Kas gyvena ilgiau – „pelėdos“ ar „vieversiai“?

Kas gyvena ilgiau – „pelėdos“ ar „vieversiai“?

Kas gy­ve­na il­giau – „pe­lė­dos“ ar „vie­ver­siai“?

Prieš­ta­ra­vi­mai ir skir­tu­mai tarp ara­bų ir žy­dų, li­be­ra­lų ir kon­ser­va­to­rių yra nie­kis, pa­ly­gin­ti su pra­ra­ja, ku­ri ski­ria „pe­lė­das“ ir „vie­ver­sius“. Vie­ni jau 8-ą va­lan­dą ry­to žva­liai įjun­gia elekt­ri­nį grąž­tą, o ki­ti prieš nak­tį vi­su gar­su pa­lei­džia tran­kią mu­zi­ką. Ir vie­ni, ir ki­ti nuo­šir­džiai ste­bi­si, kad ga­li kam nors truk­dy­ti?

„Vie­ver­siai“ pa­ver­gė „pe­lė­das“

Kie­no gi gy­ve­ni­mo bū­das yra svei­kes­nis? Kas gy­ve­na il­giau – „pe­lė­dos“ ar „vie­ver­siai“?

At­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus ieš­ko­jo neu­ro­lo­gi­jos pro­fe­so­rė Kris­ten Knut­son (Kris­ten Knut­son) iš Šiau­rės ry­tų uni­ver­si­te­to Či­ka­go­je ir Mal­kol­mas fon Šan­cas (Mal­colm von Schantz) iš Sa­rio uni­ver­si­te­to (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja). Jie iš­ty­ri­nė­jo mil­ži­niš­ką Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bio­ban­ko duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je yra kau­pia­mi duo­me­nys apie Jos Di­de­ny­bės val­di­nių svei­ka­tos būk­lę. Moks­li­nin­kai iš­stu­di­ja­vo 433 268 žmo­nių nuo 38 iki 73 me­tų (55,7 pro­c. jų su­da­rė mo­te­rys), ste­bė­tų 2006-2010 me­tais, li­gos is­to­ri­jas. Šiuo lai­ko­tar­piu 10 534 li­go­niai dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių pa­li­ko mū­sų nuo­dė­min­gą pa­sau­lį.

Moks­li­nin­kai vi­są šią ar­mi­ją su­skirs­tė į 4 chro­no­ti­pus: tų, ku­rie an­ke­to­je sa­ve įvar­di­no kaip „tik­ras vie­ver­sys“, bu­vo 27 pro­cen­tai. Jų an­ti­po­dų, „tik­rų pe­lė­dų“, bu­vo pri­skai­čiuo­ta 9 pro­cen­tai. Li­ku­sie­ji pi­lie­čiai bu­vo tar­pi­nių ti­pų: „grei­čiau „vie­ver­siai“ ne­gu „pe­lė­dos“ – 35 pro­cen­tai, „grei­čiau „pe­lė­dos“, ne­gu „vie­ver­siai“ – 28 pro­cen­tai.

Skir­tu­mas tarp tar­pi­nių ti­pų pa­si­ro­dė esan­tis nees­mi­nis. Ta­čiau prieš­lai­ki­nės mir­ties ri­zi­ka aiš­kiems „nak­ti­nė­to­jams“ bu­vo vi­du­ti­niš­kai 10 pro­cen­tų di­des­nė ne­gu „anks­ty­viems paukš­čiams“!

Žmo­nės, ku­rių gy­ve­ni­mas vyks­ta va­ka­re, daž­niau ser­ga me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mais, 2-ojo ti­po dia­be­tu, dep­re­si­ja, psi­chi­kos li­go­mis... Be to, paaiš­kė­jo, kad „pe­lė­dos“ la­biau mėgs­ta rie­bų mais­tą, o tai ga­li di­din­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką. Ir dar, tar­si vyš­nia ant tor­to, vi­sa tai puo­šia „pe­lė­dų“ po­lin­kis į ni­ko­ti­ną, al­ko­ho­lį ir stip­rią ka­vą (ki­ta ver­tus, o ką veik­ti nak­tį?).

Ty­ri­mo au­to­riai ma­no, kad svei­ka­tos pro­ble­mų at­si­ran­da to­dėl, kad „pe­lė­dos“ yra pri­vers­tos pri­si­tai­ky­ti prie die­not­var­kės, su­da­ry­tos „vie­ver­sių“. At­si­ran­da aiš­kus nea­ti­ti­ki­mas tarp jų vi­di­nio, bio­lo­gi­nio laik­ro­džio ir išo­ri­nio pa­sau­lio tvar­ka­raš­čio. Tai tu­ri rim­tų il­ga­lai­kių pa­da­ri­nių.

„So­cia­li­nės lai­ko juos­tos“

Ko­dėl „pe­lė­dos“ anks­čiau iš­ke­liau­ja į am­ži­no­sios me­džiok­lės ša­lį? Gal­būt to­dėl, kad vė­lai gu­la­si, o į dar­bą kel­tis yra pri­vers­ti su „vie­ver­siais“ ir ele­men­ta­riai neiš­si­mie­ga?

Ta­čiau moks­li­nin­kai pa­skai­čia­vo, kad chro­no­ti­pų –- an­ti­po­dų mie­go truk­mės skir­tu­mai bu­vo mi­ni­ma­lūs. Už­tat „pe­lė­das“ daug la­biau vei­kia va­di­na­ma­sis „so­cia­li­nių lai­ko juos­tų pa­si­kei­ti­mas“. Jis at­si­ran­da dėl to, kad jie yra pri­vers­ti skir­tin­gai gy­ven­ti dar­bo die­no­mis ir sa­vait­ga­liais. Tai yra, nuo penk­ta­die­nio „pe­lė­dos“ ei­na mie­go­ti ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio ir pu­čia į akį iki pie­tų. O sa­vait­ga­liui pa­si­bai­gus yra pri­vers­ti grįž­ti prie dar­bo sa­vai­tės re­ži­mo, o tai or­ga­niz­mui yra stre­sas.

Dar vie­nas stre­so veiks­nys yra pe­rė­ji­mas prie va­sa­ros lai­ko: žmo­nės, ku­rie gu­la­si vė­lai, laik­ro­džio ro­dyk­lių per­su­ki­mą pa­ke­lia pa­ste­bi­mai sun­kiau už tuos, kas mėgs­ta kel­tis anks­ti. Moks­li­nin­kai taip pat ty­rė hi­po­te­zę, pa­gal ku­rią „nak­ties paukš­čių“ svei­ka­tos pro­ble­mos yra su­si­ju­sios su il­ges­niu dirb­ti­nės švie­sos po­vei­kiu, ma­ži­nan­čiu mie­go hor­mo­no me­la­to­ni­no ga­my­bą.

Plan­še­tė nak­tį – blo­gis

Įra­šy­ti „pe­lė­das“ į Rau­do­ną­ją kny­gą gal dar ir anks­ti, bet spe­cia­lis­tai ma­no, kad rei­kia mė­gin­ti su­švel­nin­ti ri­zi­ką, su­si­ju­sią su pri­klau­so­my­be pa­vo­jin­gam chro­no­ti­pui.

Pa­gal ga­li­my­bes yra pra­smės tar­tis su darb­da­viu dėl lanks­taus dar­bo gra­fi­ko. Juk kom­piu­te­rių epo­cho­je nė­ra bū­ti­ny­bės trin­ti kel­nių dar­bo vie­to­je nuo 8.00 iki 17.00, ga­li­ma efek­ty­viai dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du.

Yra me­to­di­kų, ku­rios pa­de­da „pe­lė­doms“ sklan­džiai pe­rei­ti prie anks­ty­ves­nio kė­li­mo­si (pa­vyz­džiui, veng­ti nau­do­tis prieš mie­gą iš­ma­niai­siais te­le­fo­nais ir plan­še­ti­niais kom­piu­te­riais, ku­rių ryš­ki švie­sa ma­ži­na me­la­to­ni­no iš­sky­ri­mą). Esant rei­ka­lui, bio­lo­gi­nius mie­go ir būd­ra­vi­mo rit­mus įma­no­ma ko­re­guo­ti vais­tais.

Be­je, kar­di­na­liai pa­keis­ti sa­vo bio­lo­gi­nį chro­no­ti­pą yra ga­na sun­ku ir ka­žin ar bū­ti­na. Tai, ar esa­te „pe­lė­da“, ar „vie­ver­sys“, maž­daug 50 pro­cen­tų le­mia ge­nai, ku­riuos pa­vel­dė­jo­te iš tė­vų. Prik­lau­so­my­bė „pe­lė­doms“ – aiš­ku, ne nuo­spren­dis, bet to­kie žmo­nės tu­ri su­vok­ti, kad ga­li kil­ti svei­ka­tos pro­ble­mų ir kad jiems yra gy­vy­biš­kai svar­bu lai­ky­tis svei­kos gy­ven­se­nos tai­syk­lių.

Mil­da KUNS­KAI­TĖ, res­pub­li­ka.lt

EPA-EL­TA nuo­tr.

Spe­cia­lis­tai ma­no, kad svei­ka­tos pro­ble­mų at­si­ran­da to­dėl, kad „pe­lė­dos“ yra pri­vers­tos pri­si­tai­ky­ti prie die­not­var­kės, su­da­ry­tos „vie­ver­sių“.