Kaip pasiruošti sveiką maistą iškyloms?

Kaip pasiruošti sveiką maistą iškyloms?

Kaip pa­si­ruoš­ti svei­ką mais­tą iš­ky­loms?

Kai iš­ky­lau­ja­me gam­to­je, ky­la klau­si­mas – kaip mai­tin­tis, kad ne­sut­rik­tų virš­ki­ni­mas, kad neap­si­nuo­dy­tu­me mais­tu.

Pa­ta­ri­mais da­li­ja­si mais­to tech­no­lo­gė ir mi­ty­bos spe­cia­lis­tė Ra­min­ta BO­GU­ŠIE­NĖ ir mais­to sau­gos ir ko­ky­bės spe­cia­lis­tė Ak­vi­lė LE­KA­VI­ČIŪ­TĖ.

Su­si­da­ry­ki­te val­gia­raš­tį

„Kai va­žiuo­ja­te į gam­tą, bet pla­nuo­ja­te ga­min­tis mais­tą pa­tys, pir­miau­sia svar­bu pa­skai­čiuo­ti, kiek mais­to pa­siim­ti. Ma­no pa­ta­ri­mas – su­si­da­ry­ki­te val­gia­raš­tį, ap­gal­vo­ję ir ap­si­ta­rę su šei­mos na­riais, ką tas ke­lias die­nas no­rė­tu­mė­te val­gy­ti pus­ry­čiams, pie­tums ir va­ka­rie­nei, ką val­gy­si­te už­kan­džiams. Taip ne­pri­sik­rau­si­te per daug mais­to, ne­su­val­gy­to ne­rei­kės iš­mes­ti. Šiais per­tek­liaus lai­kais, mais­to tu­ri­me per daug, bet daž­nai pa­ti­ria­me mais­to me­džia­gų ba­dą – nes val­go­me ne­vi­sa­ver­tį, neį­vai­rų mais­tą“, – sa­ko R. Bo­gu­šie­nė.

Mė­są ir jos ga­mi­nius rin­ki­tės at­sa­kin­gai

Jei mė­są kep­ti ruo­ši­te na­muo­se, bū­ti­nai rin­ki­tės švie­žią, neat­šil­dy­tą mė­są. Ne­ruoš­ki­te per anks­ti, prieš ke­lias die­nas.

Per­kant mė­są ar jos ga­mi­nius, A. Le­ka­vi­čiū­tė pa­ta­ria įver­tin­ti pa­kuo­tės būk­lę ir pro­duk­to spal­vą bei kon­sis­ten­ci­ją. Ko­ky­biš­kos mė­sos ir jos pro­duk­tų pa­vir­šius tu­ri bū­ti ne lip­nus, be glei­vių, kva­pas ne­pri­du­sęs, na­tū­ra­lios, pro­duk­tui bū­din­gos spal­vos.

Pa­kuo­tės tu­ri bū­ti san­da­rios, ne­sub­liūš­ku­sios ir neiš­si­pū­tu­sios, ne­tu­rė­tų bū­ti pro­duk­tui ne­bū­din­gos spal­vos skys­čių. Pa­vyz­džiui, deš­re­lių pa­kuo­tė­se skys­tis tu­rė­tų bū­ti skaid­rus, o ne balkš­vos spal­vos.

Vež­ki­tės lė­čiau gen­dan­čias dar­žo­ves ir vai­sius

Rin­ki­tės švie­žias dar­žo­ves, ku­rių va­sa­rą gau­su: agur­kus, po­mi­do­rus, sa­lo­tas. Į ke­lio­nę pa­siim­ki­te ne taip grei­tai gen­dan­čių vai­sių: obuo­lių, apel­si­nų, ar­bū­zą. Ta­čiau bū­ki­te at­sar­gūs – ar­bū­zą pir­ki­te ge­riau ne­pjaus­ty­tą, nes taip il­giau jį iš­lai­ky­si­te švie­žią.

A. Le­ka­vi­čiū­tė per­spė­ja, kad ne­plau­tu­mė­te vai­sių ar dar­žo­vių su eže­rų ar upių van­de­niu. Tam pa­siim­ki­te ge­ria­mo­jo van­dens. Jei nu­si­pirk­si­te per­si­kų, kriau­šių ar uo­gų (braš­kių, avie­čių) – juos su­val­gy­ki­te grei­čiau, ge­riau­siai tą pa­čią die­ną, nes šie vai­siai ir uo­gos trans­por­tuo­jant su­si­spau­džia ir grei­čiau su­gen­da.

Kaip pa­si­ruoš­ti svei­kus su­muš­ti­nius?

Svei­kam su­muš­ti­niui pir­miau­sia rei­kia svei­kos duo­nos. R. Bo­gu­šie­nė pa­ta­ria rink­tis vi­so grū­do be­mie­lę duo­ną, kuo trum­pes­nės su­dė­ties. Bū­ti­nai įver­tin­ki­te jos mais­ti­nę ver­tę: 100 gra­mų cuk­rų tu­ri bū­ti iki 5 gra­mų, drus­kos – iki 1 gra­mo, skai­du­li­nių me­džia­gų – ne ma­žiau kaip 6 gra­mai.

Tuo­met ant vie­no su­muš­ti­nio plo­nu sluoks­niu tep­ki­te svies­tą, ant ki­to – avo­ka­do, ant tre­čio – ko­ky­biš­kos su­dė­ties varš­kės už­te­pė­lės. Dė­ki­te nu­plau­tų sa­lo­tų, sū­dy­tos la­ši­šos, po­mi­do­rų, ri­di­kė­lių ar kie­to­jo sū­rio.

Pa­si­do­mė­ki­te pro­duk­tų su­dė­ti­mi

Jei no­ri­te su­tau­py­ti lai­ko, ga­li­te nu­si­pirk­ti švie­žiai kep­tos mė­sos ar žu­vies ga­mi­nių, sa­lo­tų. Svar­biau­sias kri­te­ri­jus ren­kan­tis pus­ga­mi­nius – kuo tru­piau­sia su­dė­tis, be iš da­lies hid­rin­tų rie­ba­lų, kon­ser­van­tų, sal­dik­lių, da­žik­lių, sko­nio ir kva­po stip­rik­lių, rie­ba­lų, ypač so­čių­jų.

Svei­kiau­sias gė­ri­mas – van­duo

„Va­žiuo­da­mi į ke­lio­nę, daž­nai no­ri­me pa­le­pin­ti vai­kus. Sul­tys, sal­din­ti ga­zuo­ti gė­ri­mai ne­nu­mal­ši­na troš­ku­lio – tik ma­ži­na ape­ti­tą, už­mu­ša sko­nio po­jū­tį ir na­tū­ra­lus mais­tas tam­pa ne­bes­ka­nus“, – at­krei­pia dė­me­sį R. Bo­gu­šie­nė.

Ji taip pat siū­lo ne­si­ža­vė­ti ir cuk­raus al­ter­na­ty­va sal­dik­liais. Ga­zuo­ti gė­ri­mai be cuk­raus ir be ka­lo­ri­jų nė­ra svei­kes­ni. Mi­ty­bos spe­cia­lis­tė pri­me­na, kad svei­kiau­sias gė­ri­mas yra van­duo. Vie­nam žmo­gui die­nai rei­kia skai­čiuo­ti apie 30 mi­li­lit­rų van­dens vie­nam kū­no ki­log­ra­mui, bet pri­klau­so nuo oro są­ly­gų, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, val­go­mo mais­to ir t. t. Taip pat pa­siim­ki­te pa­pil­do­mai van­dens dar­žo­vėms plau­ti, mas­tui ga­min­ti.

Vie­toj sau­sai­nių ir kep­tos duo­nos – svei­ki už­kan­džiai

Sau­sai­niai ir ki­ti kvie­ti­nių mil­tų pro­duk­tai – po­pu­lia­riau­si iš­ky­lų už­kan­džiai. Jie ska­nūs, to­dėl vai­kų mie­lai val­go­mi, ta­čiau jų mais­ti­nė ver­tė yra men­ka, juo­se ga­li bū­ti svei­ka­tai ne­pa­lan­kių hid­rin­tų rie­ba­lų.

Bul­vių traš­ku­čiai, ku­ku­rū­zų spra­gė­siai, kep­ta duo­na – dar daž­nes­ni iš­ky­lų pa­ly­do­vai, ta­čiau juo­se gau­su drus­kos, cuk­raus, sko­nio stip­rik­lių. O duo­na, tam­siai skru­din­ta rie­ba­luo­se – tai kan­ce­ro­ge­nų bom­ba. Po to­kio už­kan­džia­vi­mo ga­li su­trik­ti virš­ki­ni­mas, ne­be­si­no­rė­ti pie­tų.

Kad ke­lio­nė­je ne­bū­tu­me pa­var­gę ir pik­ti, tu­ri­me val­gy­ti vi­sa­ver­tį mais­tą. Ge­riau už­kan­džiams pa­siim­ki­te švie­žių ar džio­vin­tų vai­sių, rie­šu­tų. Rie­šu­tus ge­riau rin­ki­tės ne­sū­dy­tus (ked­ro, ana­kar­džių, grai­kiš­kus), o džio­vin­tus vai­sius ne­cuk­ruo­tus ir be sie­ros diok­si­do (tam­sius ab­ri­ko­sus ir ra­zi­nas).

Džio­vin­tų vai­sių ba­to­nė­liai – pui­kus už­kan­dis, tik skai­ty­ki­te su­dė­tį, kad juo­se ne­bū­tų pri­dė­ti­nio cuk­raus. Pa­ti du vai­kus au­gi­nan­ti mi­ty­bos spe­cia­lis­tė tei­gia, kad tai, ką val­go­me mes, val­go ir mū­sų vai­kai, to­dėl bū­ki­me jiems ge­ru pa­vyz­džiu.

Ne­pa­mirš­ki­te tin­ka­mai lai­ky­ti mais­to

Mais­tą pa­kuo­ki­te į po­lie­ti­le­ni­nius, po­pie­ri­nius mai­še­lius, dė­žu­tes. Skir­tin­gus už­kan­džius su­dė­ki­te į at­ski­rus dė­žu­čių sky­re­lius. Grei­tai gen­dan­tį mais­tą dė­ki­te į šaltk­rep­šius: ma­ri­nuo­tos mė­sos pus­ga­mi­nius, sū­rius, įvai­rias už­te­pė­les.

„Jei­gu ne­tu­ri­te tam ga­li­my­bės, tai ap­si­pir­ki­mo ke­lio­nei marš­ru­tą dė­lio­ki­te taip, kad grei­tai gen­dan­tys pro­duk­tai ne­tin­ka­mo­se są­ly­go­se bū­tų kaip įma­no­ma trum­piau“, – pri­me­na A. Le­ka­vi­čiū­tė.

Taip pat į iš­ky­lą bū­ti­nai paim­ki­te hi­gie­nos prie­mo­nių: po­pie­ri­nių rankš­luos­čių, vien­kar­ti­nių sau­sų ar drėg­nų ser­ve­tė­lių, de­zin­fek­ci­nio skys­čio. Prieš ruo­šiant mais­tą ir val­gant, bū­ti­nai nu­si­plau­ki­te ran­kas.

Pa­reng­ta pa­gal VšĮ „Svei­ka­tai pa­lan­kus“ inf.

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Mais­tas iš­ky­lai tu­rė­tų ga­li bū­ti ir svei­kas, ir ska­nus, ir gra­žiai pa­tiek­tas.

VšĮ „Svei­ka­tai pa­lan­kus“ nuo­tr.

„Ma­no pa­ta­ri­mas – su­si­da­ry­ki­te val­gia­raš­tį, ką tas ke­lias die­nas no­rė­tu­mė­te val­gy­ti pus­ry­čiams, pie­tums ir va­ka­rie­nei, ką val­gy­si­te už­kan­džiams. Taip ne­pri­sik­rau­si­te per daug mais­to, ne­su­val­gy­to ne­rei­kės iš­mes­ti“, – vyks­tan­tiems iš­ky­lau­ti pa­ta­ria svei­ka­tai pa­lan­kaus vai­kų mai­ti­ni­mo ini­cia­to­rė, mais­to tech­no­lo­gė ir mi­ty­bos spe­cia­lis­tė Ra­min­ta Bo­gu­šie­nė.

Per­kant mė­są ar jos ga­mi­nius, mais­to sau­gos ir ko­ky­bės spe­cia­lis­tė Ak­vi­lė Le­ka­vi­čiū­tė pa­ta­ria įver­tin­ti pa­kuo­tės būk­lę ir pro­duk­to spal­vą bei kon­sis­ten­ci­ją. Ko­ky­biš­kos mė­sos ir jos pro­duk­tų pa­vir­šius tu­ri bū­ti ne lip­nus, be glei­vių, kva­pas ne­pri­du­sęs, na­tū­ra­lios, pro­duk­tui bū­din­gos spal­vos.