Žolės gaisrai regione išlieka po padidinamuoju stiklu

Žo­lės gais­rai re­gio­ne iš­lie­ka po pa­di­di­na­muo­ju stik­lu

Nors pa­sta­rai­siais me­tais žo­lė pa­de­ga­ma vis re­čiau, o kar­tu pa­ken­kia­ma vis ma­žes­niems jos plo­tams, spe­cia­lis­tai ir to­liau įspė­ja gy­ven­to­jus – žo­lės de­gi­ni­mas ga­li baig­tis ne tik tūks­tan­ti­nė­mis bau­do­mis, bet ir di­džiu­le ža­la pa­čiai že­mei. Jau ne­kal­bant apie tai, jog gais­ro dū­mai la­bai ža­lin­gi ap­link esan­tiems žmo­nėms.

Šiau­lių re­gio­ną gelbs­ti dir­ba­mos že­mės

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Egi­di­jus Kva­saus­kas tei­gia, jog Šiau­lių re­gio­ne per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus žo­lės de­gin­to­jų yra ženk­liai su­ma­žė­ję. Pas­ta­ruo­sius 3-4 me­tus si­tua­ci­ja ge­rė­ja jau vien dėl tie­sio­gi­nių iš­mo­kų re­gu­lia­vi­mo – sa­vo že­mė­se žo­lę de­gi­nan­tys ūki­nin­kai ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti net iki 5 pro­cen­tų vi­sos gau­na­mos pa­ra­mos.

„Praė­ju­sį penk­ta­die­nį ma­lūns­par­niu per­skri­do­me vi­są Šiau­lių ap­skri­tį, ieš­ko­jo­me „karš­tų­jų taš­kų“, bet ne­pa­vy­ko su­ras­ti nei vie­nos vie­tos, kur žo­lė bū­tų iš­de­gin­ta. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ne­pa­me­nu nei vie­no gais­ro, tik smul­kius iš­de­gi­ni­mus, bet to­kių at­ve­jų per dve­jus me­tus pa­si­tai­kė gal 10“, – tvir­ti­no E. Kva­saus­kas.

Anot Kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo, kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mi ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jų po­sė­džiai dėl pa­va­sa­ri­nio žo­lės de­gi­ni­mo, kuo­met sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai spren­džia, ar rei­ka­lin­gi rei­dai kiek­vie­na­me iš ra­jo­nų. „Kiek ste­bė­jo­me, pa­sta­rai­siais me­tais žmo­nės daž­niau­siai tvar­kin­gai de­gi­na so­di­nin­kys­tės, dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kas – su­grėb­tas į krū­vą, pa­si­ruo­šus van­dens ir pri­žiū­rint bent vie­nam žmo­gui. Prieš de­šim­tį me­tų rūk­da­vo vi­si lau­kai – ūki­nin­kai ir pra­dal­ges, ir šiau­dus de­gin­da­vo. Da­bar to­kie da­ly­kai ne­be­vyks­ta“, – ge­rė­jan­čio­mis ten­den­ci­jo­mis džiau­gė­si E. Kva­saus­kas.

Kaip tei­gia ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, iš­siaiš­kin­ti žo­ly­nų pa­de­gė­jus yra ga­na su­dė­tin­ga. „Prak­tiš­kai rei­kia nu­tver­ti už ran­kos, kai tik pa­de­ga žo­lę, nes at­vy­kus vė­liau vi­si kaip vie­nas puo­la ge­sin­ti gais­ro“, – sa­ko E. Kva­saus­kas.

Su­si­ti­ko ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­ja

Vis dėlto no­rint ap­sau­go­ti miš­kus ir pa­čius dur­py­nus nuo pie­vų gais­rų pa­vo­jaus, ima­ma­si veiks­mų. Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je tar­ta­si dėl prie­mo­nių, ku­rių rei­kė­tų imtis no­rint dar la­biau su­ma­žin­ti gais­ro at­ve­jų skai­čių.

Nors jau ne vie­ne­rius me­tus vyk­do­mi rei­dai, in­for­ma­ci­nės kam­pa­ni­jos bei ad­mi­nist­ra­ci­nių bau­dų iš­ra­šy­mas pri­si­dė­jo prie ženk­laus žmo­nių su­kel­tų žo­lės gais­rų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo, sta­tis­ti­ka ro­do, jog daž­niau­siai to­kie gais­rai su­ke­lia­mi ty­čia.

Iki ba­lan­džio 18 d. Lie­tu­vo­je jau ki­lo 381 gais­ras dėl neat­sar­gaus žo­lės, ra­žie­nų ar au­ga­li­nin­kys­tės at­lie­kų de­gi­ni­mo bei tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų juos de­gi­nant. Vis dėlto šis skai­čius pa­ly­gi­nti že­mas ir nu­si­lei­džia vi­siems pa­sta­rų­jų me­tų duo­me­ni­ms: 2015 me­tais už­fik­suo­ti 858 žo­lės de­gi­ni­mo at­ve­jai, 2016-ai­siais – 534, o per­nai jau tik 421.

De­gi­na ir dėl trą­šų

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių mi­tų, dėl ku­rių ūki­nin­kai ryž­ta­si pa­deg­ti se­ną sa­vo pa­čių val­do­se ar ap­link jas esan­čią žo­lę – po gais­ro li­kę pe­le­nai bus ge­ra trą­ša. Ta­čiau nu­sta­ty­ta, jog tai ne­tie­sa: iš­de­gu­siuo­se plo­tuo­se lie­tus ir vė­jas leng­viau iš­plau­na mais­ti­nes me­džia­gas.

Gais­ras taip pat pa­da­ro di­džiu­lę ža­lą gy­vū­nams – dėl jo žūs­ta vo­rai, vabz­džiai, įvai­rūs be­stu­bu­riai bei var­lia­gy­viai, kiš­kiai ir ežiai. Jau ne­kal­bant apie su­ke­lia­mą oro tar­šą – suo­džiai, der­vos, ne­su­de­gu­sios me­džia­gos bei neor­ga­ni­nės at­lie­kos dū­muo­se tie­sio­giai ža­lo­ja žmo­gaus svei­ka­tą.

Anot E. Kva­saus­ko, il­gai­niui žmo­nės tam­pa vis są­mo­nin­ges­ni, įta­ką jiems da­ro ir pa­kan­ka­mai daug so­cia­li­nės, edu­kuo­jan­čios rek­la­mos, paaiš­ki­nan­čios, ko­kį po­vei­kį ir pa­sek­mes su­ke­lia per­nykš­tės žo­lės de­gi­ni­mai.

E. Kva­saus­kas ti­ki­na, kad di­de­lę įta­ką žo­ly­nų gais­rų skai­čiaus ma­žė­ji­mui da­ro fi­nan­si­nės prie­mo­nės – bai­mė ne­gau­ti tie­sio­gi­nių iš­mo­kų dėl iš­de­gin­tų plo­tų bei tai­ko­mos bau­dos. Ka­dan­gi žmo­nės in­for­muo­ja­mi, jog vyks­ta rei­dai, už­ten­ka nu­baus­ti vie­ną žmo­gų vi­sa­me kai­me ir pa­pras­tai vi­sas ra­jo­nas ži­no, kad de­gin­ti žo­lę kai­nuos bran­giai.

Ką da­ry­ti, užuo­t pa­de­gus?

Už ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mus de­gi­nant žo­lę as­me­nims ga­li bū­ti ski­ria­ma iki 300 eu­rų sie­kian­ti bau­da. Tuo tar­pu, jei gais­ras iš­plis­tų į miš­ką, pa­de­gė­jo lauk­tų dar di­des­ni ne­ma­lo­nu­mai – bau­da ga­li siek­ti net 2300 eu­rų. Bau­dos nu­ma­ty­tos ir tiems ūki­nin­kams, ku­rie ma­ty­da­mi sa­vo že­mė­je gais­rą ne­sii­ma jo­kių veiks­mų.

Gais­rų vis dar ky­la ap­leis­to­se, ne­pri­žiū­ri­mo­se, blo­gai šie­nau­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se. Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos su­reng­ta­me po­sė­dy­je iš­sa­ky­tas siū­ly­mas šias te­ri­to­ri­jas šie­nau­ti, su­grėb­ti bei iš­vež­ti la­pus ir šiukš­les. Ta­čiau tam grei­čiau­siai pri­trūks fi­nan­si­nių lė­šų.

No­rint de­gin­ti sau­są žo­lę, tą bū­ti­na pa­da­ry­ti ją su­rin­kus į krū­vą bei to­liau nei 30 met­rų nuo bet ko­kių sta­ti­nių. De­gin­ti lei­džia­ma tik tuo­met, jei žo­lės ne­ga­li­ma kom­pos­tuo­ti, o pa­ts pro­ce­sas tu­ri bū­ti ste­bi­mas ir žo­lei su­de­gus vie­ta už­lie­ta van­de­niu ar smė­liu.

Gy­ven­to­jai kvie­čia­mi ne­de­gin­ti per­nykš­tės žo­lės bei at­sa­kin­gai elg­tis su ug­ni­mi at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se ir miš­kuo­se. Pas­te­bė­jus de­gi­na­mą žo­lę rei­kė­tų iš kar­to apie tai pra­neš­ti bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

Užs. Nr. 380819

Shut­ters­tock nuo­tr.