Naujausios
MIESTO SVEČIAS
Vyrai padeda vyrams
Vyrai moko kitus vyrus būti geresniais — šis apibūdinimas tiktų kiekvienam iš Tarptautinės veiklių žmonių bendrijos, anksčiau vadintos tiesiog Veiklių vyrų bendrija, narių. „Šiaulių kraštas“ kalbino vieną iš jų, Šiauliuose apsolankiusį kaunietį, minėtos bendrijos pirmininką Algimantą Bartkų.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
Bendrija skirta visiems, tačiau pritaikyta vyrams
— Papasakokite apie Jūsų vadovaujamą bendriją?
— Tai tarptautinė krikščionių vyrų organizacija, vienijanti krikščioniško tikėjimo (ir katalikus, ir protestantus, ir pravoslavus) vyrus. Jos nariai — skirtingo amžiaus, profesijų Jėzų Kristų tikintys vyrai. Įvairiuose Lietuvos miestuose veikia dešimt šios bendrijos skyrių (Šiauliuose — dar nėra), kiekviename iš jų — 10-15 narių. Daugiausia, net keturi bendrijos skyriai veikia Kaune, mieste, kuriame prieš 15 metų ir prasidėjo jos kelias Lietuvoje.
— Ką gi veikia šios bendrijos nariai?
— Nemažai mūsų bendrijos narių — pasiturintys verslininkai, kiekvienas turintis savo sėkmės istoriją, kurios pradžioje dažniausiai buvo nuosmukis, o vėliau — Jėzaus pagalba pasiekta sėkmė. Būtent šias savo gyvenimo istorijas vyrai ir pasakoja dažniausiai restoranuose rengiamų pietų metu savo aplinkos žmonėms.
Kiekvienas iš narių siekia į doros kelią atvesti kuo daugiau vyrų, todėl plečia savo veiklą — susipažįsta su kitais vyrais, neretai pakliuvusiais į alkoholio ar narkotikų liūną, stengiasi juos atvesti į bažnyčią. Pagrindinis mūsų tikslas, kad kuo daugiau vyrų taptų geresniais Jėzaus Kristaus tarnais, o tai reiškia — geresniais vyrais, tėvais, savo šalies piliečiais, tiesiog žmonėmis.
— Nors vadinatės veiklių žmonių bendrija, praktiškai vienijate tik vyrus. Kodėl „skriaudžiate“ moteris?
— Tikrai moterų neskriaudžiame. Tiesiog ši bendrija nori pasiekti vyrų širdis, paraginti juos atsigręžti į bažnyčią. Pirmasis ją įkūręs vyras pastebėjo, kad bažnyčiose dažniausiai lankosi moterys, praktiškai bažnyčioje dešimčiai moterų tenka vos vienas vyras.
— Ar tai reiškia, kad jūsų susirinkimuose griežtai negali dalyvauti moterys ir į organizaciją pagalbos besikreipiančios dailiosios lyties atstovės jos nesulauks?
— Žinoma, ne. Mūsų susitikimuose gali dalyvauti visi norintys, stengiamės padėti kiekvienam. Tačiau mūsų organizacijos nariais gali tapti tik vyrai.
— Kuo paaiškintumėte tokį vyrų nutolimą nuo bažnyčios, kad jiems net prireikė įkurti atskirą organizaciją?
— Gal vyrams trūksta kitų vyrų, kurie juos padrąsintų, įkvėptų, pavyzdžių. Gal vyrai svarsto, kad reikia baigti specialius teologiniu mokslus, įgyti tam tikras žinias, kad galėtų tarnauti Jėzui Kristui, tam trukdo begaliniai darbai, pareigos šeimai. O juk paliudyti tai, kaip Jėzus padeda jo gyvenime gali kiekvienas. Taigi bendrija rodo tokį pavyzdį.
Gyvena tik Dievo rūpesčiu
— Algimantai, kas Jus atvedė į bendriją?
— Į ją atėjau seniai, kuomet ši dar tik kūrėsi, kai gyvenime iškilo daugiau klausimų nei turėjau atsakymų. Tada jau buvau tikintis, tačiau tikintis tik savaitgaliais, kuomet nueidavau į bažnyčią. Likusias dienas gyvenau dėl savo malonumo, rūpėjo nauji automobiliai, svarbios pažintys. Siekiau žmogiškos garbės.
Kai atėjau į bendriją, mano gyvenimas griuvo akyse — visiškai bankrutavau: nesėkmingai investavau, praradau daugybę pinigų, įklimpau į skolas. Mane pribloškė organizacijos narių, vyrų atvirumas, jų liudijimai, pasakojimai, kaip jiems padėjo Dievas. Pamačiau viltį, kad ir mano gyvenimas gali pasikeisti, nors 1993 metais buvau skolingas milijonus litų. Dievas mane ištraukė pirmiausia iš skolų ir kalėjimo, kuriame buvau atsidūręs.
— Susidaro įspūdis, kad ši organizacija vienija tik tuos vyrus, kurie anksčiau ar vėliau yra patyrę nesėkmių?
— Kiekvienas su jomis susiduriame, tačiau mūsų gretose yra labai daug sėkmingų verslininkų. Vis dėlto kiekvienas iš jų turi savo istoriją. Juk sėkmingas verslas — gerai, tačiau viskas priklauso nuo to, kam skiriamos uždirbtos lėšos. Švaistomos vien naujiems daiktams įsigyti jos neužpildo atsirandančios sielos tuštumos. Verslaujantys mūsų bendrijos nariai daug lėšų skiria Dievo darbui: mūsų organizacijos tikslams, kitiems, ne tokiems sėkmingiems vyrams, pavyzdžiui, grįžusiems iš kalėjimų įdarbinti.
— Minėjote, kad esate buvęs verslininkas. Kodėl bendrijos pagalba įveikęs visas negandas į verslą negrįžote?
— Dabar visą laiką esu šios bendrijos tarnautojas, nors atlyginimo čia niekas nemoka.
— Atleiskite už nekuklų klausimą, iš ko gyvenate?
— Dievas — realus. Jis manimi pasirūpina (šypsosi — aut. pastaba).
IŠNAŠA: „Pagrindinis mūsų tikslas, kad kuo daugiau vyrų taptų geresniais Jėzaus Kristaus tarnais, o tai reiškia — geresniais vyrais, tėvais, savo šalies piliečiais, tiesiog žmonėmis“.
DAINA: Su kitais vyrais savo gyvenimo patirtimi Algimantas dalijasi ir grodamas gitara bei dainuodamas, dainomis liudydamas, kad Dievas realus ir gali padėti.
PIRMININKAS: Lietuvoje veikiančios Tarptautinės veiklių žmonių bendrijos pirmininkas Algimantas Bartkus į bendriją atėjo, kai jo gyvenimas ėmė griūti: kaip verslininkas jis visiškai bankrutavo, įsiskolino, atsidūrė kalėjime. Išbridęs iš šio liūno į verslą negrįžo, dabar darbuojasi tik bendrijos labui.
Jono TAMULIO nuotr.
