
Naujausios
Regionams – 3 milijonai eurų
– Kaip veikia Regioninė kultūros taryba ir Tolygios kultūrinės raidos programa?
– Tolygios kultūrinės raidos programa yra viena iš Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų kultūros projektų programų.
2018 metais Kultūros ministras patvirtino Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelį, jo tikslas – kultūros finansavimo decentralizacija, sudaranti galimybę regionams savarankiškai spręsti jiems svarbių kultūros ir meno projektų įgyvendinimą, mažinti kultūrinę atskirtį tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų regionų, stiprinti vietos kultūrinį identitetą.
Apskričių pagrindu suformuota dešimt Regioninių kultūros tarybų. Šiaulių apskrities Taryba jungia Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonus ir Šiaulių miestą. Kiekvienam rajonui ar miestui Taryboje atstovauja po du narius. Vieną iš jų skiria Savivaldybės taryba, kitas renkamas konkurse.
Pirmasis Šiaulių apskrities Regioninės kultūros tarybos posėdis vyko 2018 metų gruodį. Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės į Tarybą patvirtino kultūros skyrių vedėjus. Kitos savivaldybės delegavo kultūros institucijų vadovus, aktyvesnius kultūrininkus. Rinkti nariai labai įvairuoja.
Šiaulių miesto savivaldybė patvirtino Dainos Kinčinaitienės kandidatūrą, aš buvau išrinkta konkurse. Pirmajame posėdyje buvau išrinkta ir Regioninės kultūros tarybos pirmininke. Pirmajai kadencijai yra skirti ketveri metai.
Projektų, teiktų 2019 metų veikloms, vertinimas dar vyko dviem etapais. Regionų kultūros tarybos, įvertinusios projektus, turėjo sudaryti sąrašą, kurį vėliau vertino Kultūros tarybos ekspertai.
Kai buvo įsitikinta, kad Tarybos ir ekspertų nuomonės beveik nesiskiria, paliktas tik Regioninės kultūros tarybos ekspertavimas. Taip sutaupytos lėšos ir, svarbiausia, laikas. 2019 metų pabaigoje jau žinojome 2020 metų pirmojo etapo finansavimo rezultatus.
– Koks finansavimas skirtas Šiaulių apskrities kultūros projektams?
– 2020 metais Tolygios kultūrinės raidos programai yra skirti 3 milijonai eurų. Šiaulių apskritis gavo didžiausią finansavimą iš visų apskričių – 704 470 eurų. Palyginti, Alytaus apskritis – 219 310, Kauno – 215 740, Klaipėdos – 261 950, Marijampolės – 256 270, Panevėžio – 399 340, Tauragės – 214 800, Telšių – 258 320, Utenos – 314 290, Vilniaus – 213 270 eurų.
Lėšos skirstomos pagal nustatytą formulę, į ją įeina apskrities dydis, savivaldybių, gyventojų, kultūros institucijų skaičius. Svarbiausi parametrai – pateiktų, finansuotų projektų skaičius ir savivaldybių finansinis prisidėjimas. Pagal gaires numatyta, kad rekomenduojamas savivaldybių prisidėjimas būtų iki 30 procentų.
2019 metais Šiaulių apskrities kofinansavimas (suma, kuria prie projektų prisideda savivaldybės) buvo 48 procentai. Šiaulių miesto kofinansavimas – 68 procentai. Apskrities rajonų savivaldybių prisidėjimas svyruoja nuo 8 iki 30 procentų.
Šiaulių miesto savivaldybė yra patvirtinusi prioritetinius kultūros ir sporto renginius, jiems skiria lėšas pagal poreikį. Kadangi šie projektai finansuojami ir Tolygios kultūrinės raidos programos lėšomis, taip miesto savivaldybė pakelia visos apskrities vidurkį, padidina gaunamos kvotos dalį.
Praeitais metais Šiaulių apskrities kvota buvo 668 tūkstančiai eurų.
Uždavinys – tolygumas
– Kiek Šiaulių apskrities projektų šiems metams buvo pateikta, kam skiriamas prioritetas?
– Pernai Šiauliuose vykusiame forume buvo nustatyti prioritetai 2020–2022 metams: kūrybinės iniciatyvos, kūrybinės inovacijos, istorinės atminties puoselėjimas ir etninės kultūros išsaugojimas ir puoselėjimas.
2020 metams Šiaulių apskrities kultūros projektų vykdytojai pateikė 144 projektus. Tai didžiausias paraiškų kiekis iš visų apskričių.
Neseniai "Panorama" rodė reportažą apie 2020 metų kultūros institucijų finansavimą, tarp jų ir projektinį. Lietuvos dailės muziejaus direktorius apgailestavo, kad keletas muziejaus, kaip nacionalinės institucijos, projektų Lietuvos kultūros tarybos nebuvo finansuoti.
Aš visada sakau: pirmiausia prisiminkime, kad tai yra konkursas, o ne pinigų dalybos. Vien institucijos nacionalinis statusas negarantuoja, kad projektas tikrai bus finansuotas. Projektus dabar gerai rengia visi, įdirbis yra, todėl labai svarbu pati idėja, įgyvendinimas, sąmatos pagrindimas.
Iš pateiktų 144 Šiaulių apskrities projektų pirmajame etape buvo finansuoti 74. Galime konstatuoti: 70-ies projektų teikėjai liks nepatenkinti, nes visi tikisi, kad jų veikla bus finansuota.
Kas nutiko pirmajame etape? Projektų pasiskirstymas tarp prioritetų buvo labai netolygus. Kūrybinių iniciatyvų buvo net 84 projektai, istorinės atminties puoselėjimo – 21, etninės kultūros išsaugojimo – 26, kūrybinių inovacijų – 13.
Antrojo programos finansavimo etapo paraiškoms pateikti bus skirtas mėnuo (nuo sausio 28 dienos iki vasario 28 dienos). Tikimės naujų iniciatyvų. Suma etapams padalyta beveik perpus (372 tūkstančiai ir 331 tūkstantis eurų).
– Kurios apskrities savivaldybės teikė mažiausiai paraiškų, kurios buvo aktyviausios?
– Akmenės rajonas pateikė 9, Joniškio – 11, Kelmės rajonas – 29, Pakruojo – 16, Radviliškio – 13, Šiaulių rajonas – 11. Šiaulių miesto – 55 paraiškos.
Šiame etape Šiaulių mieste buvo 22 paraiškų teikėjai. Reikia pasidžiaugti, kad šalia miesto galerijų, kultūros centro, savivaldybės bibliotekos, "Aušros" muziejaus, Povilo Višinskio viešosios bibliotekos – aktyvios ir viešosios įstaigos: "Istartas", "Sielos harmonija", "Rimti veidai", "Remigijaus akcija". Ekspertų dėmesį inovatyviais projektais atkreipė nauja jaunų žmonių suburta viešoji įstaiga "Begemotas".
2019 metais mažiau paraiškų teikė Akmenės rajonas. Susitikome su Akmenės rajono vicemeru, kalbėjomės – rezultatas yra. Gal tai susiję ir su tuo, kad Akmenė – 2020 metų Mažoji kultūros sostinė. Akmenės rajone kartu su biudžetinėmis įstaigomis – muziejais, biblioteka – paraiškas teikė ir asociacijos, religinė bendruomenė, mažoji bendrija.
Joniškio rajone aktyvūs kultūrinėmis veiklomis Žagarės kultūros centras ir Žagarės regioninio parko direkcija.
Kelmės rajone Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras – labai ryškus kultūros židinys ir vienas iš projektinės veiklos lyderių apskrityje. Šalia veiklų Kelmėje yra ir Užvenčio kultūros centro, paramos fondo "Užvenčio pegasas" iniciatyvos.
Pakruojo rajone projektus teikia Pakruojo, Linkuvos kultūros centrai, bibliotekos, Žeimelio bendruomenės centras.
Šiaulių rajone šalia rajono viešosios bibliotekos, kultūros centro tik vieną projektą pateikė ne biudžetinė organizacija – Naisių bendruomenė.
Radviliškio rajone paraiškų teikėjai yra biudžetinės įstaigos: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, miesto kultūros centras, Šeduvos kultūros ir amatų centras, rajono viešoji biblioteka.
Apskritai bibliotekos yra labai aktyvios. Manau, tai susiję su išplėstomis jų funkcijomis. Bibliotekų projektus dažnai galime vertinti kaip sociokultūrinius.
Šiandien valstybė kelia uždavinius, kad kultūra turi spręsti ir socialinės atskirties problemas, daryti įtaką ekonomikai. Kaimuose bibliotekos yra vos ne vieninteliai kultūros židiniai ir atlieka ne tik kultūrinę funkciją.
Aš manau, kad tolygi kultūrinė raida turi būti ne tik šalies, bet ir apskrities mastu.
– Ką išskirtumėte iš projektų?
– Išskirčiau viešosios įstaigos "Bendruomenės pilietinės veiklos projektai" organizuojamą VIII tarptautinį Šiaulių fortepijonų duetų festivalį.
Jis išsiskiria lokališkumo ir globalumo jungtimi su edukaciniais elementais, pagrįsta sąmata. Festivalis – ne tik koncertai: į jį įtraukiami apskrities muzikos mokyklų mokiniai, jiems bus rengiami meistriškumo kursai, o jaunųjų fortepijonų duetų konkurso laureatai turės galimybę koncertuoti Londone. Projekto tikslas suvokiamas plačiau nei vieno kultūrinio įvykio.
Taryboje labai gerai įvertintas Šiaulių dailės mokyklos ugnies skulptūrų festivalis "Saulės stulpai", jis šiemet bus organizuojamas antrą kartą.
Su truputėliu avanso tikimės, kad jauni žmonės parodys, ką gali: kalbu apie viešosios įstaigos "Begemotas" medijų ir performansų festivalį "Medūza".
Miestas pakelia kartelę
– Prieš pokalbį peržiūrėjome per Lietuvos nacionalinę televiziją rodytą reportažą, jame išsakyta mintis, jog savivaldybės neteikia projektų, regionams trūksta kultūros profesionalų. Ar sutinkate?
– Regionų kultūra ir nėra vien profesionalai. Svarbus mėgėjų ir profesionalų bendradarbiavimas.
Kad profesionalų trūksta – taip, galbūt mažesnėse kultūros institucijose. Keičiasi kartos, bet ateina ir jaunų žmonių su savo idėjomis. Nenorėčiau teigti, kad kultūros profesionalų trūkumas yra pagrindinė kultūrinio veiksmo nebuvimo priežastis ar kad jis dėl to prastesnis.
Atrodo, kad institucija, esanti Vilniuje, pati savaime gera, jei ne Vilniuje, vadinasi, stokos idėjų, profesionalumo. Regionuose yra stiprių institucijų, galinčių "pavežti" didelius projektus.
Ir tie profesionalai, kurie dirba, kuria Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, ieško savo kelių į regionus. Sinergija tarp menų ir kultūros sričių yra būtina: profesionalams reikia auditorijos, svarbu ir patirties perdavimas mėgėjų meno kolektyvams.
Būta kalbų, kad, galbūt, iš Tolygios kultūrinės raidos programos reikėtų eliminuoti Šiaulius ir Panevėžį. Aš galvoju, kad Šiauliai užduoda toną visai apskričiai. Miestas pakelia kartelę ir balansas tarp profesionalų ir mėgėjų išlaikomas.
Tolygi kultūrinė raida turi būti ne tik šalies, bet ir apskrities mastu.
