Klimato kaitos padariniai jaučiami ir Šiauliuose – kaip galime sustabdyti kylančią temperatūrą?

Klimato kaitos padariniai jaučiami ir Šiauliuose – kaip galime sustabdyti kylančią temperatūrą?

Kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­niai jau­čia­mi ir Šiau­liuo­se – kaip ga­li­me su­stab­dy­ti ky­lan­čią tem­pe­ra­tū­rą?

Di­džio­jo­je da­ly­je Šiau­rės Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos ša­lių ši va­sa­ra bu­vo re­kor­diš­kai karš­ta. Ir tai – ne at­si­tik­ti­nu­mas, ka­dan­gi me­teo­ro­lo­gai su kli­ma­to kai­ta sie­ja ne vien karš­čio ban­gas, bet ir daž­nė­jan­čius gais­rus bei saus­ras. Ko­kie ar­gu­men­tai įro­do, kad kli­ma­to kai­ta tik­rai vyks­ta ir ką ko­vo­je su ja ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas šiau­lie­tis?

Shut­ters­tock nuo­tr.

Karš­čiau­sias lai­ko­tar­pis is­to­ri­jo­je

Kad kli­ma­to kai­ta vyks­ta ir kad tai bent iš da­lies yra žmo­gaus kal­tė su­tin­ka 97 pro­c. kli­ma­tą ty­ri­nė­jan­čių moks­li­nin­kų. 2017-ie­ji Že­mė­je ap­skri­tai bu­vo karš­čiau­si me­tai per vi­są tem­pe­ra­tū­ros ma­ta­vi­mo is­to­ri­ją, o pe­rio­das nuo 2010-ųjų – karš­čiau­sias de­šimt­me­tis. Skai­čiuo­ja­ma, jog pa­sau­li­niu mas­tu kli­ma­to kai­ta at­sa­kin­ga už vis dau­giau saus­rų, po­tvy­nių bei karš­čio ban­gų.

Lie­tu­vo­je šių me­tų ge­gu­žė bei lai­ko­tar­pis nuo lie­pos 20 iki rugp­jū­čio 10 die­nos bu­vo karš­čiau­si, ver­ti­nant ste­bė­ji­mus nuo 1961-ųjų me­tų. Be to, ge­gu­žės ir lie­pos mė­ne­siai bu­vo kaip re­ta sau­si. Ir Lie­tu­va to­li gra­žu ne vie­nin­te­lė – karš­čiau­si mė­ne­siai už­fik­suo­ti ir Lat­vi­jo­je, ir Es­ti­jo­je, ir Nor­ve­gi­jo­je, ir Šve­di­jo­je. O tai vien Bal­ti­jos jū­ros re­gio­nas.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, iš da­lies fik­suo­tas ano­ma­li­jas nu­lė­mė aukš­to slė­gio sri­tis, ku­ri lai­kė­si Šiau­rės Eu­ro­po­je ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Nors toks reiš­ki­nys sa­vai­me nė­ra neįp­ras­tas, šį­kart aukš­to slė­gio at­mos­fe­ra iš­si­lai­kė itin il­gai. Prog­no­zuo­ja­ma, jog dėl pa­sau­li­nio at­ši­li­mo dau­gės to­kių karš­tų mė­ne­sių bei žie­mos se­zo­nas ne­be­bus toks šal­tas. Su­ma­žės ypač šal­tų die­nų skai­čius, o va­sa­ro­mis pa­dau­gės ir karš­čio ban­gų, ir saus­rų skai­čius.

Šiau­rės Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos ša­lių na­cio­na­li­nių me­teo­ro­lo­gi­jos or­ga­ni­za­ci­jų dar­buo­to­jai jau ku­rį lai­ką bend­ra­dar­biau­ja pro­gno­zuo­da­mi orus ir keis­da­mie­si in­for­ma­ci­ja apie kli­ma­tą ir jo po­ky­čius. 2018-ųjų me­tų rugp­jū­tį or­ga­ni­za­ci­jos su­si­ta­rė atei­ty­je bend­ra­dar­biau­ti dar glau­džiau.

Kaip kli­ma­to kai­ta pa­vei­kė Šiau­lius ir vi­są Lie­tu­vą?

Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties va­do­vė Vik­to­ri­ja Kaz­laus­kie­nė tei­gia, kad gy­ven­to­jų skep­tiš­ku­mas dėl kli­ma­to kai­tos daž­niau­siai pa­grįs­tas iš kon­teks­to iš­trau­kia­mais pa­ste­bė­ji­mais.

„Kli­ma­tas yra ne me­tų ir ne dvie­jų, o di­džiu­lių lai­ko­tar­pių, ap­žval­ga. Žmo­gus ne­ga­li pa­ts apie kli­ma­to kai­tą spręs­ti iš vie­no se­zo­no. Ypač mū­sų pla­tu­mo­se, nes čia gy­ve­nan­tys žmo­nės di­džiau­sius kli­ma­to kai­tos po­vei­kius pa­jaus vė­liau­siai. To­dėl dau­giau reik­tų kliau­tis moks­li­nin­kais, iš­ty­ru­siais il­ges­nius pe­rio­dus ir ste­bin­čiais gy­vū­nų ar au­ga­lų, rea­guo­jan­čių į kli­ma­tą daug jaut­riau nei mes, ju­dė­ji­mus, ku­rie vyks­ta jau ir Lie­tu­vo­je“, – ko­men­tuo­ja V. Kaz­laus­kie­nė.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Ty­ri­mų ir plėt­ros sky­riaus pa­ta­rė­jas dr. Do­na­tas Va­liu­kas su­tin­ka, kad skep­tiš­ku­mui vie­tos jau ne­bė­ra ir kad kli­ma­to kai­tos po­vei­kis Šiau­liuo­se, kaip ir vi­so­je ša­ly­je, pui­kiai ma­to­mas pli­ka aki­mi.

„Lie­tu­vos kon­teks­te nė­ra pra­smės kal­bė­ti apie skir­tin­gus re­gio­nus – vi­so­je ša­ly­je ma­to­mas kai­tos po­vei­kis. Bend­ra žie­mų tem­pe­ra­tū­ra ir šal­tų die­nų skai­čius šian­dien yra daug ma­žes­nis nei prieš šim­tą me­tų, iš­kren­ta ženk­liai ma­žiau snie­go, o va­sa­ros, at­virkš­čiai, daug karš­tes­nės. Daž­niau­siai gir­di­mas ar­gu­men­tas: „Kaip ga­li bū­ti kli­ma­to at­ši­li­mas, jei taip šal­ta“. Bet rei­kia žiū­rė­ti į il­gas ten­den­ci­jas, ne po­ros die­nų tar­pą. Lie­tu­vos bend­ra me­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra nuo 1961 m. pa­ki­lo 1,9 C. Ke­lios šal­tes­nės die­nos ne­pa­nei­gia aki­vaiz­daus tem­pe­ra­tū­ros ki­li­mo fak­to“, – tei­gia D. Va­liu­kas.

Anot jo, kal­bant apie kli­ma­to kai­tą rei­kė­tų tu­rė­ti ome­ny­je, jog vi­sos pa­sau­lio ša­lys čia su­si­du­ria su tuo pa­čiu iš­šū­kiu ir nė­ra jo­kios pra­smės ban­dy­ti jį įveik­ti at­ski­rai – pla­čiau pa­si­do­mė­jus ne­sun­ku su­ži­no­ti, kad ana­lo­giš­ki tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mai ir daž­nė­jan­čios karš­čio ban­gos bū­din­gos to­li gra­žu ne vien mū­sų ša­liai.

„Tu­rė­tu­me žiū­rė­ti į glo­ba­lią rai­dą ir glo­ba­lius po­ky­čius. Šiau­lių re­gio­nas Lie­tu­vos kon­teks­te nė­ra iš­skir­ti­nis, o Lie­tu­va nė­ra iš­skir­ti­nė Eu­ro­pos kon­teks­te. To­dėl tu­ri­me klaus­ti, kiek mums rū­pi ne vien sa­vas kie­mas, bet vi­sas pa­sau­lis. Ar mums rū­pi, kad dar pa­ki­lus van­dens ly­giui 50 mi­li­jo­nų žmo­nių ne­teks na­mų? Ar mums rū­pi, kad iš­nyks vi­sas ko­ra­li­nis ri­fas? Ne­ga­li­me gal­vo­ti tik apie sa­ve pa­čius“, – ar­gu­men­tuo­ja Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos at­sto­vas.

Ką ga­li­me pa­da­ry­ti?

Kiek­vie­nas prie kli­ma­to kai­tos ma­ži­ni­mo pri­si­dė­ti no­rin­tis žmo­gus tu­rė­tų ži­no­ti, kad pa­dė­ti ga­li­ma ke­liais skir­tin­gais bū­dais ir daž­niau­siai pa­kan­ka šiek tiek dė­me­sio. Pa­vyz­džiui, pra­dė­ti rei­kė­tų nuo pa­pras­čiau­sio at­lie­kų rū­šia­vi­mo ir ma­žes­nio var­to­ji­mo – kiek­vie­no daik­to pa­ga­mi­ni­mas yra šilt­na­mio efek­tą ska­ti­nan­čių du­jų kū­ri­mas. Re­ko­men­duo­ti­na, kai įma­no­ma, rink­tis vie­šą­jį trans­por­tą ar dvi­ra­tį, bent jau tuo­met, kai oras gra­žus, o at­stu­mai ne­di­de­li.

Per­kant au­to­mo­bi­lį prio­ri­te­tą reik­ti ne dy­ze­li­niams vi­su­rei­giams, bet hib­ri­dams, ir steng­tis tau­py­ti ku­rą. Var­to­ti dau­giau vie­ti­nių vai­sių bei dar­žo­vių ir re­čiau val­gy­ti mė­są, nes jos pa­ga­mi­ni­mas su­ku­ria kur dar dau­giau šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų nei ki­tų mais­to gru­pių. Ga­liau­siai, pa­pras­čiau­sias tau­py­mas: išė­ję iš kam­ba­rio iš­jun­ki­te švie­są, ne­lai­ky­ki­te prie elekt­ros liz­do pri­jung­tų ne­nau­do­ja­mų prie­tai­sų, va­ly­da­mie­si dan­tis ne­leis­ki­te iš kra­no van­dens.

„Kiek­vie­nas tu­ri pa­ma­tuo­ti pa­gal sa­ve. Nie­kas ne­pra­šo pės­čio­mis per lie­tų ei­ti 15 km. Bet jei oras ge­ras, ko­dėl bū­ti­na sės­ti į au­to­mo­bi­lį? Kiek­vie­nas net neį­dė­da­mas di­de­lių pa­stan­gų ga­li bent 15 pro­c. su­ma­žin­ti sa­vo ener­gi­jos su­var­to­ji­mą ir tai jau yra ge­ra pra­džia“, – sa­ko D. Va­liu­kas.

Užs. Nr. 401918