
Naujausios
Renovacijos grimasos: žmonės tapę įkaitais
Karštligiškai brukamą nuomonę, kad daugiabučių namų renovacija – gėris, teikiantis gyventojams ne tik komfortą, bet ir menkas sąskaitas už patalpų šildymą, dvi šio rašinio herojės Rūta ir Janina linkusios paneigti. Anot pašnekovių, pastatų atnaujinimas menkas pajamas turintiems žmonėms – tarsi virvė, ilgus metus smaugsianti kreditais.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skola – beveik devyniolikai metų
Šiaulių rajono Kužių miestelio gyventoja Rūta žodžių į vatą nevynioja, sako tapusi daugiabučio renovacijos auka. Moteris rodo sąskaitą, kurioje juodu ant balto parašyta, kad per vieną mėnesį, už birželį, ji už savo dviejų kambarių butą turi sumokėti 87,28 euro siekiančią renovacijos kredito ir palūkanų dalį – 40,31 euro paskolos ir 46,97 euro palūkanų.
Rūtos mėnesio pajamos – truputį per 200 eurų neįgalumo pensijos, paskutinė kredito su palūkanomis įmoka – 2036 metų gruodžio 20 diena. Vadinasi, kreditas moterį slėgs lygiai 18 su puse metų, iš viso – 222 mėnesius.
Rūtai skirtoje paskolos su palūkanomis sąskaitoje, tyčia ar netyčia, išspausdinta atmintinė klientui: kas nutiktų, jeigu paskolos gavėjas pavėluotų grąžinti paskolos dalį arba grąžintų ne visą mokėjimo grafike nurodytą sumą.
Kužiškė buvo viena iš tų, kuri, prabilus apie planus renovuoti Kužių Statybininkų gatvės 10 namą, sako buvusi „prieš“. „Prieš“ – dėl prastos sveikatos ir menkų pajamų, kurių dalį tektų atseikėti dar ir renovacijos kreditui.
Tačiau po pirmo namo gyventojų susirinkimo ir balsavimo Rūta gavusi raštišką namą administruojančios bendrovės įspėjimą, jog balsuoti „prieš“ yra nenaudinga ne tik jai pačiai, bet tai esą gali pakenkti ir kaimynams, nes nerenovavus namo žmonės tiesiog prarastų galimybę gauti kompensacijas už šildymą.
Antrajame balsavime Rūta, tuo metu gyventi persikrausčiusi pas artimuosius į Šiaulius, renovacijai neprieštaravo.
Kompensacija būtų. Bet nepriklauso
Taigi 20-ies butų senos statybos name Kužiuose buvo atlikta pastato energetinio naudingumo C klasės renovacija. Jos rezultatas finansine prasme: už dviejų kambarių 47 kvadratinių metrų butą Rūtai per minėtus aštuoniolika su puse metų teks pakloti 11 984,82 euro – 8 988,96 euro paskolos, 2 995,86 euro palūkanų. Žinoma, naudingiausia būtų beveik devynių tūkstančių eurų kreditą atiduoti iš karto! Tačiau tokia suma prilygsta kone ketverius metus gaunamoms ponios Rūtos pajamoms.
Gavusi pirmą sąskaitą, pašnekovės žodžiais, ji švelniai tariant buvo nustebinta. Šokiravo tai, kad palūkanos už kreditą, bent jau mokėjimų pradžioje, gerokai didesnės negu mėnesio kredito dalis.
Gyventoja teigia kreipusis į Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyrių pasiteirauti dėl kompensacijos už namo renovaciją. Vyriausiosios šio skyriaus specialistės (jos pavardė redakcijai žinoma) komentaras, Rūtos žodžiais, nebuvęs malonus. Specialistė negalią turinčią moterį „paguodusi“ žodžiais: „Jei aš negaliu gyventi dvare, reiškia aš turiu tą dvarą parduoti“.
„Dvare... Kužių daugiabutyje... Absurdas kažkoks“, – galvoja Rūta.
Ji sužinojo, kad kompensacija už namo renovaciją jai nepriklauso, nes renovuotame name ji jau daugiau negu metai nebegyvena.
Matematika: pridėti ar atimti?
Rūta savo butą bandė parduoti dar prieš renovaciją, tačiau pirkėjas neatsirado. Moters žodžiais, norinčių gyventi 10 kilometrų nuo Šiaulių esančiuose Kužiuose atsirastų, tačiau kaime žmonės ieško namo arba sklypo, bet ne buto.
Po renovacijos – dar sudėtingiau. Sužinoję, kad butas parduodamas renovuotame name, tačiau turi nepadengtą kreditą, pirkėjai tiesiog numoja ranka.
Rūta už savo butą prašo pagal rinkos kaina – plius minus 20-ies tūkstančių eurų. Vadinasi, su paskola pirkėjui pirkinys atsieitų kiek daugiau negu 30 tūkstančių. Už tokią sumą, svarsto pašnekovė, žmogus „įkąstų“ ir butą Šiauliuose. Vadinasi, pirkti Kužiuose tiesiog neapsimoka.
O jei Rūta renovacijai sunaudoto kredito sumą atimtų iš 20 tūkstančių eurų, kurių prašo už savo butą sumos, jai liktų mažiau negu 10 tūkstančių eurų. Išeitų, kad dviejų kambarių buto kaina renovuotame name – viso labo aštuoni su trupučiu tūkstančio eurų!
Moteris jaučiasi įsprausta į kampą – nežino, kaip jai pasielgti.
„Kreditas įkinkė mane daugiau negu 18-ai metų, – sako Rūta. – Į žmogaus finansines galimybes neatsižvelgta“.
Jos žodžiais, valstybės politika – atnaujinti kuo daugiau senųjų kaimo daugiabučių – virvė ant kaklo eurą prie euro spaudžiantiems gyventojams.
Svarsto, kad renovacija gal naudinga tik tiems, kurie gyvena šeimomis, kurie turi vaikus ir ketina jiems nekilnojamąjį turtą palikti. Bet esą ne vienišiems, kokia yra Rūta.
„Renovacija dažniausiai pristatoma kaip teigiamas dalykas, tačiau pažvelgus į sumas, nori nenori, pradedi galvoti apie juodąją jos pusę“, – teigia moteris.
Pigiau, bet... brangiau
O šiaulietės Janinos trijų kambarių 51 kvadratinio metro bute Draugystės prospekto 15-ame name Šiauliuose – dabar pats renovacijos darbų įkarštis.
Gyventoja sako labai abejojanti renovacijos nauda, mat po namo atnaujinimo gyventojų namuose esantys gyvatukai šils jau ne tik šildymo sezono metu kaip yra dabar, o ištisus metus.
Be to, kambariuose „renovatoriai“, galvoja moteris, įrengė per mažus radiatorius. Poniai Janinai baugu, kad teksią mokėti ne tik kreditą ir kitus mokesčius, bet dar ir gyventi vėsiau.
260 eurų senatvės pensiją gaunančios moters žodžiais, plaukai šiaušiasi pagalvojus, kad po renovacijos ji taps apie 12-os tūkstančių eurų skolininke.
„Visur tik ir kalba, kad mokėsime už šildymą mažiau. Bet niekas garsiai nekalba, kiek metų ir kokias sumas reikia pakloti, kad žmonės atnaujintuose namuose gyventų iš tiesų pigiau“, – sako pensininkė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kužiai. Statybininkų gatvė 10. Renovuotas daugiabutis į kai kuriuos gyventojus atsigręžė skolomis.