Naujausios
Antibiotikai dažnai skiriami be tyrimų
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa gydytojams surengė konferenciją „Racionalios antibiotikoterapijos aktualijos“. Pasak pranešėjų, antibiotikai, ypač plataus spektro, vis dar per dažnai skiriami pacientams net neįsitikinus, ar jų tikrai reikia.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Testai prieinami, bet neskiriami
Nuo 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojamas greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.
Streptokoko bakterijos sukelia įvairias ligas: tonzilitą, faringitą, laringitą ir kitas, galinčias pasireikšti sunkiomis formomis jų negydant.
Testas leidžia vos per kelias minutes tiksliai išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas streptokokas, ir padeda gydytojui nuspręsti, ar būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų, jeigu testas neigiamas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė konferencijoje pristatė 2017 metų rezultatus, kiek Šiaulių ir Telšių apskričių gydymo įstaigose 2–7 metų vaikams buvo išrašyta receptų antibiotikams ir kiek buvo atlikta greitųjų streptokoko antigeno nustatymo testų.
Rezultatai nedžiugina. Pavyzdžiui, Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre buvo išrašyti 1 144 receptai, o testas atliktas vos penkiems vaikams. Šiaulių centro poliklinikoje buvo išrašyti 1 044 receptai, testai atlikti 90 vaikų.
Iš Šiaulių apskrities bene racionaliausiai skiriami antibiotikai Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Beje, pasak konferencijos pranešėjų, Kelmės rajono poliklinikos neblogai atrodo ir Lietuvos mastu (trečioje vietoje). Daugiausiai greitųjų streptokoko antigeno testų atliekama Visagine, antroje vietoje – Birštonas. Kituose šalies miestuose ir rajonuose atliekamų testų skaičius ypač mažas.
„Nusipirkti šių testų problemų nėra, apmokama iš ligonių kasų visada, kodėl neatliekama, sunku pasakyti“, – sakė D. Ozolienė.
Pasak pranešėjų, tik apie 30 procentų tonzilitų yra bakterinės kilmės, tačiau, netaikydami pagalbinių priemonių, kaip tai nustatyti, gydytojai sprendžia iš akies ir dažnai be reikalo skiria stiprių vaistų.
Visgi D. Ozolienė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais antibiotikų skyrimo mastas vaikams pradėjo žymiai mažėti (per kelerius metus sumažėjo penkis kartus). Visgi Šiaulių apskritis dar atsilieka nuo Klaipėdos, Vilniaus ir ypač Kauno, kur antibiotikų vaikams išrašoma mažiausiai Lietuvoje.
Problema – plataus spektro antibiotikai
Pernai Šiaulių TLK įkurtas Vaistų komitetas atliko tyrimą – peržiūrėjo 180 kūdikių ir mažų vaikų medicinines korteles. Stebėta, kada, kokiu atveju ir kokie antibiotikai buvo skirti pirmą kartą jų gyvenime, kokią įtaką sveikatai tai turėjo vėlesniais metais. Tik 34 kvėpavimo takų ligomis susirgusiems vaikams antibiotikai nebuvo skirti (išrašyti žoliniai preparatai, arbatos), 77 vaikams skirti siauro ar vidutinio spektro antibiotikai, 69 vaikams – plataus spektro antibiotikai.
Tyrimo rezultatus pristatęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Vaistų komiteto pirmininkas Romaldas Mačiulaitis sakė, kad plataus spektro antibiotikų skyrimas racionalus buvo tik 2,9 procento atvejų.
„Tai buvo pirmi kartai tų ligoniukų gyvenime, kai skirti antibiotikai. Jei skirti plataus spektro, tai anksčiau ar vėliau atsilieps“, – tikino profesorius.
Pasak konferencijos pranešėjų, būtent plataus spektro antibiotikų neracionalus vartojimas prisideda prie mikrobų „protingėjimo“. Dėl antibiotikams atsparių bakterijų mažėja antibiotikų veikimo efektyvumas ir tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo bei mirties priežastimi.
Neracionalus antibiotikų vartojimas – tai ir netinkamas vaistų parinkimas, ir savigyda, ir virusinių ligų gydymas antibiotikais, ir gydymo trukmės bei dozių nesilaikymas.
„Jei norime paskirti antibiotiką, turime būti tikri, kad jų reikia. Kai renkamas antibiotikas – galvojame apie spektrą. Siauro spektro antibiotikai – saugiausi“, – sakė dar vienas konferencijos pranešėjas gydytojas rezidentas Vaidotas Galaunė.
Ar reikalingi antibiotikai ir kokie, padeda nustatyti ne tik jau minėtas greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas, bet ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas ir mikrobiologinis tyrimas (pasėlio paėmimas). Tiesa, CRB tyrimas būna informatyviausias praėjus 24 valandoms po susirgimo, o mikrobiologinio tyrimo rezultatų tenka laukti apie parą.
„Viena garsi mūsų šalies gydytoja yra pasakiusi, kad jeigu yra kataro reiškiniai, sloga ir kosulys, testo net nereikia daryti, nes aišku, kad tai virusinis susirgimas. Infekciją rodo aukštas (daugiau kaip 38 laipsnių) karščiavimas, pūlingos tonzilės, kosulio nebuvimas“, – sakė D. Ozolienė.
Buvęs Šiaulių TLK vadovas, o dabar Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pastebėjo, kad mūsų visuomenėje vyksta lūžis, vis daugiau tėvų, auginančių mažus vaikus, klausia, ar tikrai jų vaikui reikalingas antibiotikas, ir prieš paskiriant jį prašo atlikti tyrimą.
„Dviem trečdaliams mano pacientų padeda atidėto recepto metodas. Išrašau receptą, bet sakau, jeigu matysit, kad sveikata blogėja, nusipirkit. Jeigu nereikės, nepirkit, nes antibiotikas yra bomba“, – savo patirtimi dalijosi profesorius R. Mačiulaitis.
Reikia mikrobiologinių tyrimų bazės
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė mano, kad reikėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti ne CRB tyrimams, kurie dažniausiai būna mažai informatyvūs, o mikrobiologiniams (pasėlių) tyrimams.
Pasak medikės šalyje turėtų būti konkretūs taškai – laboratorijos, kuriose būtų atliekami mikrobiologiniai tyrimai ir sisteminami jų rezultatai. Jau po trejų metų tai leistų matyti realų mūsų, „lietuviškų“, mikrobų vaizdą ir efektyviau su jais kovoti.
„Klinikinis vaizdas normaliam šeimos gydytojui labai dažnai ir taip yra aiškus, be tyrimų, bet pasėlio tyrimas būtų įdirbis į ateitį“, – sako V. Makštutienė.
Pasak D. Ozolienės, mūsų šalyje problema ne tiek tyrimų, kiek gydymo metodikų, algoritmų trūkumas – kaip kokią ligą gydyti.
„Mes sakome, kad esame išsivysčiusi šalis, bet jei pažiūrėtume, tai turime pneumonijos gydymo metodiką ir karščiuojančio vaiko algoritmą, o daugiau visų labiausiai ambulatorinėje grandyje paplitusių gydomų infekcijų mes nei algoritmų, nei metodikų kol kas neturime“, – sako Šiaulių TLK atstovė.
R. Mažeika prisiminė, kad prieš keletą metų už didelius pinigus buvo parengta daugiau kaip 20 metodikų, bet jos buvo skirtos labai retoms ligoms, kurių atvejai pavieniai šalyje.
Profesorius R. Mačiulaitis sakė, kad būtent dėl algoritmų ir metodikų nebuvimo dažniausiai pasitaikančioms ligoms gydytojai apsidrausdami ir skiria plataus spektro antibiotikus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Šiaulių teritorinės ligonių kasos Vaistų komiteto pirmininkas Romaldas Mačiulaitis, peržvelgęs beveik 200 mažųjų pacientų ligos istorijų sakė, kad plataus spektro antibiotikų skyrimas racionalus buvo tik 2,9 procento atvejų.
„Ligų sukėlėjai Lietuvoje gali labai skirtis nuo sukėlėjų JAV ar net Lenkijoje, ir tai, kas racionalu gydant ligą JAV nebus racionalu pas mus“, – akcentavo gydytojas rezidentas Vaidotas Galaunė.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė: „Nusipirkti šių (greitojo streptokoko antigeno nustatymo – aut. pastaba) testų problemų nėra, apmokama iš ligonių kasų visada, kodėl neatliekama, sunku pasakyti.“
Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika sako, kad vis daugiau tėvų, auginančių mažus vaikus, prieš paskiriant antibiotiką prašo atlikti tyrimą.