Ar pasitikite Prezidente?

Ar pasitikite Prezidente?

APK­LAU­SA

Ar pa­si­ti­ki­te Pre­zi­den­te?

„Šiau­lių kraš­tas“ Kur­šė­nų gat­vė­se su­tik­tų kur­šė­niš­kių klau­sė, ar po pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kių, kai bu­vo pa­vie­šin­tas Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės su­si­ra­ši­nė­ji­mas su bu­vu­siu Li­be­ra­lų są­jū­džio va­do­vu, įta­ria­mu po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lo­je Eli­gi­ju­mi Ma­siu­liu, jie pa­si­ti­ki Pre­zi­den­te? Ar in­for­ma­ci­ja apie tai, kad dau­giau nei 10 me­tų Pre­zi­den­tė ir ne­ma­žai po­li­ti­nio eli­to ži­no­jo, kaip oli­gar­chai „re­gu­liuo­ja“ vals­ty­bės val­dy­mą, bet tai pa­vie­ši­no tik da­bar, pa­kei­tė rin­kė­jų nuo­mo­nę apie ša­lies va­do­vę?

Ge­no­vai­tė PET­RAI­TIE­NĖ, sen­jo­rė kur­šė­niš­kė:

– Su aukš­čiau­sia val­džia – juo to­lyn, juo blo­gyn. Pa­si­ro­do, tie­sa, kad į val­džią len­da dėl pi­ni­gų, o ne kad žmo­nėms, vals­ty­bei ge­rą dar­bą pa­da­ry­tų. To­kios be­tvar­kės neį­si­vaiz­da­vau nie­ka­da. Tie­sa nuo žmo­nių ši­tiek lai­ko bu­vo sle­pia­ma!

Bet po to, kai paaiš­kė­jo to­kia vel­nia­va, pa­ste­bė­jau, kad žmo­nės iš­drį­so pra­bil­ti, kal­bė­ti vie­šai. Jau ne­be­bi­jo! Paaiš­kė­jo, ko­dėl to­kia be­tvar­kė ša­ly­je, kai net bai­gę aukš­tuo­sius moks­lus žmo­nės ne­gau­na dar­bo sa­vo ša­ly­je ir yra pri­vers­ti iš­va­žiuo­ti! Gy­dy­to­jai Lie­tu­vo­je tris dar­bus tu­ri dirb­ti, kad bent nor­ma­liau už­dirb­tų.

Po to, kai paaiš­kė­ja to­kie da­ly­kai, ne­la­bai be­pa­si­ti­kiu Pre­zi­den­te, nors ti­kė­jau, kad ji ką nors ge­ro dėl Lie­tu­vos žmo­nių pa­da­rys, bet tiek me­tų val­do ji ir vis blo­gyn. Kai jau vi­sai blo­gai, ta­da pra­ne­šė žmo­nėms!

Ne­ra­mi esu dėl Lie­tu­vos atei­ties... Vis blo­gyn. Kai­nos bai­sios, Lie­tu­vo­je net pra­stes­nius pro­duk­tus par­da­vi­nė­ja nei Vo­kie­ti­jo­je, Ang­li­jo­je – at­lie­kos mums, val­džia – oli­gar­chams ati­duo­ta, nors rin­ko­me į val­džią ne ma­fi­ją.

Do­na­tas MA­TU­KAI­TIS, kur­šė­niš­kis:

– Kad kaž­kas vyks­ta Lie­tu­vo­je skai­čiau po­rta­lų ant­raš­tė­se. Koks skir­tu­mas, pa­si­ti­kiu ar ne Pre­zi­den­te, jei­gu vis tiek jau greit bus iš­rink­tas nau­jas Lie­tu­vos va­do­vas.

Ko­dėl jau­ni žmo­nės ma­žai do­mi­si vi­daus po­li­ti­ka? Gal­būt nu­ga­li toks mąs­ty­mas: jei­gu ma­nęs as­me­niš­kai ne­lie­čia, ko­dėl tu­rė­čiau apie tai gal­vo­ti?

Jei­gu at­vi­rai, dau­gu­ma jau­ni­mo la­biau­siai rū­pi­na­si, kaip grei­čiau iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos. La­bai ma­žai jau­nų žmo­nių ti­ki sa­vo vals­ty­be. Aš esu Lie­tu­vo­je, nes no­riu pa­ban­dy­ti, o gal pa­si­seks?.. Ne­pa­si­seks – pa­ban­dy­siu už­sie­ny­je.

Vi­ta­li­ja, kur­šė­niš­kė, dvie­jų vai­kų ma­ma:

– Gir­dė­jau, kas vyks­ta, bet da­bar tu­riu ki­tų rū­pes­čių. Ko­dėl jau­ni žmo­nės ne­si­do­mi po­li­ti­ka, vals­ty­bės val­dy­mu? Gal­būt to­dėl, kad jau­čia – Lie­tu­vo­je nei­šeis į gat­ves žmo­nės ir ne­pa­da­rys tvar­kos, kaip yra kai ku­rio­se ki­to­se ša­ly­se? Skan­da­las vyks­ta – jo­kio pro­tes­to, jo­kio mi­tin­go, nes žmo­nės nu­si­vy­lė. Nu­si­vi­lia ir iš­va­žiuo­ja. Iš­va­žiuo­ja jau­nos šei­mos, iš­si­ve­ža vai­kus, už­sie­ny­je gim­do vai­kus, nors ga­lė­jo gy­ven­ti ir dirb­ti Lie­tu­vo­je. Kiek­vie­no­je šei­mo­je yra emig­ra­vu­sių ar­ti­mų­jų. Ir ne tik dėl pi­ni­gų. Žmo­nės ne­ma­to čia per­spek­ty­vų.

Ar aš, dvie­jų ma­žų vai­kų ma­ma, esu rei­ka­lin­ga darb­da­viams? Nes dar pa­siim­siu ne­dar­bin­gu­mą, jei­gu vai­kas su­si­rgs... Bet kaž­kas la­bai gra­žiai vals­ty­bės lė­šas pa­sii­ma į sa­vo ki­še­nę ir nie­kam ne­rū­pi. Už­si­da­rai sa­vo ru­ti­no­je ir sten­gie­si ne­ma­ty­ti. Blo­gai, bet ne­ži­nau net ką da­ry­ti. Da­bar tik­rai sun­kiai be­pa­si­ti­kiu aukš­čiau­sia ša­lies val­džia.

Juo­zas KA­NIA­VA, kur­šė­niš­kis:

– Ne­pa­si­ti­kiu. Ru­sais žmo­nes gąs­di­no, o paaiš­kė­jo, kad di­džiau­si mū­sų vals­ty­bės prie­šai – pa­čio­je vals­ty­bė­je! Ne­bė­ra kuo ir be­pa­si­ti­kė­ti mū­sų Lie­tu­voj. Sa­ko, iš­si­rink­sim nau­ją pre­zi­den­tą, o aš sa­kau – ką rink­sim, kai nė­ra iš ko...

Pa­sik­lau­syk se­nu­ko Lands­ber­gio: to­kio pre­zi­den­to kaip Gry­baus­kai­tė – dau­giau ne­bus. Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus jo ne­klau­sė, tai ne­bu­vo taip gi­ria­mas?

Se­niai aiš­ku, kad oli­gar­chai val­do vals­ty­bę. Tas jau bu­vo aiš­ku nuo Ro­lan­do Pak­so ap­kal­tos, kai paaiš­kė­jo, kad vers­li­nin­kas ėmė įsa­ki­nė­ti Pre­zi­den­tui. Ma­nėm, kad su tuo vis­kas ir bai­gė­si! Pa­si­ro­do, dar la­biau su­stip­rė­jo! Kuo mes ski­ria­mės nuo ­Ru­si­jos, kur vis­ką val­do oli­gar­chai, vėl Pu­ti­ną iš­rin­kę?

Kal­bė­ti net ne­be­bu­vo ga­li­ma tie­sos, nes tik kas iš­si­žio­ja, tuoj pra­de­da šauk­ti, kad KGB agen­tas. Pa­si­ro­dė, kad ir žur­na­lis­tai la­bai pra­tur­tė­ja Lie­tu­vo­je... O žmo­nės no­sis nu­lei­dę ir ne­lai­min­gi.

Kas yra nu­baus­tas dėl įta­ri­mų ky­šiais? Ne­ma­nau, kad ir da­bar nu­baus tuos, ku­rie grę­žė vals­ty­bę mi­li­jo­nais. Juk da­bar į val­džią pa­ten­ka tie, ku­rie klau­so sa­vo par­ti­jos va­dų, o ne Lie­tu­vos žmo­nių no­rų.

Ne­ri­jus BAR­KAUS­KAS, ne­se­niai iš emig­ra­ci­jos grį­žęs kur­šė­niš­kis:

– La­bai šo­ki­ruo­tas nei „MG Bal­tic“ is­to­ri­ja, nei Pre­zi­den­tės laiš­kais ne­bu­vau, nes kaž­kaip bu­vo ga­li­ma nu­jaus­ti. Rea­liai tai ne­tu­riu kuo pa­si­ti­kė­ti Lie­tu­vo­je, nes jau se­niai bu­vo aiš­ku, ku­ris vers­las val­dė Lie­tu­vą. Blo­gai. Tai nu­jaus­da­mas bu­vau emig­ra­vęs, da­bar grį­žau, ban­dy­siu mo­ky­tis Vil­niu­je ir tvir­tin­tis Lie­tu­vo­je, bet ne Kur­šė­nuo­se.

Kad Lie­tu­va at­si­gau­tų, rei­kia stip­rin­ti žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, bet po Pre­zi­den­tės ir „MG Bal­tic“ skan­da­lo pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­be dar la­biau kris.

Pro­vin­ci­jo­je jau­ni­mo ne­daug, pa­gy­ve­nę te­be­tu­ri so­viet­me­čio mąs­ty­mą. Vals­ty­bę kur­ti ir pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be stip­rin­ti tu­ri jau­ni­mas, kiek jo yra?

Ar įsi­vaiz­duo­ju jau­ni­mą, ku­ris ga­lė­tų bū­ti at­spa­rus ma­te­ria­li­nėms pa­gun­doms? Gal Gab­rie­lius Lands­ber­gis? Bet juk se­niau at­ro­dė, kad ir Gry­baus­kai­tė ne­su­si­te­pu­si, kol nei­šaiš­kė­jo vis­kas ir ne­žlu­go pa­si­ti­kė­ji­mas. Ja ne­be­pa­si­ti­kiu, nes ji tu­rė­jo pa­sa­ky­ti vi­suo­me­nei tai, ką pa­ti sa­ko ži­no­ju­si de­šimt ar dvy­li­ka me­tų ir vi­sa tai su­stab­dy­ti iš kar­to.

Da­bar skai­tau in­for­ma­ci­ją ne po­rta­luo­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, nes ne­be­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti kai ku­ria ži­niask­lai­da, ku­ri ta­po nu­pirk­tais pa­siun­ti­nu­kais, ku­rie sten­gia­si ne skleis­ti ži­nią, o da­ry­ti įta­ką.