Regbininką per atostogas išgarsino daina

Reg­bi­nin­ką per ato­sto­gas iš­gar­si­no dai­na

Šios va­sa­ros ato­sto­gos gim­tuo­siuo­se Šiau­liuo­se pro­fe­sio­na­liam reg­bi­nin­kui Ka­ro­liui Na­vic­kui bu­vo įsi­min­ti­nos – kar­tu su pusb­ro­liu Ar­nu Ma­zu­re­vi­čiu­mi ta­po feis­bu­ko žvaigž­dė­mis. Sug­rįž­tu­vių pro­ga su­dai­nuo­ta ir į in­ter­ne­tą įkel­ta dai­na „Šiau­liai. Čia mū­sų na­mai“ bu­vo per­klau­sy­ta pu­sę mi­li­jo­no kar­tų ir iš­pli­to kaip vi­ru­sas, su­vir­pin­da­ma ne vie­no šiau­lie­čio šir­dį.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

At­gi­mu­si dai­na

Dai­nai „Šiau­liai. Čia mū­sų na­mai“ yra 10 me­tų. Tuo­me­ti­nis Šiau­lių me­ras Ge­na­di­jus Mik­šys su­gal­vo­jo, kad rei­kia su­kur­ti mies­tą pri­sta­tan­tį fil­mą, ku­ria­me skam­bė­tų dai­na apie Šiau­lius. Mu­zi­ką dai­nai kū­rė Ro­lan­das Ja­nu­šas, žo­džius pa­ra­šė Ma­rius Bud­rai­tis ir Ger­da Di­niu­tė, aran­ža­vo Pau­lius Ja­siū­nas. Su­dai­na­vo R. Ja­nu­šas, Pra­nas Tri­jo­nis, Ed­mun­das Či­vins­kas, Lai­mon­tas Di­nius-Lai­nius, Do­vi­lė Pi­pi­rai­tė-Do­ve, „Sau­lė“, Sau­lius Ur­bo­na­vi­čius-Sa­mas ir ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­ras „Da­gi­lė­lis“. Fil­mą „su­su­ko“ Šiau­lių re­gio­no te­le­vi­zi­ja „Splius“, Si­gi­ta Gy­lie­nė ir Kęs­tu­tis Gy­lys.

Kai šį bir­že­lį į tė­viš­kę grį­žo K. Na­vic­kas, gi­mi­nai­čiai kaip įpras­tai su­ren­gė su­tik­tu­ves. Šie­met gim­na­zi­jos tre­čią kla­sę bai­gęs pusb­ro­lis A. Ma­zu­re­vi­čius, „Da­gi­lė­lio“ dai­na­vi­mo mo­kyk­los ir R. Ja­nu­šo mo­ki­nys, su­dai­na­vo dai­ną apie Šiau­lius.

K. Na­vic­kas pa­sa­ko­ja, kad nu­spren­dė pa­da­ry­ti „li­ve“ ir įkel­ti vaiz­de­lį į feis­bu­ką. Įžy­my­bė­mis tap­ti tik­rai ne­si­ti­kė­ję, tie­siog no­rė­ję pa­si­da­lin­ti su drau­gais ge­ra nuo­tai­ka. Įra­šą ne­tru­ko pa­ste­bė­ti ne tik drau­gai, bet ir „Music+Music“, ku­rie įra­šą iš­pla­ti­no su prie­ra­šu „Šau­nuo­liai bi­čiu­kai!!! Nu be­le­kaip ge­rai su­dai­nuo­ta apie gim­tą mies­tą Šiau­lius. Už­ta­gink žmo­gų, ku­ris iš Šiau­lių. Te­gul plin­ta šis vi­deo kaip vi­ru­sas. Ga­liu klau­syt ir klau­syt. Iš ma­no pu­sės jums di­džiau­sias res­pec­tas“ (kal­ba ne­tai­sy­ta).

Ir dai­na iš­pli­to kaip vi­ru­sas. Ka­ro­lis juo­kia­si, kad vos ne per nak­tį ta­po įžy­my­bė­mis. Prieš po­rą sa­vai­čių mies­te reg­bi­nin­kas ne­ra­do kur pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lio, su­sto­jo prie vie­nos įmo­nės ir lau­ke sto­vin­čių dar­buo­to­jų pa­klau­sė, ar ga­li čia trum­pam pa­lik­ti ma­ši­ną, vy­rai ir sa­ko: „Ga­li, jei­gu dar to­kią dai­ną su­dai­nuo­si.“

Pusb­ro­liai net su­lau­kė Šiau­lių me­ro kvie­ti­mo su šia dai­na su­da­ly­vau­ti „Šiau­lių die­nų“ kon­cer­te. „Man ka­žin ar išeis, nes jau pra­si­de­da se­zo­nas, bet pusb­ro­lis, ma­nau, su­da­ly­vaus“, – sa­ko Pran­cū­zi­jos USB­PA klu­bui at­sto­vau­jan­tis reg­bi­nin­kas.

Klu­bas su ge­ra at­mos­fe­ra

K. Na­vic­kas ant­ri me­tai rung­ty­niau­ja Pran­cū­zi­jos Bur­genb­re­so (pranc. Bourg-en-Bres­se) mies­to reg­bio klu­be. Pran­cū­zi­jo­je reg­bis la­bai po­pu­lia­rus, ant­ras po fut­bo­lo, o kai ku­riuo­se mies­tuo­se net len­kia po­pu­lia­ru­mu spor­to ka­ra­lių.

Šie­met reg­bi­nin­kas tu­rė­jo vos tris sa­vai­tes ato­sto­gų, nes ko­man­da nu­ke­lia­vo iki fi­na­lo, trium­fa­vo „Fe­de­ra­le 1“ di­vi­zio­ne ir pa­te­ko į aukš­tes­nį, „Pro D2“, di­vi­zio­ną. Atei­nan­tis se­zo­nas lau­kia kur kas įtemp­tes­nis, nes teks ko­vo­ti su stip­res­nė­mis ko­man­do­mis.

Ka­ro­lis pa­sa­ko­ja, kad šie­met tre­ne­riams pa­vy­ko su­bur­ti ypač ge­rą ko­man­dą, ku­rią su­da­ro be­veik vien jau­ni pran­cū­zai. Le­gio­nie­rių ko­man­do­je vos du – lie­tu­vis ir af­ri­kie­tis. Ba­lan­dį 28 me­tų gim­ta­die­nį at­šven­tęs Ka­ro­lis – vie­nas vy­riau­sių žai­dė­jų. Ko­man­dos am­žiaus vi­dur­kis – 23–24 me­tai. Be­je, tre­ne­riai taip pat jau­ni, ne­tu­rin­tys nė 40 me­tų.

„Klu­be la­bai ge­ra at­mos­fe­ra, jau­čia­mės kaip šei­ma, ren­gia­me bend­ras va­ka­rie­nes, ke­liau­ja­me, daug ką kar­tu vei­kia­me, dėl to ir lai­mi­me per­ga­les“, – pa­sa­ko­ja K. Na­vic­kas.

Nors Pran­cū­zi­jo­je Ka­ro­lis jau ket­ve­ri me­tai, ta­čiau sa­ko tik vi­sai ne­se­niai iš­mo­kęs kal­bė­ti pran­cū­ziš­kai, tam pri­rei­kė tri­jų mė­ne­sių. Anks­tes­nia­me klu­be, „Pro­van­ce“, bu­vo daug už­sie­nie­čių ir už­te­ko ang­lų kal­bos ži­nių, šia­me ten­ka bend­rau­ti pran­cū­ziš­kai.

Šiau­lie­tis sa­ko, kad už­sie­nio kal­bų – ang­lų, ru­sų, pran­cū­zų – iš­mo­ko ne mo­kyk­lo­je ar pa­mo­ko­se, ku­rias or­ga­ni­zuo­da­vo klu­bai sa­vo le­gio­nie­riams, o bend­rau­da­mas su žmo­nė­mis. Leng­viau­siai se­kė­si iš­mok­ti ru­sų kal­bos. „Vie­ti­niai sa­ky­da­vo, kad kal­bu be ak­cen­to“, – šyp­te­li šiau­lie­tis.

Ne vie­nam už­sie­nio (Ru­si­jos, Ang­li­jos, PAR, Pran­cū­zi­jos) klu­bui at­sto­va­vęs reg­bi­nin­kas pa­ste­bi, kad ne vi­sa­da iš įžy­mių reg­bi­nin­kų su­da­ry­tos ko­man­dos bū­na sėk­min­gos, ypač jei tos įžy­my­bės bai­gi­nė­ja kar­je­rą ir tai bū­na pa­sku­ti­nė jų „sto­te­lė“. „Jie jau vis­ką pa­sie­kę ir žai­džia tik dėl al­gos, be už­si­de­gi­mo. Jau­ni­mas dar no­ri kil­ti ir žai­džia vi­sai ki­taip“, – sa­ko Ka­ro­lis.

Sva­jo­ja apie tre­ne­rio kar­je­rą

K. Na­vic­kas – Lie­tu­vos reg­bio rink­ti­nės na­rys. Tik šį pa­va­sa­rį ne­ga­lė­jo at­sto­vau­ti Lie­tu­vai, nes tuo me­tu klu­be bu­vo įtemp­tas var­žy­bų gra­fi­kas. Šiau­lie­tis ti­ki­si rink­ti­nei pa­dė­ti ru­de­nį Švei­ca­ri­jo­je, juo­lab kad ir ke­lio­nė nuo Pran­cū­zi­jos mies­to, ku­ria­me gy­ve­na, ne­to­li­ma. „No­riu žais­ti už rink­ti­nę. Įdo­mu. Su­si­tin­ki se­nus drau­gus. Vi­sai ki­taip ne­gu klu­be“, – sa­ko Ka­ro­lis.

Bai­gęs kar­je­rą K. Na­vic­kas no­rė­tų dirb­ti tre­ne­riu, per­duo­ti sa­vo ži­nias jau­ni­mui. „Pa­žiū­rė­siu, ar Lie­tu­vo­je, ar kur ki­tur. Čia tre­ne­rių ir­gi ne­ma­žai. Rei­kė­tų žiū­rė­ti, ko­kios są­ly­gos. Jei­gu tu­ri vers­lų, ga­li grįž­ti tre­ni­ruo­ti dėl ma­lo­nu­mo, o jei­gu ne, rei­kia žiū­rė­ti, kad iš to ga­lė­tum pra­gy­ven­ti“, – svars­to reg­bi­nin­kas.

Ka­ro­liui gai­la, kad Lie­tu­va reg­biui ne­ski­ria tiek pi­ni­gų, kad tre­ne­riai ga­lė­tų sta­žuo­tis už­sie­ny­je ar­ba pa­si­kvies­ti aukš­to ly­gio tre­ne­rių, ku­rie ves­tų mo­ky­mus Lie­tu­vo­je. Reg­bi­nin­kas pa­ste­bi daug trū­ku­mų ren­giant vai­kus, jau­ni­mą, trūks­ta pa­grin­dų mo­ky­mo, vie­nin­gos, nuo­sek­lios reg­bi­nin­kų ren­gi­mo sis­te­mos.

K. Na­vic­kas įsi­ti­ki­nęs, kad no­rint bū­ti ge­ru tre­ne­riu neuž­ten­ka ge­rai iš­ma­ny­ti stra­te­gi­nius, tech­ni­nius da­ly­kus, dar rei­kia ir psi­cho­lo­gi­nių ži­nių, kaip su­bur­ti ge­rą, vie­nin­gą ko­man­dą, kaip už­deg­ti ją ko­vai. Vi­sa­da ste­bi sėk­min­gų ko­man­dų, ne tik reg­bio, bet ir fut­bo­lo, krep­ši­nio tre­ne­rius, kaip jie kal­ba su sa­vo auk­lė­ti­niais, kaip „su­li­pi­na“ skir­tin­gų cha­rak­te­rių žai­dė­jus.

„Svar­bu bend­rau­ti, „ne­nu­mes­ti“ žmo­gaus, jei­gu jis yra at­sar­go­je, kad ir jis tu­rė­tų sti­mu­lą. Rei­kia duo­ti šan­są pa­si­ro­dy­ti, nes iš at­sar­gi­nių ir­gi ga­li ras­ti, ku­ris su­ži­bės“, – apie tre­ne­rio dar­bą sako Ka­ro­lis.

Kiek dar žais, Ka­ro­lis ne­sii­ma spė­lio­ti. Kol vis­kas ge­rai, nė­ra trau­mų, tol žai­džia. Anks­čiau sa­ky­da­vo, kad reg­bis – bran­džių, 25–35 me­tų, vy­rų žai­di­mas, da­bar jų am­žius jau­nė­ja, tad ir kar­je­rą žai­dė­jai ne­re­tai bai­gia apie 30 me­tus.

„Tu­riu ge­rą drau­gą ru­mu­ną Sil­vi­jų Flo­rea, jis man kaip vy­res­ny­sis bro­lis, da­vęs daug nau­din­gų pa­ta­ri­mų, mo­kęs pran­cū­zų kal­bos. Pak­lau­siau jo, kaip ži­no­ti, ka­da baig­ti kar­je­rą. Jis man sa­ko: „Kai po var­žy­bų ar tre­ni­ruo­tės sė­di ir gal­vo­ji, ką aš čia da­rau, ta­da lai­kas baig­ti“, – pa­sa­ko­ja K. Na­vic­kas.

Vie­nas pir­mų­jų pro­fe­sio­na­lų

K. Na­vic­kas – vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos reg­bi­nin­kų, pra­dė­ju­sių pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą ir iš­vy­ku­sių at­sto­vau­ti už­sie­nio klu­bams.

Tik to­kia gar­bė Ka­ro­lį ma­žai guo­džia: „Gai­la, kad bu­vau pa­ts pir­mas, ne­bu­vo kam pa­tar­ti, ne­bu­vo, kas ge­rai pa­ži­no­tų tą reg­bio vir­tu­vę. Ke­le­tą klai­dų esu pa­da­ręs, gal bū­čiau vi­sa­da aukš­čiau­sio­je ly­go­je žai­dęs... Da­bar jau­ni­mui ga­lė­čiau daug ką pa­tar­ti.“

K. Na­vic­kas vi­sa­da su šio­kiu to­kiu pa­vy­du žiū­rė­jęs į gru­zi­nus, ku­rių tarp pro­fe­sio­na­lų už­sie­ny­je yra daug ir jie vie­nas ki­tam kaip bro­liai – pa­ta­ria, pa­de­da, pa­lai­ko vie­nas ki­tą.

Ka­ro­lis tu­ri ne­ma­žai drau­gų gru­zi­nų, ru­sų, mol­da­vų ir sa­ko, kad šių tau­tų žmo­nės drau­giš­kiau­si, su jais šiau­lie­čiui leng­viau­sia su­tar­ti, ras­ti bend­rą kal­bą.

Kaip ir dau­ge­lį už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių ir dir­ban­čių žmo­nių, Ka­ro­lį ka­muo­ja na­mų il­ge­sys. Pa­siilgs­ta tė­vų, duk­ry­tės, drau­gų, pusb­ro­lių, to­dėl grį­žęs į Šiau­lius dau­giau­siai lai­ko ski­ria bend­ra­vi­mui su jais. Tik ap­gai­les­tau­ja, kad grį­žęs va­sa­rą vis ma­žiau be­su­tin­ka sa­vo drau­gų – dau­gu­ma iš­si­va­ži­nė­ję po už­sie­nius. Dau­giau ga­li­my­bių su­si­tik­ti per Ka­lė­das.

Vai­kys­tės aist­ra – fut­bo­las

Ka­ro­lio tė­tis Al­gir­das Na­vic­kas taip pat žai­dė reg­bį ir ves­da­vo­si sū­nų į tre­ni­ruo­tes nuo pat ma­žens, ta­čiau pir­mo­ji spor­to ša­ka ir di­džiau­sia Ka­ro­lio aist­ra bu­vo fut­bo­las. Su ne­di­de­lė­mis per­trau­ko­mis fut­bo­lą žai­dė nuo 5 iki 15 me­tų, net pe­rė­jo mo­ky­tis į Šiau­lių „Šven­tu­pio“ mo­kyk­lą, kurioje bu­vo įsi­kū­ręs „Na­po­lio“ klu­bas ir su­rink­ta stip­ri fut­bo­li­nin­kų kla­sė.

Kai ne­bū­da­vo fut­bo­lo rung­ty­nių ir tre­ni­ruo­čių, K. Na­vic­kas kar­tais pa­žais­da­vo ir reg­bį, nes tai­syk­les ži­no­jo nuo vai­kys­tės. Lū­žis įvy­ko, kai „Vai­ro“ tre­ne­ris Si­gi­tas Ku­kuls­kis pa­pra­šė Ka­ro­lio su­žais­ti už jau­nu­čius rung­ty­nė­se Plun­gė­je. Ta­da šiau­lie­čiams bu­vo la­bai rei­ka­lin­ga per­ga­lė no­rint užim­ti pir­mą­ją vie­tą.

„To­se rung­ty­nė­se man taip ge­rai se­kė­si, kad grį­žęs na­mo pa­gal­vo­jau, rei­kia keis­ti spor­to ša­ką“, – ap­si­spren­di­mo mo­men­tą pri­si­me­na Ka­ro­lis.

Ne­daug trū­ko, kad K. Na­vic­kas bū­tų ta­pęs dis­ko me­ti­ku. 17-me­tį dau­giau kaip 2 met­rų ūgio vai­ki­ną pa­ste­bė­jo Vir­gi­li­jaus Alek­nos tre­ne­ris. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad šiau­lie­čio ne tik ūgis, bet ir ran­kų il­gis kaip V. Alek­nos. Ka­ro­lis rim­tai svars­tė tap­ti dis­ko me­ti­ku, ta­čiau, kol at­si­ra­do vie­ta Kau­no spor­to mo­kyk­lo­je, „per­de­gė“ ir li­ko prie reg­bio.

Vis­gi fut­bo­las bu­vo ir yra mėgs­ta­mas K. Na­vic­ko spor­tas. Jis ser­ga už Vo­kie­ti­jos Miun­che­no „Bayern“ klu­bą, o pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­te pa­lai­ko Vo­kie­ti­jos rink­ti­nę. Ka­ro­lis – aist­rin­gas ger­bė­jas. Kar­tais taip įsi­karš­čiuo­jan­tis, jog ne­daug trūks­ta, kad te­le­vi­zo­rius pro lan­gą iš­skris­tų.

„Tur­būt rei­kės ne­be­žiū­rė­ti, per daug ner­vų“, – šyp­so­si reg­bi­nin­kas.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Va­sa­rą ato­sto­gų į Šiau­lius grįž­tan­tis reg­bi­nin­kas Ka­ro­lis Na­vic­kas dau­giau­siai lai­ko ski­ria bend­rauti su ar­ti­mai­siais ir drau­gais.

Ar­no Ma­zu­re­vi­čiaus (prie­ky­je) pusb­ro­liui Ka­ro­liui Na­vic­kui (sto­vi ant­ras iš de­ši­nės) su­grįž­tu­vių pro­ga at­lik­ta dai­na apie Šiau­lius „Fa­ce­book'e“ už­ka­ria­vo šiau­lie­čių šir­dis.

Ka­ro­lis Na­vic­kas nuo 2017 me­tų at­sto­vau­ja Pran­cū­zi­jos USB­PA klu­bui. Šis se­zo­nas reg­bi­nin­kui bu­vo sėk­min­gas, jo ko­man­da pa­te­ko į aukš­tes­nį di­vi­zio­ną.