Į vasarišką kruizą – su „Romantika“

Į va­sa­riš­ką krui­zą – su „Ro­man­ti­ka“

Kai su­lau­ki ne­ti­kė­to kvie­ti­mo į krui­zą „Ryga–Stokholmas–Ryga“, at­si­spir­ti sun­ku. Pats va­sa­ros įkarš­tis ir ke­lio­nė jū­ra la­bai vi­lio­ja. Įsi­min­ti­ną krui­zą ža­da ir lai­vo pa­va­di­ni­mas „Ro­man­ti­ka“. Dau­giau kaip 40 va­lan­dų nuo­ty­kis pra­si­de­da.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Lai­ve

Ar­tė­jant link Ry­gos uos­to iš to­lo pa­ma­to­me bal­tą lyg gul­bė di­din­gą lai­vą. „Ro­man­ti­ka“ – vie­nas iš vie­nuo­li­kos „Tal­link“ kom­pa­ni­jos lai­vų, šiuo me­tu plau­kio­jan­čių Bal­ti­jos jū­ra. 2002 me­tais sta­ty­tas lai­vas yra be­veik 193 met­rų il­gio ir 29 met­rų plo­čio, 12-os de­nių.

Uos­to lau­ki­mo sa­lė­je pa­si­tin­ka „Tal­link Lat­vi­ja“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kė Kot­ry­na Lu­žec­kie­nė, vė­liau ly­dė­sian­ti mus be­veik vi­sos ke­lio­nės me­tu. Trum­pas inst­ruk­ta­žas, ir ne­tru­kus mes jau lai­ve.

Ky­la­me į aš­tun­tą aukš­tą ieš­ko­ti sa­vo ka­ju­tės. Lai­ve jų 727. Yra dvi­vie­čių, ke­tur­vie­čių ir liuk­so ka­ju­čių. Mū­siš­kės dvi­vie­tės ir su lan­gu. Bend­ra­ke­lei­viai džiū­gau­ja, kad bus ne tik na­tū­ra­lios švie­sos, bet ir ga­li­ma gė­rė­tis jū­ra.

Oras ne­blo­gas, tad su­si­ta­ria­me su Kot­ry­na su­si­tik­ti de­ny­je, de­vin­ta­me aukš­te. Su­tar­tą va­lan­dą pra­de­da smar­kiai ly­ti, ke­lei­viai pa­lie­ka sta­liu­kus at­vi­ra­me de­ny­je ir sku­ba slėp­tis po sto­ge­liu. Be­sis­le­pian­čių­jų daug, bet ne­sun­kiai at­ran­da­me bend­ra­ke­lei­vius, nors dau­ge­lis vie­ni ki­tus ma­to­me pir­mą kar­tą. Mū­sų gru­pė­je 10 žmo­nių ir Kot­ry­na.

Lie­tus liau­ja­si, ta­čiau sė­dė­ti ant šla­pių kė­džių ne­si­no­ri, tad Kot­ry­na pa­siū­lo ap­ro­dy­ti lai­vą.

Kiek­vie­na­me aukš­te ka­bo lai­vo sche­ma, tad ga­li­ma ne­sun­kiai su­ras­ti tai, kas rei­ka­lin­ga: in­for­ma­ci­jos biu­ras, ka­ju­tės, mai­ti­ni­mo įstai­gos, par­duo­tu­vės, vai­kų žai­di­mo kam­ba­rys, sau­na ir ki­ta.

Ko­ri­do­riais zu­ja žmo­nės. Ap­link gir­dė­ti kal­bant lat­viš­kai, šve­diš­kai, ru­siš­kai, lie­tu­viš­kai. Kot­ry­na sa­ko, kad lai­vu iš vi­so ga­li plauk­ti 2 500 ke­lei­vių, šiuo me­tu už­pil­dy­ta apie 70 pro­cen­tų ka­ju­čių. Va­sa­rą ke­liau­to­jų ne­stin­ga: kas ke­lia­si į ki­tą kran­tą, kas ke­liau­ja pra­mo­gai.

Po trum­pos eks­kur­si­jos po lai­vą ke­liau­ja­me į šve­diš­ko sta­lo res­to­ra­ną „Gran­de Buf­fet“. Mums re­zer­vuo­tas di­de­lis ap­skri­tas sta­las prie lan­go. Už­kan­džių, karš­tų pa­tie­ka­lų, de­ser­tų, gė­ri­mų pa­si­rin­ki­mas ne­ma­žas, net sun­ku iš­si­rink­ti. Ka­dan­gi esa­me jū­ro­je, dau­ge­lis nu­spren­džia, kad ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas bus jū­ros gė­ry­bės.

Ska­nau­ja­me iš­si­rink­tus pa­tie­ka­lus, kal­ba­mės pa­ma­žu ar­tė­da­mi prie Ry­gos uos­to mo­lų, ku­rie tar­si pra­ver­ti var­tai iš­ly­di ir pa­si­tin­ka lai­vus. Jū­ra vi­siš­kai ra­mi lyg eže­ras ir po ko­jo­mis jau­čia­si tik neį­ky­rus va­rik­lių vib­ra­vi­mas.

Va­ka­ro pra­mo­gos

Va­ka­re pra­si­de­da šou pro­gra­ma „Star­light Pa­la­ce“ klu­be. Kot­ry­na re­ko­men­duo­ja pa­ma­ty­ti šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mą, pa­si­klau­sy­ti gru­pės pa­si­ro­dy­mo ir su­da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je. Ke­le­tas bend­ra­ke­lei­vių jau spė­jo įsi­gy­ti bi­lie­tų, kai­nuo­jan­čių po 3 eu­rus.

Va­sa­rą ke­liau­ja ne­ma­žai šei­mų su vai­kais, tad pir­mi šo­kių gru­pės pa­si­ro­dy­mai skir­ti ma­žie­siems ke­lei­viams. Po jų lai­ve dir­ban­čios auk­lė­to­jos pa­kvie­čia vai­kus į žai­di­mų kam­ba­rį „Lot­te Land“, kur jų lau­kia daug įvai­rių už­siė­mi­mų, žai­di­mų, var­žy­bų, ypa­tin­gų dirb­tu­vių ir ki­tų staig­me­nų. Be­ne la­biau­siai ma­žy­lius vi­lio­ja ka­muo­liu­kų ba­sei­nas.

Pra­si­dė­jus mu­zi­ki­nės gru­pės kon­cer­tui, pir­mie­ji į šo­kių aikš­te­lę ver­žia­si vai­kai, tem­pia­si ir tė­vus. Net­ru­kus sma­gi mu­zi­ka iš­ju­di­na ir suau­gu­siuo­sius, aikš­te­lė­je grei­tai dau­gė­ja įvai­raus am­žiaus žmo­nių, sma­giai su­ka­si ir pa­gy­ve­nu­sios po­ros, ir jau­ni­mas.

Kot­ry­na pa­sa­ko­ja, kad kiek­vie­ną rug­sė­jį yra ren­gia­mas ypa­tin­gas krui­zas – sen­jo­rams. Kai­nos į šį krui­zą ypač pa­trauk­lios, tad su­si­ren­ka net ke­li šim­tai sen­jo­rų iš Lie­tu­vos. Spe­cia­liai jiems kon­cer­tuo­ja lie­tu­viš­ka gru­pė „Neš­pėt­ni ber­nai“ ir va­ka­rė­lis bū­na ypač sma­gus.

Šiais me­tais toks krui­zas taip pat bus – rug­sė­jo 30 die­ną. Ke­liau­to­jai pra­mo­gaus ne tik lai­ve, bet ir tu­rės ga­li­my­bę ap­lan­ky­ti se­niau­sią Šve­di­jos mies­tą Sig­tu­ną, esan­tį 40 mi­nu­čių ke­lio au­to­bu­su nuo Stok­hol­mo. Eks­kur­si­ją ve­da ru­sa­kal­bis gi­das. Vi­si no­rin­tys jau ga­li re­gist­ruo­tis į šį krui­zą.

23 va­lan­dą į šo­kių aikš­te­lę temp­da­mos tris di­de­les dė­žes ant ra­tu­kų atei­na dvi cha­riz­ma­tiš­kos lo­te­ri­jos ve­dė­jos. Pra­si­de­da azar­tiš­ko­ji va­ka­ro da­lis. Dė­žė­se – be­ga­lė pri­zų. Jie nu­pirk­ti už pi­ni­gus, su­rink­tus par­duo­dant lo­te­ri­jos bi­lie­tus. Kai ku­riems lai­mė šyp­so­si ir ne vie­ną kar­tą, o ki­ti taip ir lie­ka be pri­zų, ta­čiau nuo­tai­ka vis tiek ge­ra.

Pa­si­bai­gus lo­te­ri­jai vie­ni lai­mės ei­na ieš­ko­ti prie azar­ti­nių lo­ši­mų sta­lų ar au­to­ma­tų, ki­ti pa­trau­kia į de­nį, ba­rus ar ka­ju­tes, tre­ti, nu­si­tei­kę dar pa­šėl­ti, – į dis­ko­te­ką ar ka­rao­kės ba­rą.

Trum­pam išei­na­me į de­nį. Ry­gos pu­sė­je ka­bo juo­di lie­taus de­be­sys, pa­ma­žu pa­lie­ka­me juos už­nu­ga­ry­je ir plau­kia­me į gied­rą.

Nak­tis, ža­dan­ti links­my­bes, dar tik pra­si­de­da. Ka­rao­kės ba­re iš il­go dai­nų są­ra­šo ren­ka­mės, ką ga­lė­tu­me pa­dai­nuo­ti, ta­čiau nuo­mo­nės iš­si­ski­ria, tad pri­ta­ria­me tiems, ku­rie jau dai­nuo­ja sce­no­je.

Ne­to­lie­se esan­čio­je dis­ko­te­ko­je di­džė­jus lei­džia šiuo­lai­ki­nę šo­kių mu­zi­ką. Įpu­sė­jus nak­čiai aikš­te­lė pil­na šo­kė­jų. Pa­žįs­ta­mi ir ne­pa­žįs­ta­mi vi­si ju­da vie­nu rit­mu ir šyp­so­si vie­ni ki­tiems, per­si­me­ta vie­nu ki­tu žo­džiu: „Iš kur jūs? Kur plau­kiat? Ką dir­bat?“ Uk­rai­nie­čiai, grai­kai, lat­viai, lie­tu­viai – šėls­ta kar­tu lyg ge­riau­si se­niai ne­si­ma­tę drau­gai.

Karš­tis Stok­hol­me

Ry­te mū­sų lau­kia ne kiek­vie­nam krui­zo ke­lei­viui priei­na­ma pra­mo­ga – vieš­na­gė ka­pi­to­no til­te­ly­je. Mus pa­si­tin­ka vie­na iš ka­pi­to­no pa­dė­jė­jų ir įsi­ve­da į til­te­lį. Tai – erd­vi pa­tal­pa su di­de­liais lan­gais ir įvai­riais prie­tai­sais. Pa­tal­pos cent­re prie pul­to sė­di ka­pi­to­nas ir jo pa­dė­jė­jas. Dar vie­nas pa­dė­jė­jas sė­di prie lan­go ir ran­ko­je lai­ko žiū­ro­nus. Mus ly­din­ti mo­te­ris pra­šo elg­tis kuo ty­liau, kad ne­truk­dy­tu­me ka­pi­to­nui.

Pa­siž­val­gę po til­te­lį, pa­mo­ja­vę di­de­le plas­ti­ki­ne plaš­ta­ka pro ša­lį pra­plau­kian­čiam lai­vui ir pa­si­da­rę bend­rą nuo­trau­ką, ke­liau­ja­me pus­ry­čių.

Šį kar­tą pa­tie­ka­lus ra­gau­si­me „Grill Hou­se“ res­to­ra­ne. Prie įė­ji­mo pa­si­tin­ka be­si­šyp­san­ti dar­buo­to­ja ir siū­lo tau­rę pu­to­jan­čio vy­no. Gal kiek neįp­ras­ta pus­ry­čiams, to­dėl at­si­sa­ko­me. Ant sta­lo iš­ri­kiuo­tas di­de­lis sul­čių ir ki­tų gai­vių­jų gė­ri­mų pa­si­rin­ki­mas, pa­da­vė­ja siū­lo ka­vos ir ar­ba­tos. Pus­ry­čių pa­tie­ka­lų pa­si­rin­ki­mas ne ką ma­žes­nis nei va­ka­rie­nės. Sten­gia­mės ne­lau­žy­ti tra­di­ci­jų ir dau­ge­lis ren­ka­mės kiau­ši­nie­nę, ki­ti – su­muš­ti­nius ar deš­re­les, de­ser­tui – įvai­rių ke­pi­nių.

Stok­hol­mo uos­tas ar­tė­ja ir ei­na­me ruoš­tis eks­kur­si­jai. Orų pro­gra­mė­lė ro­do, kad Šve­di­jos sos­ti­nė­je bus karš­ta die­na: be­veik 30 laips­nių ir gied­ra.

Uos­te eks­kur­si­jos da­ly­vių lau­kia di­de­lis au­to­bu­sas. Prie vai­ro sė­di vai­ruo­to­ja Ma­ri­na, pa­si­tin­ka ru­siš­kai kal­ban­tis gi­das Ole­gas. Vos pa­ju­dė­jus au­to­bu­sui, gi­das ima pa­sa­ko­ti apie Stok­hol­mą, pra­de­da nuo le­dyn­me­čio. Slen­kan­tys le­dy­nai su­spau­dė že­mę ir ji at­si­dū­rė po van­de­niu, že­mė pa­ma­žu „at­si­gau­na“, to­dėl ap­link Stok­hol­mą at­si­ran­da vis nau­jų sa­le­lių, o jau esan­čios kas ke­lis šim­tus me­tų „paū­gė­ja“ ke­liais cen­ti­met­rais.

Va­žiuo­ja­me Stok­hol­mo gat­vė­mis, vos spė­ja­me sek­ti gi­do pa­sa­ko­ji­mą žval­gy­da­mie­si tai kai­rėn, tai de­ši­nėn. Trum­pam stab­te­li­me ir iš­li­pa­me vie­to­je, iš ku­rios at­si­ve­ria be­veik vi­so Stok­hol­mo pa­no­ra­ma. Per be­veik dvie­jų va­lan­dų eks­kur­si­ją au­to­bu­su pa­ma­to­me am­ba­sa­dų ra­jo­ną ir ki­tas Stok­hol­mo mies­to vie­tas, su­ži­no­me apie šve­dų gy­ve­ni­mo bū­dą, švie­ti­mo sis­te­mą, įžy­mius Šve­di­jos žmo­nes ir ki­tų įdo­mių da­ly­kų.

Ke­lio­nė au­to­bu­su bai­gia­si mies­to cent­ri­nė­je da­ly­je. Tu­ri­me va­lan­dą pa­si­vaikš­čio­ti Stok­hol­mo gat­ve­lė­mis, už­suk­ti iš­ger­ti ka­vos ar įsi­gy­ti lauk­tu­vių ar­ti­mie­siems. Ke­pi­na sau­lė, to­dėl tu­ris­tai spie­čia­si pa­vė­sy­je prie ge­ria­mo­jo van­dens fon­ta­no, šlaks­to­si van­de­niu vei­dus, pil­do­si bu­te­liu­kus.

Mū­sų ke­lio­nės va­do­vė Kot­ry­na jau dau­giau kaip me­tus gy­ve­na Stok­hol­me, tad nu­si­ve­da į mėgs­ta­mą ke­pyk­lė­lę, iš ku­rios sklin­da pa­sa­kiš­ki kva­pai. Čia ga­li­ma pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nių šve­diš­kų ci­na­mo­ni­nių ar ki­to­kių ban­de­lių, na­mi­nės pi­cos, ki­tų ke­pi­nių. Vie­na ban­de­lė ar ga­ba­lė­lis pi­cos kai­nuo­ja apie 3 eu­rus.

Kot­ry­na pa­sa­ko­ja, kad mais­to kai­nos Šve­di­jo­je ne­ma­žos, ta­čiau dra­bu­žių, ba­tų, ypač per iš­par­da­vi­mus, ga­li­ma nu­si­pirk­ti daug že­mes­nė­mis kai­no­mis nei Lie­tu­vo­je. Net­ru­kus ir pa­tys tuo įsi­ti­ki­na­me už­su­kę į „Za­ra“ par­duo­tu­vę.

Lauk­tu­vių pirk­ti Kot­ry­na ve­da­si į ne­di­du­ką pre­ky­bos cent­rą, sa­ko, kad čia ra­si­me dau­giau vie­ti­nių pre­kių ir pro­duk­tų nei lai­ve. Re­ko­men­duo­ja įsi­gy­ti mal­tos ka­vos, įvai­raus sū­rio tū­be­lė­se (kaip dan­tų pa­sta), šve­diš­kų sal­dai­nių. Dai­ro­mės ir ki­tų pas mus ne­ma­ty­tų ska­nės­tų.

Ar­tė­ja lai­kas grįž­ti į lai­vą. Ga­li­ma ke­liau­ti pės­čio­mis, au­to­bu­su ar­ba met­ro (dau­ge­lis bi­lie­tus, kai­nuo­jan­čius po 4 eu­rus, įsi­gi­jo­me dar lai­ve). Bend­ra­ke­lei­viai vy­rai me­ta sau iš­šū­kį lai­vą pa­siek­ti pės­čio­mis. Mo­te­rims Kot­ry­na siū­lo met­ro – bus įdo­miau, kiek­vie­nos sto­ties sie­nos dai­li­nin­kų iš­pieš­tos vis ki­tais mo­ty­vais. Įei­na­me į sto­tį, prie var­tų nu­skai­to­me sa­vo bi­lie­tus ir lei­džia­mės il­gu es­ka­la­to­riu­mi že­myn. Oras pa­ma­žu vės­ta. Tik­ra at­gai­va po kait­ros vir­šu­je.

Ga­na grei­tai pa­sie­kia­me rei­ka­lin­gą sto­te­lę ir vėl iš­ny­ra­me iš vė­sių po­že­mių į kait­rą. Ke­liau­ja­me il­gais įkai­tu­siais ko­ri­do­riais iki uos­to lau­ki­mo sa­lės. Čia Kot­ry­na su mu­mis at­si­svei­ki­na lin­kė­da­ma ne ma­žiau sma­gios ke­lio­nės at­gal. Ji lie­ka na­muo­se, Stok­hol­me.

Sa­los, sa­le­lės

Grį­žę į lai­vą vi­sa kom­pa­ni­ja įsi­tai­so­me de­ny­je. Ma­lo­nu iš­ties­ti ko­jas po ke­lio­nės. De­ny­je karš­ta, bet pa­ju­dė­jus lai­vui ima pūs­ti gai­vus vė­je­lis. Ge­ra, kad ne­rei­kia nie­kur sku­bė­ti, ga­li­ma šne­ku­čiuo­tis, da­lin­tis įspū­džiais ir gro­žė­tis ža­lio­mis sa­lo­mis, sa­le­lė­mis su jau­kiais me­di­niais na­mu­kais.

Po pa­si­vaikš­čio­ji­mo po Stok­hol­mą kū­nas ma­lo­niai pa­var­gęs, to­dėl vi­lio­ja min­tis ap­si­lan­ky­ti pir­ty­je ir pa­gu­lė­ti sū­ku­ri­nė­je vo­nio­je. To­kias pa­slau­gas siū­lo lai­ve esan­tis Sau­nos cent­ras.

Jau­čia­mės ge­ro­kai praal­kę, tad vi­si kar­tu pa­trau­kia­me į „Grand Buf­fet“ va­ka­rie­nės. Šį kar­tą ap­lin­kui gir­di­si jau dau­giau lie­tu­viš­kai kal­bant. Ne tik pa­vie­niai „fū­ris­tai“ ar dar­bi­nin­kai ke­liau­ja, bet ir ne­ma­žai lie­tu­vių šei­mų: gal­būt grįž­ta na­mo po vieš­na­gės Šve­di­jo­je ar Nor­ve­gi­jo­je, gal­būt ke­liau­ja ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų Lie­tu­vo­je.

Po va­ka­rie­nės pri­va­lo­ma da­lis ap­si­lan­ky­ti lai­vo par­duo­tu­vė­se. Žmo­nių jo­se ne­trūks­ta. Dau­ge­lis žval­go­si į su­ve­ny­rus, kos­me­ti­ką, sal­du­my­nus. Stip­rių­jų gė­ri­mų sky­rius kol kas už­da­ry­tas. Jis veiks vos po­rą va­lan­dų, kai lai­vas bus neut­ra­liuo­se van­de­ny­se.

Išau­šus ry­tui esa­me ne­to­li Lat­vi­jos kran­tų. Ne­bė­ra sa­le­lių, dan­gu­je dau­giau de­be­sų, bet ry­tas šil­tas, jū­ra vis to­kia pat ra­mi.

„Grįž­ta­me į rea­ly­bę“, – pa­šmaikš­tau­ja bend­ra­ke­lei­vis. Liūd­na, kad ke­lio­nė taip grei­tai bai­gė­si, bet ge­ra, kad ji do­va­no­jo ne tik daug įspū­džių, bet ir nau­jų drau­gų.

Mar­ko STAM­PEHL ("Tal­link") nuo­tr.

„Ro­man­ti­ka“ – vie­nas iš 11 „Tal­link“ lai­vų, plau­kio­jan­čių Bal­ti­jos jū­ra.

„Tal­link“ nuo­tr.

Sau­lė­to­mis die­no­mis at­vi­ras de­nis pil­nas žmo­nių.

Pet­ro SKU­TU­LO nuo­tr.

Išs­kir­ti­nė ga­li­my­bė – pa­si­žval­gy­ti po „Ro­man­ti­kos“ ka­pi­to­no til­te­lį.

Au­to­rės nuo­tr.

Su di­de­le ryš­kia plaš­ta­ka pa­mo­ja­ma pro ša­lį pra­plau­kian­tiems lai­vams.

Sig­na­li­nės jū­rų ir ša­lių vė­lia­vos tvar­kin­gai su­dė­tos spe­cia­lio­je spin­to­je ka­pi­to­no til­te­ly­je.

Pet­ro SKU­TU­LO nuo­tr.

Lai­ve va­ka­rais kon­cer­tuo­ja gru­pė, ku­rios re­per­tua­re įvai­riau­siam sko­niui įtin­kan­čios po­pu­lia­rios dai­nos.

„Tal­link“ nuo­tr.

Stok­hol­mas – mies­tas įsi­kū­ręs ant dau­gy­bės sa­lų ir pu­sia­sa­lių.

Jau­kios Stok­hol­mo se­na­mies­čio siau­ros gat­ve­lės.

Au­to­rės nuo­tr.

Di­džiau­sią įspū­dį ke­liau­to­jams lai­vu pa­lie­ka jau­kios ža­lios Šve­di­jos sa­le­lės.