Pagerbtas žinomo tarpukario architekto atminimas

Pa­gerb­tas ži­no­mo tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­to at­mi­ni­mas

Šiau­liai to­liau pil­do gar­bin­gą praei­ties kny­gą. Nuo šiol šiau­lie­čiai ir mies­to sve­čiai Šiau­lių šir­dy­je ras ženk­lą vie­nam ži­no­miau­sių Lie­tu­vos tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tų ir in­ži­nie­rių Ka­ro­liui Rei­so­nui. Už pa­stan­gas puo­se­lė­jant mies­tų ar­chi­tek­tū­rą K. Rei­so­nui taip pat tu­rė­tų bū­ti dė­kin­gi Kau­nas ir Pa­ne­vė­žys, ta­čiau Šiau­liai bu­vo pir­mo­ji šio pro­fe­sio­na­lo sto­te­lė.

Pa­čia­me Šiau­lių mies­to cent­re jau ga­li­ma ras­ti įspū­din­gą gra­ni­ti­nę at­mi­ni­mo len­tą, ku­ri pa­tvir­ti­na, kad mū­sų mies­te tar­pu­ka­riu dar­ba­vo­si vie­nas gar­siau­sių ir pro­duk­ty­viau­sių to me­to Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų. Ne­to­li Ry­gos gi­męs ir Pe­ter­bur­ge moks­lus bai­gęs Ka­ro­lis Rei­so­nas (Kārlis Rei­sons) ta­po tik­ru at­ra­di­mu Lie­tu­vai. Pir­mus sa­vo kar­je­ros me­tus ar­chi­tek­tas ir in­ži­nie­rius ati­da­vė Šiau­liams. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro bu­vo su­griau­ta dau­giau nei pu­sė mies­to, o Ka­ro­liui Rei­so­nui dir­bant vy­riau­siuo­ju mies­to in­ži­nie­riu­mi ir Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­ju (1922–1930 me­tais) Šiau­liai, tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­sme, pri­si­kė­lė iš griu­vė­sių.

Pa­sak Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus val­dy­bos pir­mi­nin­kės Rū­tos Stuo­pe­lie­nės, idė­ja įam­žin­ti K. Rei­so­no at­mi­ni­mą ki­lo mi­nint jo 120-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Pas­kelb­tą kon­kur­są lai­mė­jo ži­no­mas Šiau­lių skulp­to­rius Ka­zys Bim­ba. Ar­chi­tek­tų są­jun­gos ini­cia­ty­vą pa­rė­mus ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei, su­ma­ny­mas bu­vo įgy­ven­din­tas.

„Pas­ta­rai­siais me­tais at­si­ran­da vis dau­giau ini­cia­ty­vų pa­gerb­ti prieš šimt­me­tį at­kur­tos vals­ty­bės ži­no­mus žmo­nes, ku­rie sa­vo gy­ve­ni­mus ir dar­bus sky­rė Šiau­liams ir vi­sai Lie­tu­vai. Tik­rai tu­ri­me kuo di­džiuo­tis. Pri­si­min­ti Ka­ro­lį Rei­so­ną šiuo me­tu yra la­bai sim­bo­liš­ka. Sa­vo lai­ku jis daug dir­bo at­kur­da­mas Šiau­lius, o da­bar mies­tas ir vėl ant per­mai­nų ir at­si­nau­ji­ni­mo slenks­čio“, – kal­bė­jo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vęs Šiau­lių me­ro pa­va­duo­to­jas Do­mas Griš­ke­vi­čius.

Me­mo­ria­li­nė len­ta, vaiz­duo­jan­ti įspū­din­giau­sią K. Rei­so­no kū­ri­nį – Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čią Kau­ne, įkom­po­nuo­ta į pa­sta­to fa­sa­dą Vil­niaus ir Va­sa­rio 16-osios gat­vių san­kir­to­je. Ka­ro­lio Rei­so­no re­konst­ruo­ta­me pa­sta­te šiuo me­tu yra įsi­kū­ru­si ir ka­vi­nė „Pres­to“.

K. Rei­so­nas pro­jek­ta­vo bu­vu­sio „Bi­ru­tės“ sal­dai­nių fab­ri­ko pa­sta­tą Sto­ties gat­vė­je, taip pat „Rū­tos“ sal­dai­nių fab­ri­ką, Venc­laus­kių šei­mos na­mus (juo­se šiuo me­tu įsi­kū­ręs vie­nas „Auš­ros“ mu­zie­jaus pa­da­li­nių), ki­no teat­rą „Ka­pi­tol“, Vin­co Ku­dir­kos mo­kyk­lą, Šiau­lių dra­mos teat­rą, pri­va­čius na­mus. K. Rei­so­no dar­bų są­ra­še ir Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų pa­mink­las ant Su­ki­lė­lių kal­ne­lio. At­si­liep­da­mas į vi­suo­me­ni­nę ini­cia­ty­vą, au­to­rius šio pa­mink­lo pro­jek­tą pa­ren­gė ne­mo­ka­mai.

Kau­ne kar­tu su ki­tais ar­chi­tek­tais K. Rei­so­nas pro­jek­ta­vo Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus pa­sta­tą, Že­mės ūkio rū­mus, ar­ki­vys­ku­pi­jos pa­sta­tus. Di­din­giau­sias dar­bas – Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čia, pa­baig­ta tik Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę.

Ka­ro me­tu K. Rei­so­nas pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, vė­liau – į Aust­ra­li­ją. Mi­rė 1981 me­tais.

Užs. Nr. 381057