Advento vainikai tampa namų puošmena

Advento vainikai tampa namų puošmena

Ad­ven­to vai­ni­kai tam­pa na­mų puoš­me­na

Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus flo­ris­tės dau­giau kaip mė­ne­sį ga­mi­no 20 įspū­din­gų ad­ven­to vai­ni­kų. Kiek­vie­nas ste­bi­na iš­mo­ne ir kruopš­tu­mu. Juos bus ga­li­ma iš­vys­ti pa­ro­do­je gruo­džio 12 die­ną Ka­lė­di­nia­me Šim­šės mies­te­ly­je. Vai­ni­kų kū­rė­jos ir flo­ris­ti­kos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Iri­na Tu­zo­va „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo, kaip ku­ria­ma to­kia na­mų puoš­me­na.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Me­džia­gų pri­reiks ne­ma­žai

Kiek­vie­no iš vai­ni­kų pa­grin­das pa­ga­min­tas iš šiau­dų, stan­džiai su­suk­tų į žie­dą. Vie­nas iš bū­ti­nų ak­cen­tų – ke­tu­rios žva­kės. Po vie­ną kiek­vie­nai ad­ven­to sa­vai­tei. O to­liau – kiek­vie­no au­to­riaus fan­ta­zi­jos rei­ka­las.

Puoš­da­mos sa­vo vai­ni­kus, flo­ris­tės dau­giau­siai nau­do­jo gam­ti­nes me­džia­gas: me­džio žie­vę, sa­ma­nas, gi­les, kan­ko­rė­žius, kaš­to­nus, džio­vin­tus įvai­rius au­ga­lus ir au­ga­lų sėk­lų dė­žu­tes, sa­ma­no­tas ša­ke­les, pu­šų spyg­lius.

Flo­ris­tės sa­ko, kad anks­čiau ei­da­mos pa­si­vaikš­čio­ti į miš­ką ar par­ką ne­ma­ty­da­vo to, ką pa­ste­bi da­bar. Kiek­vie­na įdo­mes­nė ša­ke­lė, kan­ko­rė­žis ar ža­lių sa­ma­nų plo­te­lis ver­ti­na­ma kaip me­džia­ga dar­bui. O tos me­džia­gos, no­rint su­kur­ti ne­ma­žą ad­ven­to vai­ni­ką, rei­kia ge­ro pus­mai­šio.

Kai kur pa­nau­do­tos na­tū­ra­lios spal­vos gam­ti­nės me­džia­gos, kai kur – nu­purkš­tos auk­su, si­dab­ru ar bal­tais da­žais.

Kur­da­mos vai­ni­kus kai ku­rios flo­ris­tės nau­do­jo ir dirb­ti­nį kai­lį, ku­ris šie­met ma­din­gas ne tik ap­ran­gai, bet ir in­ter­je­rui. Ri­ta Bu­kan­tė sa­vo vai­ni­ko pa­grin­dui pa­si­rin­ko sod­rios ža­lios spal­vos il­go plau­ko dirb­ti­nį kai­lį, ku­ris pri­me­na eg­lės ža­lu­mą, ta­čiau yra švel­nus ir ma­lo­nus lies­ti. Ka­dan­gi pa­grin­das ryš­kus, jo puo­šy­bai au­to­rė pa­si­rin­ko tik ke­lis si­dab­ro ir švie­siai ro­ži­nės spal­vos ak­cen­tus.

Flo­ris­tės sa­ko, kad ga­mi­nant vai­ni­ką ga­li­ma ir ne­rei­kia bi­jo­ti de­rin­ti įvai­rias me­džia­gas. Svar­bu, kad vis­kas de­rė­tų pagal spal­vas ir pa­si­rink­tą te­mą. Kai ku­riuo­se dar­buo­se tarp kan­ko­rė­žių, sa­ma­nų, ša­ke­lių ga­li­ma iš­vys­ti ir su­si­ran­giu­sią gran­di­nė­lę, įkom­po­nuo­tą auk­su spin­din­čią segę ar ma­žus stik­li­nius eg­lės žais­liu­kus bur­bu­liu­kus.

Kai ku­rios au­to­rės sa­vo dar­bams pa­nau­do­jo megz­tas de­ta­les. Jur­gi­ta Le­kia­tė ap­mez­gė vi­są vai­ni­ko pa­grin­dą bal­tu minkš­tu mez­gi­niu ir ant jo dė­lio­jo ro­ži­nės ir si­dab­ri­nės spal­vos ak­cen­tus: do­va­nų dė­žu­tę, ba­te­lį, gė­les, eg­lu­tės žais­liu­kus. „Kū­riau šį vai­ni­ką duk­ros kam­ba­riui“, – sa­ko mo­te­ris.

Pas­te­li­nių spal­vų siū­lais megz­tą py­nės ak­cen­tą sa­vo vai­ni­kui pa­nau­do­jo ir Gied­rė Lau­kie­nė. Jį de­ri­no su gam­ti­nė­mis me­džia­go­mis, pil­ko­mis sa­ma­no­mis pa­deng­to­mis ša­ke­lė­mis.

Kiek­vie­na de­ta­lė prie pa­grin­do pri­kli­juo­ja­ma karš­tais kli­jais. I. Tu­zo­va iš sa­vo mo­ki­nių rei­ka­lau­ja ypa­tin­go kruopš­tu­mo: ne­tu­ri ma­ty­tis nei kli­jų, nei jų pa­lie­ka­mų „vo­ra­tink­lių“. Flo­ris­tės sa­ko, kad nu­kar­py­ti ir nu­ran­kio­ti „vo­ra­tink­lius“ (kar­tais tai ten­ka da­ry­ti net pin­ce­tu) už­trun­ka ne­ma­žai lai­ko, bet ver­ta, no­rint, kad dar­bas at­ro­dy­tų gra­žiai.

I. Tu­zo­va ap­žvelg­da­ma sa­vo mo­ki­nių dar­bus sa­ko, kad ku­riant juos bu­vo pai­so­ma ne tik tra­di­ci­jų, bet ir šie­met ma­din­gų spal­vų ten­den­ci­jų. Pri­ge­sin­tos mė­ly­na, vio­le­ti­nė, ro­ži­nė, mė­ly­nai ža­lia, vi­si prie­sko­nių at­spal­viai nuo pilkš­vos iki gels­vos, rus­vos, oran­ži­nės, rū­džių spal­vos.

Ku­riant šven­ti­nius ak­cen­tus nie­ka­da nei­šei­na iš ma­dos auk­sas, si­dab­ras, rau­do­na spal­va.

Kvie­čia į ket­vir­tą kar­tą ren­gia­mą Ka­lė­di­nį Šim­šės mies­te­lį

Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus flo­ris­čių su­kur­tus ad­ven­to vai­ni­kus bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­ro­do­je, ku­ri vyks Ka­lė­di­nio Šim­šės mies­te­lio me­tu gruo­džio 12 die­ną nuo 17 va­lan­dos prie Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus (Vil­niaus g. 27).

Ka­lė­di­nis Šim­šės mies­te­lis ren­gia­mas jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės. Tra­di­ci­nė­je mu­gė­je bus ga­li­ma įsi­gy­ti ka­lė­di­nių do­va­nų, ku­rias ga­mi­no flo­ris­tai, siu­vė­jai, rek­la­mos spe­cia­lis­tai, su­šil­ti prie ar­ba­tos puo­de­lio, pa­ra­gau­ti na­mi­nio py­ra­go. Mu­gė vyks Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus vi­du­je, fo­jė.

Sce­no­je kon­cer­tuos Dei­vi­das Bas­tys, Ag­nė Mi­cha­len­ko­vai­tė, Mo­ni­kos stu­di­ja, Lau­ra ir ka­lė­di­nė Lau­ros stu­di­jos kom­pa­ni­ja.

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro at­sto­vai į šven­tę tra­di­ciš­kai at­vyks su švel­nia­kai­lė­mis al­pa­ko­mis.

20 va­lan­dą pa­dan­gę nu­švies šven­ti­nis fe­jer­ver­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ri­ta And­ru­lie­nė vai­ni­ką kū­rė dau­giau­siai iš gam­ti­nių me­džia­gų. Pa­nau­do­ta tik šiek tiek ka­ro­liu­kų – gė­ly­čių iš kan­ko­rė­žių vi­du­riu­kams.

Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riaus flo­ris­tės ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms rin­ko me­džia­gą ir kū­rė ad­ven­to vai­ni­kus.

Kiek ne­tra­di­ci­nis Jur­gi­tos Le­kia­tės ad­ven­to vai­ni­kas skir­tas duk­ros kam­ba­riui.

Vai­dos Ra­dze­vi­čie­nės vai­ni­ką puo­šia pa­čios iš vie­lu­čių pa­ga­min­tos žva­ki­dės.

Ing­ri­da Si­ma­ko­vie­nė į ad­ven­to vai­ni­ką įso­di­no su­ku­len­tų.

Ažū­riš­kas Dai­vos Kri­vic­kie­nės ad­ven­to vai­ni­kas. Ku­riant jį pri­rei­kė ne­ma­žai me­džio žie­vės ir sa­ma­no­tų ša­ke­lių. Obuo­liu­kai – iš Dai­vos so­do.

Megz­ta de­ta­lė ir gam­ti­nės me­džia­gos į dar­nią vi­su­mą su­si­lie­ja Gied­rės Lau­kie­nės kur­ta­me ad­ven­to vai­ni­ke.

Bal­tas kai­lis, iš vie­lų nu­pin­ti žva­kių-kan­ko­rė­žių lai­kik­liai, si­dab­ru api­purkš­ti grai­ki­nių rie­šu­tų ke­va­lai, me­džio žie­vė ir leng­vu­mo su­tei­kian­tys il­gi pu­šų spyg­liai – toks Lau­ros Vit­kaus­kai­tės vai­ni­kas.

Ri­ta Bu­kan­tė vai­ni­ko pa­grin­dui pa­nau­do­jo 1,6 met­ro sod­rios ža­lios spal­vos il­go plau­ko dirb­ti­nį kai­lį.

Auk­su spin­din­tis Snie­gi­nos Imb­ro­zai­tie­nės vai­ni­kas. Tarp auk­so spal­vos da­žais api­purkš­tų ir na­tū­ra­lios rus­vos spal­vos iš gam­tos su­rink­tų me­džia­gų gra­žiai įkom­po­nuo­ti ir auk­so spal­vos bi­žu­te­ri­jos ele­men­tai.

Gab­rie­lei Kai­ry­tei ku­riant ad­ven­to vai­ni­ką no­rė­jo­si kuo dau­giau na­tū­ra­lu­mo, to­dėl kaš­to­nai, kan­ko­rė­žiai, džio­vin­ti apel­si­nų grie­ži­nė­liai ne­purkš­ti jo­kiais da­žais. Vie­nin­te­lis ryš­kus ak­cen­tas – mė­ly­nos žva­kės.