Alsėdžiuose atgaivintas chorvedžio Stasio Žalalio atminimas

Al­sė­džiuo­se at­gai­vin­tas chor­ve­džio Sta­sio Ža­la­lio at­mi­ni­mas

Šiau­lių ka­me­ri­nio cho­ro „Bi­čiu­liai“ cho­ris­tai Al­sė­džiuo­se, Plun­gės ra­jo­ne, mi­nė­jo švie­saus at­mi­ni­mo cho­ro va­do­vo Sta­sio Ža­la­lio 75-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes (gim. 1943 m. ba­lan­džio 21 d.).

Kuo Al­sė­džiai bu­vo svar­būs Mo­lė­tų kraš­te gi­mu­siam Sta­siui Ža­la­liui?

Aug­da­mas var­go­ni­nin­ko šei­mo­je S. Ža­la­lis su tė­vais, dviem se­se­ri­mis ir jau­niau­siuo­ju bro­liu­ku ne vie­ną kraus­ty­mą­si po Lie­tu­vos kraš­tus yra per­gy­ve­nęs. Kle­bo­ną iš­kė­lus dirb­ti ki­tur, ir Ža­la­lių šei­mai tek­da­vo su­si­krau­ti man­tą, su­si­so­din­ti vai­kus ir iš­ke­liau­ti, nes nau­jas kle­bo­nas kar­tais im­da­vo ir at­si­vež­da­vo sa­vo var­go­ni­nin­ką. Taip aukš­tai­čių šei­ma, be­si­kraus­ty­da­ma iš vie­no mies­te­lio į ki­tą, at­si­ra­do Že­mai­ti­jos kraš­te, Al­sė­džiuo­se. Šia­me mies­te­ly­je Ža­la­lių Sta­siu­kas bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

Dve­jus pa­sku­ti­niuo­sius me­tus gy­ve­no mo­kyk­los bend­ra­bu­ty­je, nes tė­vams, se­se­rims ir bro­liui vėl te­ko iš­si­kel­ti į nau­ją vie­tą, šį­kart – į Ža­rė­nus Tel­šių ra­jo­ne. Bū­tų ir vy­riau­sią­ sū­nų Sta­siu­ką iš­si­ve­žę, bet Al­sė­džių vi­du­ri­nės mo­kyk­los mu­zi­kos mo­ky­to­jas Leand­ras Al­mi­nas, ma­ty­da­mas sa­vo mo­ki­nio mu­zi­ka­lu­mą ir darbš­tu­mą, pra­šy­te iš­pra­šė Ža­la­lių pa­lik­ti sū­nų Al­sė­džiuo­se. Kaip mat jau­nuo­liui bu­vo pa­ti­kė­ta va­do­vau­ti mo­kyk­los dū­dų or­kest­rui. Net at­ly­gi­ni­mas bu­vo mo­ka­mas! Taip mo­ky­to­jas Al­mi­nas pa­dė­jo jau­na­jam mu­zi­kan­tui pa­čiam iš­si­lai­ky­ti. Už­dirb­ti pi­ni­gai bu­vo ma­ži, bet la­bai bran­gūs. Bai­gęs mo­kyk­lą, dar vie­ne­rius me­tus S. Ža­la­lis dir­bo Al­sė­džiuo­se or­kest­ro va­do­vu. Vė­liau įsto­jo mo­ky­tis ir pa­li­ko mies­te­lį.

Cho­ris­tams iš Šiau­lių Al­sė­džiai – šir­džiai ar­ti­ma vie­ta. Sim­bo­liš­ka, kad Al­sė­džių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo baž­ny­čio­je var­go­ni­nin­ka­vo tė­vas Ka­zi­mie­ras Ža­la­lis, o Šiau­liuo­se to­kio pa­ties pa­va­di­ni­mo baž­ny­čio­je iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos var­go­ni­nin­ku dir­bo ir pa­ts Sta­sys Ža­la­lis.

Į šv. mi­šias su­si­rin­ku­siems Al­sė­džių baž­ny­čios kle­bo­nas To­mas Žli­bi­nas pri­sta­tė mal­dos in­ten­ci­ją. „Bi­čiu­liai“ gie­do­jo sa­vo va­do­vo su­kur­tas gies­mes. Prie cho­ris­tų gie­do­ji­mo pri­si­jun­gė Maest­ro vy­riau­sio­ji duk­tė Vi­li­ja Vyš­niaus­kie­nė (Ža­la­ly­tė), o sū­nus Min­dau­gas Ža­la­lis sė­do prie var­go­nų, ku­rių kla­vi­šais ka­dai­se bė­gio­jo se­ne­lio Ka­zi­mie­ro pirš­tai. Kai stip­rus Min­dau­go bo­sas gies­me stai­ga su­vir­pi­no baž­ny­čios skliau­tus, į var­go­nus ėmė grę­žio­tis nu­ste­bę vei­dai. Min­ty­se džiau­gė­mės: „Ach, kaip da­bar di­džiuo­tų­si mū­sų Maest­ro...“

My­li­mo chor­ve­džio ju­bi­lie­ji­nių gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mas su­ta­po su Al­sė­džių mies­te­lio bib­lio­te­kos 80-me­čiu.

Po šv. mi­šių Pa­ra­pi­jos na­muo­se tę­sė­si bend­ra šven­tė. Į ren­gi­nį at­vy­ku­sius sve­čius ir kraš­tie­čius su­ti­ko mies­te­lio bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Žyd­rū­nas Pu­raus­kis. Vy­riau­sio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė Rū­ta Jur­kai­tie­nė pri­sta­tė nuo 1938 me­tų gy­vuo­jan­čios Al­sė­džių mies­te­lio bib­lio­te­kos is­to­ri­ją.

Ant­ro­ji ren­gi­nio da­lis bu­vo skir­ta Al­sė­džiuo­se pė­das įspau­du­siam S. Ža­la­liui pa­gerb­ti. „Bi­čiu­lių“ cho­ras, ku­rio nau­jo­ji va­do­vė – bu­vu­si S. Ža­la­lio stu­den­tė Il­me­ra Ab­ro­ma­vi­čie­nė, at­li­ko mėgs­ta­miau­sias S. Ža­la­lio dai­nas.

Kar­tu su cho­ru „Bi­čiu­liai“ sa­vo bend­ra­žy­gį pa­gerb­ti at­vy­ko Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių kom­tū­ri­jos na­riai: Ka­zi­mie­ras Al­mi­nas, No­me­da Bė­čiū­tė, Bi­ru­tė Žy­man­tie­nė, Lo­re­ta Bart­ke­vi­čiū­tė-Va­lie­nė, Jo­li­ta Do­nė­lie­nė.

Di­džiau­sia naš­ta or­ga­ni­zuo­jant iš­ki­laus chor­ve­džio pa­mi­nė­ji­mą ati­te­ko Or­di­no na­rei, „Bi­čiu­lių“ cho­ro pre­zi­den­tei Izo­li­nai Na­ta­li­jai Lin­gie­nei, jos dė­ka sklan­džiai bu­vo su­de­rin­tos vi­sos šiau­lie­čių pro­gra­mos su­bti­ly­bės.

Ak­to­rė N. Bė­čiū­tė „Bi­čiu­lių“ klau­sy­to­jus pri­kaus­tė įtai­giu Mar­ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio poe­zi­jos skai­ty­mu.

Or­di­no Šiau­lių kom­tū­ras K. Al­mi­nas, ku­ris ir pa­siū­lė idė­ją pri­min­ti Al­sė­džiams apie bu­vu­sį kraš­tie­tį, pa­si­da­li­jo sa­vo vai­kys­tės, pra­bė­gu­sios Al­sė­džiuo­se, pri­si­mi­ni­mais, pa­pa­sa­ko­jo ko­kią įta­ką jo bro­lis Leand­ras Al­mi­nas tu­rė­jo Sta­siui Ža­la­liui pa­si­ren­kant mu­zi­ko ke­lią.

L. Bart­ke­vi­čiū­tė-Va­lie­nė Al­sė­džių bib­lio­te­kai ir baž­ny­čiai pa­do­va­no­jo ke­le­tą sa­vo ir bend­raau­to­riaus Ri­man­to Prans­kai­čio pa­ra­šy­tos kny­gos „Krikš­čio­niš­ko­jo me­no ženk­lai ir sim­bo­liai li­tur­gi­nių rū­bų puo­šy­bo­je“ eg­zemp­lio­rių.

J. Do­nė­lie­nė Al­sė­džių ir Plun­gės bib­lio­te­koms per­da­vė de­šimt­me­tį rink­tą, su­skait­me­nin­tą kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą pa­va­di­ni­mu „Sta­sys Ža­la­lis – chor­ve­dys, „da­vęs to­ną“ šim­tams šiau­lie­čių gy­ve­ni­mų“ (tai straips­niai, pri­si­mi­ni­mai, na­tos, už­fik­suo­ti S. Ža­la­lio „min­čių per­liu­kai“, jo su­kur­tų pa­sa­kų kny­ga, me­to­di­nė li­te­ra­tū­ra stu­den­tams, nuo­trau­kos, skaid­rės, fil­muo­ta me­džia­ga, gar­so įra­šai ir kt.). O Al­sė­džių kle­bo­nui To­mui pa­do­va­no­jo vi­sas Sta­sio Ža­la­lio su­kur­tas gies­mes, lin­kė­da­ma, kad baž­ny­čios skliau­tai ai­dė­tų nuo me­lo­din­gų bu­vu­sio kraš­tie­čio sak­ra­li­nių kū­ri­nių.

Ra­šy­to­ja Bi­ru­tė Žy­man­tie­nė pri­sta­tė kny­gą „Maest­ro Sta­sys Ža­la­lis“. Maest­ro duk­tė Vi­li­ja po vieną kny­gą per­da­vė Al­sė­džių kle­bo­nui, Plun­gės ir Al­sė­džių bib­lio­te­koms.

Šiau­lie­čiai bu­vo ma­lo­niai su­jau­din­ti al­sė­diš­kių pri­si­mi­ni­mų apie dau­giau kaip prieš pus­šim­tį me­tų jų mies­te­ly­je gy­ve­nu­sį drau­giš­ką, links­mą ir ta­len­tin­gą jau­nuo­lį S. Ža­la­lį.

Grįž­da­mi į Šiau­lius, „Bi­čiu­lių“ cho­ras ir or­di­nie­čiai ap­lan­kė Da­nu­tės ir Sta­sio Ža­la­lių ka­pą Kur­šė­nuo­se.

Jo­li­ta DO­NĖ­LIE­NĖ

Auš­ros VI­LIE­NĖS nuo­tr.

Pa­čia­me Al­sė­džių mies­te­lio cent­re, Al­kos kal­no kal­vo­je, at­vyks­tan­čių­jų lau­kė se­na me­di­nė baž­ny­čia.

Izo­li­nos LIN­GIE­NĖS nuo­tr.

Min­dau­gas Ža­la­lis sė­do prie Al­sė­džių baž­ny­čios var­go­nų, ku­rių kla­vi­šais ka­dai­se bė­gio­jo se­ne­lio Ka­zi­mie­ro Ža­la­lio pirš­tai.

Šiau­lių ka­me­ri­nis cho­ras „Bi­čiu­liai“ (va­do­vė Il­me­ra Ab­ro­ma­vi­čie­nė) Al­sė­džiuo­se at­li­ko mėgs­ta­miau­sias Sta­sio Ža­la­lio dai­nas.

Kur­šė­nų ka­pi­nė­se. Prie Da­nu­tės ir Sta­sio Ža­la­lių ka­po cho­ras pa­gie­do­jo „Ma­ri­ja, Ma­ri­ja“.