
Naujausios
Valstybės vadžios „MG Baltic“ rankose
Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Koncernas „MG Baltic“ jau dabar laukia teismo, kuriame yra pareikšti kaltinimai dėl politinės korupcijos. Įtariama, jog „MG Baltic“ jau nuo 2002 metų buvo parengę koncerno vystymo strategiją, o jos viziją įgyvendinti turėjo padėti įtakingi politikai bei kiti valstybės tarnautojai.
Norėdami paveikti politikus, „MG Baltic“ rinkdavo apie juos kompromituojančią medžiagą, galimai šantažuodavo ir manipuliuodavo turima informaija. Taip pat politikai pasiduodavo spaudimui juos paperkant.
Taip pat viena iš priemonių buvo „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, kuriomis naudojantis, kaip įtariama, buvo daromas „spaudimas“ politikams.
Paviešinta pažyma atskleidžia, kad koncerno vystymo strategiją įgyvendinti neva padėjo jo paties iniciatyva sukurta politinė partija – Liberalų sąjūdis (LS). Skelbiama, kad Liberalų sąjūdis galėjo būti visiškai valdomas koncerno. Pasak pažymos, „MG Baltic“ įtaką darė ir socialdemokratams.
Skaldyk ir valdyk
Ilgalaikės perspektyvos strategijoje buvo numatyta „restruktūrizuoti“ partijas. Pažymos turinys leidžia įtarti, jog šiam tikslui buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjungos partija buvo suskaldyta – 2005-2006 metais įvyko Liberalų sąjūdžio atsiskyrimas ir iškart po to iki pat 2018-ųjų sekė šios partijos kontrolė.
„2006 metais įsteigus koncerno „MG Baltic“ vadovų visiškai kontroliuojamą partiją (numanoma, Liberalų sąjūdį, – aut. past.), per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo (įtakos) grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi“, – nurodoma pažymoje.
Šie koncerno plėtros strategijos žingsniai buvo įgyvendinti, kai „MG Baltic“ panoro stiprinti savo įtaką Vilniaus savivaldybėje, o per ją plėsti „MG Baltic“ įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje. Esą koncernui Vilniuje trukdė tik vienas konkurentas, kuris gaudavo daugumą stambiausių įgyvendinamų projektų. Galima spėti, kad koncernui „MG Baltic“ trukdė tuo metu aktyviai veikusi verslo įmonė „Rubicon group“ (dabar „Icor“).
Prezidentūrai ne naujiena
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, sako, kad tokių įtarimų Prezidentūra turėjo ir anksčiau.
„Manau, kad neatsitiko kažkoks stebuklas, ko politiniuose kuluaruose nebuvo kalbama, spekuliuojama ar įtariama“, – aiškino M. Lingė.
Prezidentės patarėjas priminė pastarąją savaitę minėtus faktus, kad Prezidentūra su koncerno spaudimu susidūrė ieškant generalinio prokuroro.
„Iš to, ką matome, panašu, kad tvirtinasi pagrįsti turėti įtarimai apie koncerno („MG Baltic“ – ELTA) bandymus plačiai daryti įtaką politiniams, ekonominiams, teisiniams procesams valstybėje“, – samprotavo Prezidentės patarėjas.
Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Prezidentė giria teismų darbą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.
„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai – ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, – kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pripažino, kad informacija apie „MG Baltic“ ryšius su politikais buvo žinoma seniau, tačiau tikino, kad teisėsaugai dar reikėjo įrodymų.
„Norėčiau paminėti ir atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 metų pradžios, pasikeitus kai kurių institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos ir žvalgybos darbą“, – tikino Prezidentė.
2015 metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis, 2015 metų balandį VSD vadovauti pradėjo Darius Jauniškis.
S.Skvernelis: reikia viešinti maksimaliai viską
„Aš manau, kad reikia viešinti maksimaliai viską. Tik tas aspektas turi būti, kad nepakenkti esamiems tyrimams, kurie galbūt realizuotini yra. Bet Lietuvos žmonės turi žinoti pilną situaciją, pilną vaizdą, kas šalyje vyko paskutinius dešimtmečius“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis, komentuodamas paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Jo teigimu, ta informacija yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), ir jie turi parengti išvadas, kad matytume visą visumą.
G.Landsbergis: bemaž pavyko užvaldyti valstybę
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ragina teisėsaugos institucijas atskleisti visą turimą medžiagą apie politikams darytą poveikį.
„ Aš labai rekomenduočiau ir kviesčiau teisėsaugos institucijas, atlikusias tyrimą (tie tyrimai, atrodo, dešimtmečiais truko), atskleisti dabar jau viską. Manau, kad to užtušavimo irgi jau galėtų praktiškai nebebūti, juo labiau, kad daugelį jų turbūt visi mėginate ir galite atspėti, kas ten yra užtušuota“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad „buvo mėginama užvaldyti valstybę, kai kuriais atvejais tai bemaž pavyko“.
„MG Baltic“ vertinimas: tai Stalino ir Berijos veiklos imitacija
Koncernas „MG Baltic“ sako, kad paviešintos pažymos yra surežisuotos ir primena Stalino bei Berijos taikytus metodus.
„Nuomonių ir prielaidų kratinį, pavadintą pažyma, pasirašiusiam VSD direktoriui derėtų prisiminti, kad priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – teigia koncerno prezidentas Darius Mockus.
Koncerno „MG Baltic“ nuomone, totalitariniams režimams būdingas persekiojimas yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, o piktnaudžiavimas valdžia yra nusikaltimas, už kurį numatyta atsakomybė.
„MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktoriaus Tado Marčiukaičio teigimu, su savivale nebus taikstomasi ir teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.
ELTA, "Vakaro žinių" inf.