daugiau kaip 50 ki­lo­met­rų – nuo me­tų iki 1,5 me­tų.

Mėnesiui–šešiems mė­ne­siams gre­sia pra­ras­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą už ap­si­su­ki­mą pės­čių­jų pe­rė­jo­je, va­žia­vi­mą ša­li­gat­viu, švie­so­fo­ro sig­na­lo ne­pai­sy­mą, ne­sus­to­ji­mą prieš pės­čių­jų pe­rė­ją, kal­bė­ji­mą te­le­fo­nu, pa­vo­jin­gos si­tua­ci­jos su­kė­li­mą ir pa­na­šiai. Ži­no­ma, pra­ra­du­siam pa­žy­mė­ji­mą dar ir pi­ni­gi­nę ten­ka pa­tuš­tin­ti.

Pa­žy­mė­ji­mo atė­mi­mas pa­mi­nė­tais at­ve­jais yra kraš­tu­ti­nė vai­ruo­to­jo draus­mi­ni­mo prie­mo­nė, kai ki­tos san­kci­jos jau bu­vo tai­ky­tos, ta­čiau ne­su­vei­kė. Vis dėl­to jei pa­žei­di­mas tik­rai šiurkštus ir ga­lė­jęs tu­rė­ti rim­tų, gal net tra­giš­kų pa­sek­mių, pa­žy­mė­ji­mą vai­ruo­to­jas ga­li pra­ras­ti iš kar­to.

Be­je, vai­ruo­to­jai, gal­vo­jan­tys, kad pra­ras­tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ga­li at­gau­ti praė­jus pu­sei pa­skir­to san­kci­jos lai­ko, smar­kiai klys­ta. Da­bar to­kios al­ter­na­ty­vos ne­bė­ra, ir pa­žy­mė­ji­mą at­gau­si­te tik nu­ma­ty­tą die­ną. Vie­na, kas li­ko Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se – tai ga­li­my­bė po­li­ci­jos pa­skir­tą nuo­bau­dą, ne­pa­si­bai­gus ap­skun­di­mo lai­kui, ap­skųs­ti teis­mui.

– Efek­ty­vi ko­vos su grei­čio vir­šy­to­jais priemonė – ma­tuok­liai. Ka­da ir kiek mū­sų ap­skri­ty­je pla­nuo­ja­ma įreng­ti mo­der­nių vi­du­ti­nio va­žia­vi­mo grei­čio ma­tuok­lių?

– Ti­ki­ma­si, kad šį ket­vir­tį to­kia nau­jo­vė pra­dės veik­ti. Ma­no ži­nio­mis, li­ko tik kai ku­rie tech­ni­niai da­ly­kai. Vi­du­ti­nius grei­čio ma­tuok­lius pla­nuo­ja­ma įreng­ti vi­suo­se pa­grin­di­niuo­se ap­skri­ties ke­liuo­se: Šiauliai–Palanga, Panevėžys–Šiauliai, Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.

Ta­čiau tik­rai efek­ty­viai dir­ba ir įpras­ti­niai – sta­cio­na­rūs ir mo­bi­lie­ji – ma­tuok­liai. Ir pra­šau, ger­bia­mi vai­ruo­to­jai, pa­mirš­ki­te va­di­na­mą­ją 20-ies ki­lo­met­rų grei­čio vir­ši­ji­mo to­le­ran­ci­ją – jos ne­bė­ra. Dau­gu­mo­je ma­tuok­lių grei­čio to­le­ran­ci­ja yra nu­li­nė. Tai­gi ne­nus­teb­ki­te su­lau­kę pro­to­ko­lo, jog leis­ti­ną grei­tį vir­ši­jo­te dviem ar ke­tu­riais ki­lo­met­rais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių ap­skri­ties ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko Ro­ber­to Ra­da­vi­čiaus žo­džiais, kar­tais eis­mo da­ly­viams at­ro­do, kad tai­syk­lės su­gal­vo­tos tam, kad po­li­ci­ja tu­rė­tų dar­bo, bet ne pa­čių sau­gu­mui.

Ro­ber­tas Ra­da­vi­čius, il­ga­me­tis Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas: „Kol žmo­nė­se neat­si­ras dau­giau są­mo­nin­gu­mo, si­tua­ci­ja ne­si­keis“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Gir­ti prie vai­ro. Į ši­pu­lius su­dau­žy­ti au­to­mo­bi­liai. Ka­ras ke­liuo­se tę­sia­si.