Imtynės grįžta į Šiaulius

Im­ty­nės grįž­ta į Šiau­lius

Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se po il­gos per­trau­kos vyks Lie­tu­vos im­ty­nių čem­pio­na­tas. Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­ni­nin­kai čem­pio­na­te ga­ly­nė­jo­si dau­giau nei prieš 30 me­tų (1988), kuo­met spor­to ša­ka dar va­di­no­si kla­si­ki­nė­mis im­ty­nė­mis. Pas­ku­ti­nis lais­vū­nų ap­si­lan­ky­mas mies­te vy­ko 2002 me­tais. Mer­gi­nos pa­si­ro­dy­mus sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je bai­gė me­tais vė­liau, skel­bia Lie­tu­vos im­ty­nių fe­de­ra­ci­ja.

Skai­čiuo­jant nuo pir­mo­jo, 1925 me­tais Kau­ne vy­ku­sio ša­lies im­ty­nių čem­pio­na­to, Šiau­liuo­se dėl nu­ga­lė­to­jų ti­tu­lo kla­si­kai var­žė­si 11 kar­tų. Kla­si­ki­nių im­ty­nių čem­pio­na­tas mies­te de­biu­ta­vo 1955 me­tais.

Pir­ma­sis Lie­tu­vos lais­vų­jų im­ty­nių čem­pio­na­tas vy­ko kiek vė­liau, 1958 me­tais, ir iki šiol bu­vo su­reng­ta 13 tur­ny­rų.

Iki Sid­nė­jaus olim­pi­nių žai­dy­nių (2004) šiau­lie­čiai su­ren­gė 24 čem­pio­na­tus. Tie­sa, tuo­met kla­si­kai ir lais­vū­nai run­gė­si at­ski­rai. Pa­si­kei­tus tai­syk­lėms var­žy­bos vyk­da­vo kar­tu, ta­čiau be­veik vi­suo­met tik sos­ti­nė­je (du kar­tus Kau­ne, po kar­tą Anykš­čiuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je).

Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad pir­mas Šiau­lių at­sto­vas, ta­pęs Lie­tu­vos kla­si­ki­nių im­ty­nių čem­pio­nu, yra Vla­das La­ba­naus­kas (1950). „Ats­to­vas“ to­dėl, kad jo tik­ro­ji gim­ti­nė – Lio­lių kai­mas Ra­sei­nių ap­skri­ty­je, ta­čiau gy­ve­ni­mo mė­ty­tas sun­kias­vo­ris stip­ruo­lis po ka­ro ne­gan­dų bu­vo „nu­sė­dęs“ Šiau­liuo­se ir sa­vo spor­ti­nės kar­je­ros sau­lė­ly­dy­je dar spė­jo pa­si­da­bin­ti ša­lies čem­pio­na­to auk­su.

Ryš­kų pėd­sa­ką ša­lies im­ty­nių spor­te yra pa­li­kę Sau­lės mies­tui at­sto­va­vę kla­si­kai Sta­sys Son­gai­la, Sta­sys Rim­kus, Alek­sand­ras Ipo­li­to­vas, Ole­gas Ry­ba­ko­vas, Ed­mun­das Skric­kus, Vid­man­tas Ži­bu­tis, Vir­gi­ni­jus Švam­ba­ris, Re­mi­gi­jus Gus­tas, Min­dau­gas Ežers­kis.

Lais­vų­jų im­ty­nių sti­liu­je vos ne ket­vir­tį am­žiaus – nuo 1959 iki 1982 me­tų – ant im­ty­nių ki­li­mo ka­ra­lia­vo sun­kias­vo­ris Al­gis La­die­ta. 20 ša­lies čem­pio­na­tų auk­so me­da­lių – uni­ka­lus pa­sie­ki­mas ir ka­žin ar kam pa­vyks jį pa­ko­re­guo­ti.

Da­bar pui­kiais pa­sie­ki­mais džiu­gi­na pa­jė­giau­sia ša­lies im­ty­ni­nin­kė Da­nu­tė Do­mi­kai­ty­tė.

Im­ty­nės Šiau­liuo­se gi­mė 1953 me­tais, kai po stu­di­jų Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­te dar­bo ėmė­si Vi­lius Va­ria­ko­jis ir jo tal­ki­nin­kas J. Mur­ni­ko­vas. Dar po ke­lių me­tų prie tre­ne­rių ko­lek­ty­vo trum­pam pri­si­jun­gė SSSR spor­to meist­ras lais­vū­nas, nuo­la­ti­nis A. La­die­tos var­žo­vas M. Za­rem­ba.

„Pir­mos tre­ni­ruo­tės vy­ko Šiau­lių Šven­to Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čio­je, ku­rios pa­tal­po­se bu­vo įsi­kū­ręs „Sta­ty­bi­nin­ko“ fut­bo­lo spor­to klu­bas. Kuo­met fut­bo­li­nin­kai leis­da­vo, su­mes­da­vo­me sto­rus ir sun­kius oda ap­temp­tus čiu­ži­nius ir ris­da­vo­mės. Po tre­ni­ruo­tės ki­li­mą vėl išar­dy­da­vo­me, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Lie­tu­vos čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kas Juo­zas Kun­ku­lis. – Po ke­lių me­tų per­si­kraus­tė­me į Kul­tū­ros na­mų ant­ra­me aukš­te esan­čią sa­lę Auš­ros alė­jo­je“.

Kal­bė­da­mas apie im­ty­nių užuo­maz­gas Šiau­liuo­se, im­ty­nių ve­te­ra­nas ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių pir­mie­siems tre­ne­riams. „Vla­das La­ba­naus­kas, lai­mė­jęs čem­pio­na­tą 1950 me­tais, su sa­vo ži­nių apie im­ty­nes ba­ga­žu ir pa­tir­ti­mi, at­ke­lia­vo iš sme­to­niš­kų lai­kų. O jau­ni tre­ne­riai sa­vo dar­bo vai­sius raš­kė jau po ke­lių me­tų, kuo­met čem­pio­nais ta­po I. La­ri­nas ir A. Bag­džiū­nas, – var­ty­da­mas sa­vo ar­chy­vus pa­sa­ko­jo J. Kun­ku­lis. – Tais lai­kais im­ty­nės bu­vo nau­jo­vė, vai­ki­nai ne­drą­siai ėjo į spor­to sa­lę, to­dėl tie, kas tre­ni­ruo­da­vo­si, da­ly­va­vo ir kla­si­kų, ir lais­vū­nų var­žy­bo­se. Vis­gi, kla­si­ki­nės im­ty­nės bu­vo kiek po­pu­lia­res­nės. Gal to­dėl ir pir­ma­sis kla­si­kų čem­pio­na­tas vy­ko anks­čiau – 1955 me­tais. Lais­vū­nai sa­vo svar­biau­sias ša­lies var­žy­bas su­ren­gė po tre­jų me­tų“.

Mo­te­rų im­ty­nės ša­lies spor­to pa­dan­gė­je pa­si­ro­dė jau be­si­lei­džiant praei­to am­žiaus už­dan­gai, o į Šiau­lius už­kly­do ir prie vy­riš­kos drau­gi­jos kuk­liai pri­si­šlie­jo 2001 me­tais.

Mo­te­rų im­ty­nės į pir­mą­kart mies­te vy­ku­sį čem­pio­na­tą įžen­gė kuk­liai, kai ku­rio­se svo­riuo­se ga­ly­nė­jo­si vos po dvi mer­gi­nas. Tą­kart, na­mų ap­lin­ko­je, auk­so me­da­liais pa­si­da­bi­no Ive­ta Taš­kū­nai­tė, Ro­ber­ta Ja­ru­šai­tė ir Jus­ti­na Zub­kai­tė. Vis­gi, il­gai­niui pa­nos už­siau­gi­no spar­nus ir mo­te­rų im­ty­nės Ai­va­ro Ka­se­lio dė­ka fun­da­men­ta­liai ap­si­gy­ve­no Šiau­liuo­se. Po de­šimt­me­čio kant­raus dar­bo tarp­tau­ti­nė­je pa­dan­gė­je su­ži­bo D. Do­mi­kai­ty­tė ir Gied­rė Ble­kai­ty­tė.

Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vyk­sian­čia­me Lie­tu­vos im­ty­nių čem­pio­na­te da­ly­vaus be­veik vi­si pa­jė­giau­si ša­lies kla­si­kai. Kol kas aiš­ku, kad tarp 100 grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių at­sto­vų ne­bus ran­kos trau­mą pa­ty­ru­sio pa­sau­lio čem­pio­na­to pri­zi­nin­ko Ed­ga­ro Venc­kai­čio, to­dėl jo akis­ta­ta su Kris­tu­pu Šlei­va nu­si­kels vė­les­niam lai­kui.

Int­ri­gos ne­bus sun­kias­vo­rių mū­šy­je dėl nu­ga­lė­to­jo ti­tu­lo, kur, ti­kė­ti­na, auk­so me­da­lį už­si­tik­ri­nęs pa­jė­giau­sias ša­lies im­ty­ni­nin­kas Man­tas Knys­tau­tas. Tik kaž­ko­kios ne­ži­no­mos sti­chiš­kos jė­gos ga­lė­tų klai­pė­die­tį pa­lik­ti be aukš­čiau­sios pra­bos ap­do­va­no­ji­mo.

EL­TA, „Šiau­lių kraš­to“ inf.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pui­kiais re­zul­ta­tais džiu­gi­na pa­jė­giau­sia ša­lies im­ty­ni­nin­kė Da­nu­tė Do­mi­kai­ty­tė.