Naujausios
Klimato kaitos padariniai jaučiami ir Šiauliuose – kaip galime sustabdyti kylančią temperatūrą?
Didžiojoje dalyje Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ši vasara buvo rekordiškai karšta. Ir tai – ne atsitiktinumas, kadangi meteorologai su klimato kaita sieja ne vien karščio bangas, bet ir dažnėjančius gaisrus bei sausras. Kokie argumentai įrodo, kad klimato kaita tikrai vyksta ir ką kovoje su ja gali padaryti kiekvienas šiaulietis?
Shutterstock nuotr.
.jpg)
Karščiausias laikotarpis istorijoje
Kad klimato kaita vyksta ir kad tai bent iš dalies yra žmogaus kaltė sutinka 97 proc. klimatą tyrinėjančių mokslininkų. 2017-ieji Žemėje apskritai buvo karščiausi metai per visą temperatūros matavimo istoriją, o periodas nuo 2010-ųjų – karščiausias dešimtmetis. Skaičiuojama, jog pasauliniu mastu klimato kaita atsakinga už vis daugiau sausrų, potvynių bei karščio bangų.
Lietuvoje šių metų gegužė bei laikotarpis nuo liepos 20 iki rugpjūčio 10 dienos buvo karščiausi, vertinant stebėjimus nuo 1961-ųjų metų. Be to, gegužės ir liepos mėnesiai buvo kaip reta sausi. Ir Lietuva toli gražu ne vienintelė – karščiausi mėnesiai užfiksuoti ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Norvegijoje, ir Švedijoje. O tai vien Baltijos jūros regionas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iš dalies fiksuotas anomalijas nulėmė aukšto slėgio sritis, kuri laikėsi Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse. Nors toks reiškinys savaime nėra neįprastas, šįkart aukšto slėgio atmosfera išsilaikė itin ilgai. Prognozuojama, jog dėl pasaulinio atšilimo daugės tokių karštų mėnesių bei žiemos sezonas nebebus toks šaltas. Sumažės ypač šaltų dienų skaičius, o vasaromis padaugės ir karščio bangų, ir sausrų skaičius.
Šiaurės Europos ir Baltijos šalių nacionalinių meteorologijos organizacijų darbuotojai jau kurį laiką bendradarbiauja prognozuodami orus ir keisdamiesi informacija apie klimatą ir jo pokyčius. 2018-ųjų metų rugpjūtį organizacijos susitarė ateityje bendradarbiauti dar glaudžiau.
Kaip klimato kaita paveikė Šiaulius ir visą Lietuvą?
Šiaulių meteorologijos stoties vadovė Viktorija Kazlauskienė teigia, kad gyventojų skeptiškumas dėl klimato kaitos dažniausiai pagrįstas iš konteksto ištraukiamais pastebėjimais.
„Klimatas yra ne metų ir ne dviejų, o didžiulių laikotarpių, apžvalga. Žmogus negali pats apie klimato kaitą spręsti iš vieno sezono. Ypač mūsų platumose, nes čia gyvenantys žmonės didžiausius klimato kaitos poveikius pajaus vėliausiai. Todėl daugiau reiktų kliautis mokslininkais, ištyrusiais ilgesnius periodus ir stebinčiais gyvūnų ar augalų, reaguojančių į klimatą daug jautriau nei mes, judėjimus, kurie vyksta jau ir Lietuvoje“, – komentuoja V. Kazlauskienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas sutinka, kad skeptiškumui vietos jau nebėra ir kad klimato kaitos poveikis Šiauliuose, kaip ir visoje šalyje, puikiai matomas plika akimi.
„Lietuvos kontekste nėra prasmės kalbėti apie skirtingus regionus – visoje šalyje matomas kaitos poveikis. Bendra žiemų temperatūra ir šaltų dienų skaičius šiandien yra daug mažesnis nei prieš šimtą metų, iškrenta ženkliai mažiau sniego, o vasaros, atvirkščiai, daug karštesnės. Dažniausiai girdimas argumentas: „Kaip gali būti klimato atšilimas, jei taip šalta“. Bet reikia žiūrėti į ilgas tendencijas, ne poros dienų tarpą. Lietuvos bendra metinė temperatūra nuo 1961 m. pakilo 1,9 C. Kelios šaltesnės dienos nepaneigia akivaizdaus temperatūros kilimo fakto“, – teigia D. Valiukas.
Anot jo, kalbant apie klimato kaitą reikėtų turėti omenyje, jog visos pasaulio šalys čia susiduria su tuo pačiu iššūkiu ir nėra jokios prasmės bandyti jį įveikti atskirai – plačiau pasidomėjus nesunku sužinoti, kad analogiški temperatūrų svyravimai ir dažnėjančios karščio bangos būdingos toli gražu ne vien mūsų šaliai.
„Turėtume žiūrėti į globalią raidą ir globalius pokyčius. Šiaulių regionas Lietuvos kontekste nėra išskirtinis, o Lietuva nėra išskirtinė Europos kontekste. Todėl turime klausti, kiek mums rūpi ne vien savas kiemas, bet visas pasaulis. Ar mums rūpi, kad dar pakilus vandens lygiui 50 milijonų žmonių neteks namų? Ar mums rūpi, kad išnyks visas koralinis rifas? Negalime galvoti tik apie save pačius“, – argumentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.
Ką galime padaryti?
Kiekvienas prie klimato kaitos mažinimo prisidėti norintis žmogus turėtų žinoti, kad padėti galima keliais skirtingais būdais ir dažniausiai pakanka šiek tiek dėmesio. Pavyzdžiui, pradėti reikėtų nuo paprasčiausio atliekų rūšiavimo ir mažesnio vartojimo – kiekvieno daikto pagaminimas yra šiltnamio efektą skatinančių dujų kūrimas. Rekomenduotina, kai įmanoma, rinktis viešąjį transportą ar dviratį, bent jau tuomet, kai oras gražus, o atstumai nedideli.
Perkant automobilį prioritetą reikti ne dyzeliniams visureigiams, bet hibridams, ir stengtis taupyti kurą. Vartoti daugiau vietinių vaisių bei daržovių ir rečiau valgyti mėsą, nes jos pagaminimas sukuria kur dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitų maisto grupių. Galiausiai, paprasčiausias taupymas: išėję iš kambario išjunkite šviesą, nelaikykite prie elektros lizdo prijungtų nenaudojamų prietaisų, valydamiesi dantis neleiskite iš krano vandens.
„Kiekvienas turi pamatuoti pagal save. Niekas neprašo pėsčiomis per lietų eiti 15 km. Bet jei oras geras, kodėl būtina sėsti į automobilį? Kiekvienas net neįdėdamas didelių pastangų gali bent 15 proc. sumažinti savo energijos suvartojimą ir tai jau yra gera pradžia“, – sako D. Valiukas.
Užs. Nr. 401918
