Vytautas Juškus: „Savivaldybė – ne privatus kiemas“

Vy­tau­tas Juš­kus: „Sa­vi­val­dy­bė – ne pri­va­tus kie­mas“

„Min­čių ky­la įvai­rių“, – to­kiu sa­ki­niu ra­di­jo sto­ties RS2 stu­di­jo­je po­kal­bį bai­gia Vy­tau­tas Juš­kus, vie­nas sėk­min­giau­sių Šiau­lių me­rų. Tas pa­sku­ti­nis sa­ki­nys – apie bū­si­mus me­ro rin­ki­mus.

Vy­tau­tas Juš­kus grįž­ta?

Apie vis­ką – nuo pra­džių. Apie Šiau­lius, pa­gy­rū­niš­ką mies­to val­džią ir bū­si­mus rin­ki­mus. To­kia bu­vo vie­na iš pa­sku­ti­nių­jų šį se­zo­ną ak­tua­lių po­kal­bių lai­da „Po­li­ti­ka S“. Ra­di­jo lai­da, ku­rio­je kal­ba­ma apie po­li­ti­kos, eko­no­mi­kos ak­tua­li­jas, dis­ku­tuo­ja­ma apie įvy­kius Lie­tu­vo­je ir Šiau­lių kraš­te.

– Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nė tie­siog ve­lia­ma į po­li­ti­nės š...­ma­lys­tės gir­nas – daug kal­bų, ma­ni­pu­lia­ci­jų, ma­žai nau­dos ir re­zul­ta­tų. Pri­tar­tu­mė­te to­kiam ver­ti­ni­mui, jei kal­bė­tu­me apie Šiau­lių mies­to val­džią?

– Ne­ga­lė­čiau ver­tin­ti vie­na­reikš­miš­kai. Yra ir ge­rų da­ly­kų, ir blo­gų. Pa­ga­liau pa­ju­dė­jo mies­to tvar­ky­mo pro­jek­tai. Sun­kiai, bet pa­ju­dė­jo. Bet kad tos val­džios gir­nos Šiau­liuo­se daž­no­kai ne­gra­žiai girgž­da, pri­tar­čiau. Kenks­min­ga mies­tui.

Na, pa­vyz­džiui, dėl Šiau­lių cent­ri­nės da­lies gat­vių re­mon­to. Da­bar vi­sas trans­por­to krū­vis ten­ka siau­rai Dva­ro gat­vei, eis­mas pa­ra­ly­žiuo­tas. Va­sa­rio 16-osios gat­vė ne­sut­var­ky­ta, Var­po gat­vė tvar­ko­ma, Til­žės gat­vė cent­re – už­da­ry­ta. Kas truk­dė su­tvar­ky­ti gat­vę po gat­vės, da­ry­ti vis­ką eta­pais? Ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, ir me­ras pa­siel­gė neat­sa­kin­gai. Ne­pa­to­gu­mų tu­ri bū­ti, jie neiš­ven­gia­mi, bet ne taip ir ne to­kių. Bu­vo lai­ko pa­si­ruoš­ti.

– Gal to­dėl ir be­lie­ka kirs­ti me­džius mies­to cent­re? Kaip ver­ti­na­te tai, kad Til­žės gat­vės at­kar­po­je įvy­ko svei­kų me­džių sker­dy­nės?

– Klai­da bu­vo iš­pjau­ti tuos me­džius. Ir toks el­ge­sys yra ma­raz­mo vir­šū­nė: iš­kirs­ti me­džius ne to­dėl, kad jie blo­gi, o to­dėl, kad taip su­ma­nė pro­jek­tuo­to­jai. Nu­ma­ty­ta įreng­ti dvi­ra­čių ta­ką, siau­rin­ti ša­li­gat­vį ir taip jau siau­rą cent­ri­nę gat­vę. Ir tas ma­raz­mas vyks­ta be­ne la­biau­siai už­terš­to­je mies­to vie­to­je.

Yra ir ki­tų keis­tų spren­di­mų, pa­vyz­džiui, iš nau­jo per­tvar­ky­ti jau pui­kiai su­tvar­ky­tą aikš­tę prie me­ri­jos. Pi­ni­gų plo­vi­mas. Ki­taip ne­ga­liu to pa­va­din­ti. Aikš­tė su­tvar­ky­ta, pa­tin­ka žmo­nėms jo­je bū­ti. Da­bar net aikš­tės ply­te­les nuar­dys. Ne tik fon­ta­ną.

– Pro­jek­tuo­to­jams, ar­chi­tek­tams mies­to val­džia nu­ro­džiu­si tau­py­ti: ne­va nė­ra pi­ni­gų. Jei dir­bam dar­bus, ku­rių ne­rei­kia dirb­ti, tai tų pi­ni­gų juk nie­ka­da ne­bus?

– Ži­no­ma, kad taip. Jei pro­jek­tuo­to­jams, mies­to va­do­vams, po­li­ti­kams tai reik­tų da­ry­ti iš sa­vo pi­ni­gė­lių, to ne­bū­tų. Dė­kui Die­vui, kad ne šie­met, o ki­tais me­tais tą skve­rą no­ri­ma „tvar­ky­ti“. Gal, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei si­tua­ci­jai mies­te po rin­ki­mų, ta aikš­tė iš­liks ne­ju­din­ta.

Ma­nau, kad keis­ti da­ly­kai vyks­ta dėl men­ko val­džios žmo­nių ge­bė­ji­mo ad­mi­nist­ruo­ti, kont­ro­liuo­ti dar­bus. Dėl ne­su­ge­bė­ji­mo pa­si­ruoš­ti įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. Rei­kia ir dau­giau mei­lės sa­vo mies­tui. Rei­kia ir eko­no­mi­nių ži­nių.

– Le­gen­di­nis mies­to di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas, ku­riam mies­to val­džios vy­rai pa­skel­bė nuo­žmų ka­rą dėl smulk­me­nų, tei­gia, kad pra­dė­jo smar­kiai girgž­dė­ti Šiau­liai, kai į val­džią atė­jo at­si­tik­ti­niai žmo­nės, ku­riems trūks­ta ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo pa­tir­ties, is­to­ri­jos ir kū­ry­bi­nių ži­nių. Pri­ta­ria­te V. Pu­ro­nui?

– Blo­gai, kai į val­džią atei­na at­si­tik­ti­niai. Va­do­vai tu­ri ruoš­tis to­kiam dar­bui, tu­ri bū­ti ruo­šia­mi. Da­bar atei­na va­do­vau­ti mies­tui ar net vals­ty­bei (net du prem­je­rai bu­vo tik la­bo­ran­tai) be jo­kios va­do­va­vi­mo pa­tir­ties, men­kai pa­si­ren­gę to­kiam dar­bui.

Ir yla iš­len­da iš mai­šo. Blo­gai ver­ti­nu mies­to val­džios el­ge­sį su „Bus­tu­ro“ dar­buo­to­jais, ku­rie su­ki­lo dėl va­do­vų el­ge­sio ir men­kų at­ly­gi­ni­mų. Ma­nau, kad mies­to va­do­vai tu­rė­jo pa­tys nu­va­žiuo­ti į įmo­nę, o ne dar­buo­to­jus vež­ti pas juos į me­ri­ją. Ne gąs­din­ti, ne prie­var­tau­ti žmo­nes, o nu­va­žiuo­ti į įmo­nę ir ten su jais kal­bė­tis. Ir priim­ti spren­di­mus ne­del­siant.

Ne­pa­kan­ka „Bus­tu­rą“ rem­ti biu­dže­to lė­šo­mis, dar rei­kia ir su žmo­nė­mis kal­bė­tis.

– O gal są­mo­nin­gai ku­ria­ma bai­mės, nuo­la­ti­nio gąs­di­ni­mo, vi­siš­ko pa­klus­nu­mo ir pa­tai­ka­vi­mo at­mos­fe­ra? Ir tai tai­ko­ma ne tik sa­vi­val­dy­bės įstai­gų, įmo­nių va­do­vams, bet ir ei­li­niams dar­buo­to­jams. Pas­te­bi­te tai?

– Pas­te­biu. Ir ma­ne tai šo­ki­ruo­ja. Nei mies­to me­ras, nei ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas nė­ra kaž­koks pri­va­tus prie­vaiz­das, ku­ris ką no­ri, tą da­ro. Sa­vi­val­dy­bė – ne pri­va­tus kie­mas. De­ja. Juo­lab kad ir pri­va­čia­me kie­me ga­lio­ja įsta­ty­mai.

Klai­dų vi­si pa­da­ro. Bet juk ga­li­ma gra­žia for­ma žmo­gui pa­sa­ky­ti apie klai­das (ir su­pras žmo­gus, ir pa­si­tai­sys, ir dar šir­dies įdės į sa­vo dar­bą). Nie­kin­ti, iš­mes­ti iš dar­bo bet ko­kia kai­na, by­li­nė­tis su tais žmo­nė­mis bet ko­kia kai­na, ma­no gal­va, to­kie da­ly­kai ne­de­ra. Taip teig­ti lei­džia ma­no pa­tir­tis: te­ko va­do­vau­ti įmo­nėms ir įstai­goms, ku­rio­se dir­bo šim­tai ir tūks­tan­čiai šiau­lie­čių.

– Ko ge­ro, pa­ste­bė­jo­te ir tai, kad Šiau­liuo­se vyks­ta neį­ti­ku­sių val­džiai žmo­nių me­džiok­lė. Mies­to val­džios vy­rai ne­re­gė­tai iš­po­pu­lia­ri­no ir nau­ją spor­to ša­ką – kas­die­nį skun­dų ra­šy­mą. Pri­ra­šy­ta jų STT, kam tik no­ri, bai­giant pre­zi­den­tū­ra.

Net ant teis­mų pri­ra­šy­ta. Sa­vi­val­dy­bė įsi­jau­tė į teis­mų, pro­ku­ro­rų, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų funk­ci­jas. Ne­tel­pa gal­vo­je to­kie da­ly­kai. Va­di­na­si, žmo­nės iš­vis ne­tu­ri su­pra­ti­mo, ką ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma da­ry­ti.

Gy­ve­ni­mas feis­bu­ko pa­sky­ro­je, kur vi­si vien­min­čiai liaup­si­na me­rą, ir rea­lus gy­ve­ni­mas – skir­tin­gi da­ly­kai. Rei­kia gerb­ti įsta­ty­mus ir Kons­ti­tu­ci­ją. Iš­ties kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad or­ga­ni­zuo­ja­mos net vie­šos neį­ti­ku­sių val­džiai žmo­nių me­džiok­lės. Bu­vo Šiau­liuo­se to­kių įvy­kių šie­met. Lau­kiau, ka­da mies­to val­džia, di­džiau­sias mies­to po­li­ti­kas – me­ras pa­smerks to­kius veiks­mus, to­kią anar­chi­ją ir ne­tei­sė­tus lin­čo teis­mus. De­ja.

– Skal­dyk ir val­dyk. Ir kur to­kie veiks­mai nu­ves?

– Iki nau­jų rin­ki­mų. Žmo­nės įver­tins.

– Me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas yra vie­šai pa­si­gy­ręs, kad jis vie­nas per sa­vo ka­den­ci­ją, tre­jus me­tus, pa­da­rė dau­giau nei vi­si me­rai iki jo kar­tu paė­mus. Neuž­gau­na?

– Už­gau­na ir juo­ką su­ke­lia. Na, gal su­tvar­kys Pri­si­kė­li­mo aikš­tę, bus gra­žu, bet ir čia yra prieš tai bu­vu­sių mies­to va­do­vų nuo­pel­no. Tęs­ti­niai pro­jek­tai. Apie juos pra­dė­ta gal­vo­ti dar man dir­bant me­ru. Kol kas gir­tis ne­la­bai kuo yra. Bet gal dar bus.

– Vis dėl­to da­bar­ti­nė val­džia gi­ria­si už­tik­rin­tai. Ir ši­lu­mos kai­na ma­žiau­sia, ir biu­dže­tas – re­kor­di­nis. Ir vi­sa tai jų, da­bar­ti­nės val­džios, nuo­pel­nas.

– Dėl ši­lu­mos kai­nų. Pir­mo­ji ko­ge­ne­ra­ci­nė jė­gai­nė, lei­du­si ma­žin­ti ši­lu­mos kai­ną, ir su­pro­jek­tuo­ta, ir pra­dė­ta sta­ty­ti dar man dir­bant me­ru. Ant­ro­ji jė­gai­nė pa­sta­ty­ta prie Jus­ti­no Sar­taus­ko.

Nė­ra nė vie­no mies­to me­ro, ku­rio ne­bū­tų spau­dę pri­va­tūs ši­lu­mos ga­min­to­jai. Jų tiks­las – pa­sta­ty­ti pri­va­čią ka­ti­li­nę ir taip nu­va­ry­tų į ka­pus pui­kiai vei­kian­čią sa­vi­val­dy­bės įmo­nę. Vi­si me­rai ir vi­sos Ta­ry­bos at­si­lai­kė to­kiam spau­di­mui. Kol kas to­kiam spau­di­mui at­si­lai­ko ir da­bar­ti­nis me­ras.

Pa­me­nu, 2011-ai­siais prie sa­vi­val­dy­bės vy­ko net mi­tin­gas, kad į mies­to ši­lu­mos ūkį bū­tų įsi­leis­tas pri­va­tus ka­pi­ta­las. Tuo­met dar Ta­ry­bos na­rys A. Vi­soc­kas da­ly­va­vo ta­me mi­tin­ge. Vė­liau į pro­ble­mą įsi­kir­to.

Dėl re­kor­di­nio biu­dže­to. Mies­to val­džios nuo­pel­nas ga­li bū­ti vie­nin­te­lis – kad kur­tų­si nau­jos dar­bo vie­tos. Vie­tos val­džios ga­li­my­bės čia yra ri­bo­tos. Nors, Ak­me­nės ra­jo­no pa­vyz­dys – įkve­pian­tis.

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas – mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gė­liai. Ir jo dy­dį le­mia Vy­riau­sy­bės bei Sei­mo spren­di­mai, ne­ma­ža da­lis biu­dže­to – vals­ty­bės ski­ria­mos lė­šos.

Nė­ra kuo gir­tis, kai jau ke­lerius me­tus iš ei­lės sa­vi­val­dy­bė su­tau­po ar ne­pa­nau­do­ja po ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų eu­rų. Praė­ju­siais me­tais – apie 16 mi­li­jo­nų. Čia tai re­kor­das.

– Vy­tau­tai, po 2015-ųjų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir me­rų rin­ki­mų Jūs rė­mė­te nau­ją­ją mies­to val­džią, pa­dė­jo­te jai. Po­žiū­ris pa­si­kei­tė?

– Ne ma­no po­žiū­ris pa­si­kei­tė. Ne­be­bu­vo po­rei­kio tai val­džiai pa­dė­ti. Me­rui ne­be­rei­kė­jo ma­no pa­ra­mos.

Kai jis pra­dė­jo dirb­ti, bu­vo iš­ki­lęs rim­tas pa­vo­jus dėl LEZ lė­šų įsi­sa­vi­ni­mo. Mies­tui grė­sė grą­žin­ti vals­ty­bei ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų. Di­de­lis smū­gis bū­tų bu­vęs. Tuo­met pa­dė­jau su­reng­ti me­ro su­si­ti­ki­mą su ūkio mi­nist­ru, kar­tu vy­kom į Vil­nių. Prob­le­mą pa­vy­ko iš­spręs­ti. Ir pa­sa­kiau me­rui: pa­dė­jau ne tau, pa­dė­jau mies­tui.

O po to ma­no pa­gal­bos ne­be­rei­kė­jo.

–Buvote vie­nas iš sėk­min­giau­sių me­rų. Gal tu­ri­te min­čių grįž­ti į po­li­ti­ką, pa­si­var­žy­ti dėl me­ro po­sto per rin­ki­mus? Ar to­kių min­čių nė­ra?

– Nei taip, nei ki­taip šian­dien ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. Nes yra vie­na la­bai rim­ta prie­žas­tis: man ki­tais me­tais bus 75 me­tai.

– Se­nas ark­lys va­gos ne­ga­di­na, žmo­nės kal­ba.

– Bet, sa­ko, ne­gi­liai aria. O jei rim­tai, pa­si­kar­to­siu: šian­dien ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti nei taip, nei ne. Spren­di­mą priim­siu ar­čiau rin­ki­mų. Dar yra lai­ko.

– Toks įspū­dis, kad Vy­tau­tui Juš­kui vis dėl­to ky­la įdo­mių min­čių?

– Min­čių ky­la įvai­rių. Ne­ga­liu ra­miai žiū­rė­ti, kai mies­te kas nors vyks­ta ar da­ro­ma blo­gai. Esu mies­to pa­trio­tas. Ir nie­ka­da ra­miai ne­žiū­rė­siu. Kri­ti­kuo­ju juk ne šiaip, o kad mies­to va­do­vai da­ry­tų iš­va­das. Ir keis­tų kaž­ką, o ne pyk­tų už kri­ti­ką.

Pa­reng­ta pa­gal ra­di­jo sto­ties RS2 lai­dą „Po­li­ti­ka S“

Bu­vęs Šiau­lių me­ras Vy­tau­tas Juš­kus: „Nė­ra kuo gir­tis, kai jau ke­lis me­tus iš ei­lės sa­vi­val­dy­bė su­tau­po ar ne­pa­nau­do­ja po ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų eu­rų. Praė­ju­siais me­tais – apie 16 mi­li­jo­nų. Čia tai re­kor­das“.