
Naujausios
Paminėtas olimpinio judėjimo jubiliejus
Kovo 23 dieną sukako 30 metų, kai buvo įkurta Šiaulių olimpinė taryba, gyvavusi beveik 25 metus. Penktadienį ši proga paminėta Šiaulių miesto savivaldybėje, padėkos raštais apdovanoti olimpinio judėjimo atkūrimo Šiaulių mieste iniciatoriai gydytojas Algirdas Briedis ir treneris Jonas Karbočius.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Sporto entuziastai susitikime pasakojo, kad stimulą įkurti Šiaulių olimpinę tarybą davė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimas 1988 metų gruodį. Jau vykdami iš Vilniuje vykusio atkuriamojo suvažiavimo šiauliečiai sustojo Širvintose ir vienbalsiai nutarė, kad reikia kurti Šiaulių olimpinę tarybą, kuri savo veikla paremtų ir palaikytų LTOK.
Už trijų mėnesių Šiaulių kultūros rūmuose įvykusio steigiamojo posėdžio metu A. Briedis tapo Šiaulių olimpinės tarybos pirmininku, irklavimo treneris J. Karbočius buvo tarybos narys.
Prasidėjus atgimimui Šiauliuose nutrūko „Žalgirio“ ir kitų sporto draugijų veikla, o kartu ir visuomeninių sporto renginių, vadinamų spartakiadų, organizavimas.
A. Briedis sako, kad sportuoti, varžytis žmonėms visada buvo poreikis, o nustojus egzistuoti profsąjungų sporto draugijoms ir nespėjus įsikurti sporto klubams, Šiaulių olimpinė taryba savo organizuojamais sporto renginiais užpildė atsiradusią spragą, palaikė sporto sąjūdį.
Vos po dviejų mėnesių nuo įsikūrimo Šiaulių olimpinė taryba surengė Šiaulių olimpinę dieną, į kurios programą buvo įtraukta apie 20 sporto šakų. Viena iš svarbiausių Olimpinės dienos rungčių buvo olimpinės mylios (1988 metrų) bėgimas, kurios sumanytojas – šiaulietis gydytojas Aleksandras Ronkus.
Olimpinė diena tapo tradiciniu Šiaulių, vėliau, atsiradus apskritims, – Šiaulių apskrities renginiu, ir rengiama iki šiol. Dabar tai – „Šiaulių miesto sporto festivalis“.
Vėliau pradėti rengti tokie sporto renginiai, į kuriuos buvo siekiama įtraukti visus: dirbančius, mokinius, darželinukus, veteranus, neįgaliuosius, sukarintų struktūrų (policija, priešgaisrinė tarnyba, kariškiai) organizacijas.
Be jau minėtos „Olimpinės dienos“ Šiaulių olimpinė taryba garsino miestą ir apskritį tokiais sporto renginiais kaip „Olimpinis ruduo“, „Mažasis olimpietis“, Šiaulių apskrities sukarintų struktūrų estafetės miesto gatvėmis ir kitais.
1991 metais liepos 27–rugpjūčio 4 dienomis dvylikoje Lietuvos miestų, tarp jų – ir Šiauliuose, vyko IV Pasaulio lietuvių žaidynės. Jos buvo ypač įsimintinos Šiaulių olimpinei tarybai.
A. Briedis pasakojo, kad žaidynėms Šiauliuose buvo skirta 100 tūkstančių rublių, o išleista 600 tūkstančių rublių. Teko suktis iš nelengvos situacijos, buvo organizuojama ir loterija, ir net žaidynių pinigai išleisti, ir daugybė suvenyrų, kuriuos pardavus buvo tikimasi bent iš dalies padengti išlaidas.
30 tūkstančių rublių buvo išleista BMX trasai pietinėje miesto dalyje įrengti, nes ten turėjo vykti žaidynių parodomosios BMX varžybos. Tokia pat suma išleista ir centrinio stadiono dangai atnaujinti.
Vėliau greta Šiaulių olimpinės tarybos atsirado Šiaulių olimpinė akademija. Į Šiaulių olimpinės akademijos organizuojamus seminarus buvo kviečiami aukštos kvalifikacijos treneriai, sporto medikai, kurie dalijosi savo darbo patirtimi, vykdavo ir sporto istorijos paskaitos.
2012 m. Šiaulių olimpinei tarybai baigus veiklą, jos darbus tęsė Kūno kultūros mokykla (direktorius J. Karbočius), dabar tęsia Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro Sporto visiems skyrius.
„Prieš 30 metų kilusi olimpinio judėjimo banga nusirito per Lietuvą ir Šiaulius inicijuodama naujų dalykų, naujų renginių atsiradimą“, – sakė J. Karbočius.
Susitikimo pabaigoje A. Briedis visiems linkėjo įsitraukti į sporto renginius, vykstančius mieste ir už jo ribų, o organizatorius neapsiriboti vien kalendoriniais renginiais.
J. Karbočius linkėjo įvairesnių sporto renginių, o tiems renginiams, kurie jau yra, kad neišsikvėptų, gyvuotų ir plėstųsi.
„Sportinis gyvenimas Šiauliuose tikrai nėra miręs, atsirado daug sporto klubų, vyksta nemažai renginių, kurie išjudina ir jaunus, ir vyresnius“, – sakė J. Karbočius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
(Iš kairės) Algirdas Briedis ir Jonas Karbočius dalijosi prisiminimais apie Šiaulių olimpinę tarybą.
Šiaulių olimpinės tarybos iniciatorius gydytoją Algirdą Briedį (antras iš kairės) ir trenerį Joną Karbočių (šalia) su tarybos įkūrimo 30-mečiu sveikino vicemeras Justinas Sartauskas (kairėje) ir meras Artūras Visockas.
IV Pasaulio lietuvių žaidynėms šiauliečiai buvo išleidę specialius pinigus – litaurus ir centaurus.