Skriejančio disko magija

Skriejančio disko magija

Skrie­jan­čio dis­ko ma­gi­ja

Ka­ro­lis No­vi­ko­vas prieš pen­ke­rius me­tus pra­dė­jo žais­ti lėkš­čias­vy­dį. Ši spor­to ša­ka taip už­bū­rė šiau­lie­tį, jog da­bar jis ne tik ak­ty­vus žai­dė­jas, bet ir lėkš­čias­vy­džio pro­pa­guo­to­jas Šiau­lių mies­te ir už jo ri­bų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

At­si­tik­ti­nė pa­žin­tis

Ka­ro­lis lėkš­čias­vy­džiu, dar va­di­na­mu ul­ti­mei­tu ar­ba fris­biu, su­si­do­mė­jo be­si­mo­ky­da­mas pa­sku­ti­nė­je gim­na­zi­jos kla­sė­je.

„Ma­no kla­sė bu­vo la­bai spor­tiš­ka, vi­sur da­ly­vau­da­vo­me, žais­da­vo­me fut­bo­lą, krep­ši­nį. Kar­tą kla­sio­kai pa­kvie­tė pa­žais­ti fris­bį. Pa­ti­ko ir pra­dė­jau do­mė­tis tai­syk­lė­mis, kaip iš tik­rų­jų rei­kia jį žais­ti, nes Šiau­liai – reg­bio mies­tas, ir mes iš pra­džių lėkš­čias­vy­dį žais­da­vo­me pa­na­šiai kaip reg­bį“, – pa­sa­ko­ja Ka­ro­lis.

Va­sa­ros ato­sto­gų me­tu Ka­ro­lis nu­vy­ko į tarp­tau­ti­nį lėkš­čias­vy­džio tur­ny­rą Klai­pė­do­je, ku­rį or­ga­ni­zuo­ja „Ma­rių meš­kos“.

„Pa­ma­čiau, kaip vyks­ta var­žy­bos, ko­kia žai­di­mo kul­tū­ra, ir ta skrai­dan­čio dis­ko ma­gi­ja taip ma­ne su­ža­vė­jo, kad da­bar jau 5 me­tai žai­džiu ne­sus­to­da­mas“, – šyp­so­si Ka­ro­lis.

Ki­tais me­tais į Klai­pė­dos tur­ny­rą Ka­ro­lis jau su­grį­žo su ko­man­da kaip da­ly­vis, o ne žiū­ro­vas. Tie­sa, ko­man­dos na­rių te­ko paieš­ko­ti, mat kla­sės drau­gai po mo­kyk­los bai­gi­mo iš­si­skirs­tė kas sau.

Ne nau­ja spor­to ša­ka

Ka­ro­lis sa­ko, kad lėkš­čias­vy­dis nė­ra nau­ja spor­to ša­ka, tik Šiau­liuo­se žai­džia­ma pen­ke­rius me­tus, o Lie­tu­vo­je čem­pio­na­tai or­ga­ni­zuo­ja­mi nuo 2004 me­tų. Šiuo me­tu šio žai­di­mo klu­bų yra Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir ki­tuo­se mies­tuo­se.

Stip­riau­sias ko­man­das tu­ri sos­ti­nė. Dau­gu­ma Vil­niaus klu­bo „Vo­ras“ na­rių yra na­cio­na­li­nės lėkš­čias­vy­džio tiek vy­rų, tiek miš­rios rink­ti­nių na­riai. Šie­met kaip tik šios rink­ti­nės at­sto­vaus Lie­tu­vai Veng­ri­jo­je vyk­sian­čia­me čem­pio­na­te.

„Lėkš­čias­vy­džio si­tua­ci­ja tik ge­rė­ja. Prieš tre­jus me­tus su­si­kū­rė ke­lių eta­pų pir­ma ly­ga, nes iki tol už­da­rų pa­tal­pų čem­pio­na­tas vyk­da­vo vie­ną kar­tą per pu­sę me­tų, dar vie­nas – lau­ke. Šie­met yra suau­gu­sių­jų ir jau­ni­mo di­vi­zio­nai, tai iš vi­so bus še­ši eta­pai“, – sa­ko K. No­vi­ko­vas.

Ka­ro­lis yra Lie­tu­vos skrai­dan­čio­jo dis­ko fe­de­ra­ci­jos na­rys, jo dar­bas – su jau­ni­mu. Taip pat yra Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos jau­ni­mo ko­mi­te­to na­rys ir va­sa­rą pla­nuo­ja tris ren­gi­nius: tre­ne­rių kur­sus, Šiau­rės re­gio­no jau­ni­mo rink­ti­nių čem­pio­na­tą ir tarp­tau­ti­nę sto­vyk­lą Lie­tu­vo­je.

Šiau­liuo­se Ka­ro­lis tu­ri lėkš­čias­vy­džio bū­re­lį vai­kams.

„Ne­su pe­da­go­gas, esu spor­to va­dy­bi­nin­kas, bet sa­va­no­riš­kai mo­kau ul­ti­mei­to. Net­rak­tuo­ju sa­vęs kaip tre­ne­rio, esu vai­kams la­biau ge­ras drau­gas, aiš­ku, jei­gu „gry­bau­ja“, ten­ka kaž­ką pa­sa­ky­ti, bet mes la­bai ge­rai su­ta­ria­me. Grei­čiau aš iš vai­kų dau­giau vis­ko iš­moks­tu, ne­gu jie iš ma­nęs“, – juo­kia­si Ka­ro­lis.

Ka­ro­lis su­pran­ta, kad vien tre­ni­ruo­tė­mis vai­kų, jau­ni­mo ne­prit­rauk­si. Atei­da­mas į tre­ni­ruo­tę tu­ri jaus­ti pra­smę ir tiks­lą. Jei­gu ži­nai, kad pa­si­tre­ni­ra­vus bus ga­li­my­bė iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas var­žy­bo­se – ta­da yra pra­smė ei­ti į tre­ni­ruo­tę.

Šie­met Šiau­liuo­se or­ga­ni­za­vo moks­lei­vių čem­pio­na­tą, ku­ria­me var­žė­si trys ko­man­dos. Pla­nuo­ja da­ry­ti Šiau­lių mies­to mo­kyk­lų pen­kių eta­pų uždarų patalpų var­žy­bas, ku­rio­se da­ly­vaus Didžd­va­ris, „Ro­mu­vos“, Sta­sio Šal­kaus­kio ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jų ko­man­dos.

Gal­būt atei­ty­je kaž­ku­rie šių ko­man­dų žai­dė­jai pa­pil­dys Šiau­lių „Fris­ma­tic“ ko­man­dą, ku­ri var­žo­si Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se bei čem­pio­na­tuo­se.

„Pla­nuo­ju Šiau­liuo­se su­bur­ti pro­fe­sio­na­lią, kon­ku­ren­cin­gą ko­man­dą, ku­ri atei­ty­je ga­lė­tų var­žy­tis ir lai­mė­ti tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se“, – sa­ko Ka­ro­lis.

Šiuo me­tu šiau­lie­čių ko­man­da ruo­šia­si po dvie­jų sa­vai­čių Ry­go­je vyk­sian­čiam tarp­tau­ti­niam tur­ny­rui. Šį sa­vait­ga­lį Rad­vi­liš­kio spor­to cent­re vyks kont­ro­li­nės var­žy­bos, ku­rio­se be šiau­lie­čių dar var­žy­sis ko­man­dos iš Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos.

„Per­ga­lė nė­ra vie­nin­te­lis tiks­las. Ke­liam tiks­lus to­bu­lė­ti“, – apie da­ly­va­vi­mą var­žy­bo­se sa­ko šiau­lie­tis.

Prio­ri­te­tai par­ve­dė na­mo

„Ar be lėkš­čias­vy­džio dar tu­ri ko­kių po­mė­gių?“ – klau­siu Ka­ro­lio.

„Kar­tais pa­si­do­miu mie­gu, kar­tais pri­si­me­nu, kad rei­kia pa­val­gy­ti, bet dau­giau­siai vis­kas su­ka­si apie lėkš­čias­vy­dį. Pie­tų per­trau­ka, lai­kas po dar­bo ir sa­vait­ga­liai skir­ti lėkš­čias­vy­džiui. Dir­bu su jau­ni­mu, mo­kau­si ir pa­ts žai­džiu“, – šyp­so­si vai­ki­nas.

Dau­ge­liui ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad tai vi­siš­kai fi­nan­siš­kai neap­si­mo­kan­tis da­ly­kas, bet Ka­ro­lis sa­ko, kad jei­gu už­sii­mi iš tie­sų pa­tin­kan­čia veik­la, klau­si­mų ne­ky­la.

Ka­ro­lis stu­di­ja­vo Kau­ne. Po stu­di­jų dar ku­rį lai­ką li­ko ten, šiek tiek pa­gy­ve­no Vil­niu­je, ta­čiau su­dė­jęs vi­sus pliu­sus ir mi­nu­sus, ką ir kur to­liau no­rė­tų veik­ti, nu­spren­dė grįž­ti į gim­tuo­sius Šiau­lius.

„Kau­ną la­bai my­liu, nuo­sta­bus mies­tas. Vil­nius man šiek tiek per di­de­lis, o Šiau­liai – ga­li­my­bių mies­tas, be to, la­bai pa­to­gus inf­rast­ruk­tū­ros at­žvil­giu, – sa­ko Ka­ro­lis. – Kai bu­vau mo­ki­nys, at­ro­dė, ai, kas tie Šiau­liai, čia nė­ra ką veik­ti. Bet iš tik­rų­jų rei­kia tik paieš­ko­ti, veik­ti tik­rai yra ką. Gal tie­siog trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ko­mu­ni­ka­ci­jos. La­bai mėgs­ta­me kal­tin­ti Sa­vi­val­dy­bę, dar kaž­ką, kad čia nė­ra ką veik­ti, bet gal pra­dė­kim nuo sa­vęs, ką mes ga­lim duo­ti mies­tui.“

Skrai­dan­čio­jo dis­ko žai­di­mas

K. No­vi­ko­vas sa­ko, kad lėkš­čias­vy­dis uni­ka­li spor­to ša­ka tuo, kad ko­man­do­je kar­tu ga­li žais­ti vy­rai ir mo­te­rys. Na­cio­na­li­nių rink­ti­nių ko­man­dos taip pat yra miš­rios.

Lėkš­čias­vy­dis yra žai­džia­mas lau­ke, sa­lė­je, pa­plū­di­my­je. Nuo to, kur žai­džia­ma, ski­ria­si aikš­tės dy­dis ir žai­dė­jų skai­čius. Lau­ke 37x100 m dy­džio aikš­tė­je žai­džia 7 žai­dė­jai prieš 7. Sa­lė­je 20x40 m aikš­tė­je žai­džia pen­kie­se prieš pen­kis. Tiek pat žai­dė­jų žai­džia ir pa­plū­di­mio lėkš­čias­vy­dį, tik aikš­tės dy­dis yra 25x75 m.

Sa­lė­je žai­džia­ma 35 mi­nu­tes, pa­plū­di­my­je – 45 mi­nu­tes, iki 13 taš­kų. Lau­ke žai­džia­ma iki 15 taš­kų 100 mi­nu­čių.

Lėkš­čias­vy­džio rung­ty­nė­se nė­ra tei­sė­jo, to­dėl žai­dė­jai tu­ri pui­kiai iš­ma­ny­ti žai­di­mo tai­syk­les. Esant gin­čy­ti­nai si­tua­ci­jai pa­tys žai­dė­jai spren­džia, ko­kius veiks­mus at­lik­ti, ar skir­ti bau­dą. Čia ne­to­le­ruo­ja­mas fi­zi­nis kon­tak­tas.

Be­ne pa­grin­di­nė tai­syk­lė – ne­ga­li­ma bėg­ti su dis­ku. Pa­ga­vus jį rei­kia su­sto­ti ir mes­ti ko­man­dos drau­gui. Taš­kai pel­no­mi ta­da, kai dis­ką pa­gau­na taš­kų zo­no­je esan­tis ko­man­dos na­rys.

Ka­ro­lis sa­ko, kad vie­no­se Eu­ro­pos ša­ly­se po­pu­lia­res­nis lau­ko, ki­tur – sa­lės lėkš­čias­vy­dis. Lie­tu­viai žai­džia ir tą, ir tą.

„Man la­biau­siai pa­tin­ka žais­ti ant žo­lės. La­bai pa­tin­ka oro fak­to­rius, pa­tin­ka žais­ti per lie­tų, vė­ją. Tai niuan­sai, ku­riuos tu­ri įver­tin­ti mes­da­mas dis­ką“, – sa­ko Ka­ro­lis.

Per me­tus lėkš­čias­vy­di­nin­kai „su­dė­vi“ maž­daug 4 dis­kus. Vie­nas dis­kas kai­nuo­ja 15 eu­rų. Per­kant dis­ką iš Lie­tu­vos skrai­dan­čio­jo dis­ko fe­de­ra­ci­jos, re­mia­ma Lie­tu­vos lėkš­čias­vy­džio rink­ti­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Lėkš­čias­vy­džio en­tu­zias­tas Ka­ro­lis No­vi­ko­vas į vis­ką gy­ve­ni­me sten­gia­si žvelg­ti po­zi­ty­viai. Į per­kas­tas mies­to gat­ves ir žvy­ro krū­vas jo­se – taip pat: „Rei­kia džiaug­tis, kad mies­tas kei­čia­si, tvar­ko­si.“

Ka­ro­lio No­vi­ko­vo gy­ve­ni­mo prio­ri­te­tas jau pen­ke­rius me­tus yra lėkš­čias­vy­dis.

Lie­tu­vos skrai­dan­čio­jo dis­ko fe­de­ra­ci­jos nuo­tr.

Tu­rint dis­ką ran­ko­se ne­ga­li­ma bėg­ti. Pa­ga­vus jį, rei­kia su­sto­ti ir mes­ti ko­man­dos drau­gui.

Var­žo­vų tiks­las pe­rim­ti dis­ką.

Do­na­to VAI­ČIU­LIO nuo­tr.

Grei­čio, pui­kios tech­ni­kos bei tak­ti­nių įgū­džių reik­a­lau­jan­tis žai­di­mas žai­džia­mas ir pa­plū­di­my­je.