Naujausios
Operacija „WC“ ir apdergtas krašto įvaizdis
Prieš pasirodymą „Saulės“ koncertų salėje estrados legenda Stasys Povilaitis pratrūko: “Kaip galite vadintis koncertų sale, jei užkulisiuose nėra tualeto!?“ Ką jūs, maestro, būna ir blogiau. Štai kita nacionalinės reikšmės įžymybė, prispyrus reikalui po koncerto Tytuvėnų Kultūros namuose, “turinį“ buvo priversta skubiai išsivežti į Šiluvą. O kartais artistams pasiūlomas kibiras.
Žinomi šalies atlikėjai tvirtina, kad tai — kaimų problema ir krašto nekultūringumas. Valdininkai neskuba, nes jiems nereikia „eiti į kibirą“.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Legenda pasipiktino
Tarpušvenčiu didžiausioje Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ surengęs koncertą į interviu su mumis Stasys Povilaitis atėjo įsiutęs ir pirmiausiai išsakė priekaištus administracijai. Kaip esą galima kviesti atlikėjus, jei užkulisiuose nėra tualeto?
Į pasiteisinimus, kad koncertų salė įrengta buvusiame kino teatre, kad ji priklauso Savivaldybei, kuri neturi pinigų, kad nespėta tualetų įrengti, S. Povilaitis atkirto: „Tada jūs neturite teisės vadintis koncertų sale!“.
„Kaip galima atidaryti salę ir pavadinti ją koncertų, nesutvarkius infrastruktūros? Artistui reikia eiti per visą žiūrovų salę į tualetą, nu kaip nepatogu, kur dėtis, — guodėsi lietuviškos estrados legenda. — O jei nespėjom, vadinasi, ne nuo to pradėjom. Čia ne pusę milijono kainuoja“.
„Tai čia vienas S. Povilaitis, bet įsivaizduokite, prieš Naujuosius koncertuoja simfoninis orkestras: 70 — žmonių, iš jų 50 — moterų. Ką čia kalbėt — viskas aišku“, — problemos neneigia Saulius Kauneckas, koncertinės įstaigos “Saulė“ vadovas.
Anot pono Sauliaus, dažnai po koncerto tenka „glaistyti kampus“, artistai iš anksto perspėjami atlikti visus reikalus prieš pasirodymą, stengiamasi scenarijų sudėlioti taip, kad būtų pertraukos ar kad atlikėjai į sceną nusileistų per žiūrovų salę.
S. Kauneckas tvirtina apie šią problemą ne kartą kalbėjęs su miesto valdžia, savivaldybei pateiktas dar 2004-taisiais, kino teatro laikais „prie E. Civilkos“ (buvusio kino teatro vadovas— red.past.) darytas tualetų įrengimo projektas už 48 000 litų (25 000 litų tualetams, likę — užkulisiams) — ir meras, ir administracijos direktorius esą “nesispardo“.
Operacija „WC“
S. Kaunecko palydėti į nedidelį grimo kambariuką (tokių yra du — vienas vyrams, kitas — moterims), įsivaizdavome, kad prispyrė reikalas.
Iškiša artistas galvą pro užuolaidą ir mato tris kelius: vienas — pereiti laiptais aukštyn visą žiūrovų salę, pro pagrindines duris išeiti į vestibiulį, nusileisti paradiniais laiptais į cokolinį aukštą ir įsmukti į žiūrovų tualetą. Tada jau teks nusiimti karūną ir nusilengvinti su visais mirtingaisiais.
Antras kelias: pereiti visą žiūrovų salę iki paskutiniosios eilės, tada už kampo įsmukti į tualetą prie aparatinės. Ankšta, bet bent jau privatu. Trečias, kurį ar rimtai, ar juokais pasiūlė S. Kauneckas: atidaryti kino salės duris ir išeiti už kampo. Tai bene greičiausias, tačiau nelegalus kelias — galima užsidirbti baudą, sušalti ir be to, — į tave žiūri aplinkinių daugiabučių langai.
Maestro, spauskite į Šiluvą
Tytuvėnų kultūros namų direktorei Almai Šlivinskienei S. Povilaičio nepatogumai „Saulėje“ atrodo juokingi. Štai šio prestižinio kurorto kultūros namuose, įsikūrusiuose greta šalyje žinomo vienuolyno, ant Piligriminio kelio, nėra visiškai jokio tualeto.
O šiuose kultūros namuose, teigia direktorė, yra koncertavę ar bent repetavę prieš koncertą bažnyčioje praktiškai visi: nuo klasikos žvaigždžių (juk čia vyksta Tytuvėnų vasaros festivaliai), užsienio atlikėjų iki žinomų populiariosios muzikos dainininkų.
„Yra buvę, kad vienas žinomas dainininkas prieš koncertą bažnyčioje vaikščiojo susispaudęs, na ką, aš jam kibiro nepasiūlysiu. Aš taip ir pasakiau: “Mes nešame namo viską, teks ir jums į Vilnių nešt, ar bent iki šventos vietos — iki Šiluvos.“ Jis po koncerto skubiai išvažiavo į Šiluvą“, — prisimena įstaigos direktorė nemalonų atveją, kai dar nebuvo pastatyta “Maxima“, o ir seniūnija savaitgalį, kaip tyčia, buvo užrakinta.
Anot A. Šlivinskienės, vasarą problemų mažiau: galima nusileisti į pakalnėje esantį „tragišką“ lauko tualetą, nuo anos vasaros kultūros namai išsikovojo biotualetą lauke, bet žiemą — pasirinkimas mažesnis. Kultūros namų direktorė atlikėjus dabar veda arba į prekybos centrą, arba pas kleboną, arba į seniūniją, jei atidaryta. Iš bėdos, sako, galima nueiti ir į naujai pastatytą viešą tualetą autobusų stotyje — už kokių 300 metrų.
Tačiau labiausiai A. Šlivinskienei širdį skauda ne dėl atvykstančių artistų, bet dėl čia repetuojančių žmonių, jau nekalbant apie pačius kultūros namų darbuotojus. Tytuvėnų kultūros namuose yra dvi salės: čia vyksta vakaronės, šokiai, teminiai renginiai, repeticijos. Kasdien, pasak direktorės, čia repetuoja iki 100 žmonių, daugiausiai, jaunimo: trys šokių kolektyvai, teatro studija, kaimiška kapela, folkloro ansamblis. O kur bėgti? „Visi bėga kas kur, patiems mažiukams tenka daryti ir į kibirą“, — prisipažįsta Tytuvėnų vienuolyno papėdėje įsikūrusių kultūros namų direktorė.
A. Šlivinskienė svajonių nebeturi: Tytuvėnų kultūros namai, įsikūrę buvusioje klebonijoje, priklauso bažnyčiai, aiškinama, kad jų rekonstruoti negalima, nes jie užstoja architektūrinį paveldą — vienuolyną. Ponia Alma prisipažino jau vienuolika metų girdinti, kad turės naujus kultūros namus: „O viešpatie, kiek čia praėjo valdininkų, Seimo narių ir rinkiminių kompanijų: per rinkimus visi žada problemą išspręsti, bet po rinkimų pamiršta“.
CITATA: „Mes nešame namo viską, teks ir jums į Vilnių nešt, ar bent iki šventos vietos — iki Šiluvos.“
KELIAS: Užlipti iki paskutinės eilės, kur šviečia šviesa tunelio gale ir pasukti už kampo.
Arba. Pirma, pereiti visą žiūrovų salę. Antra, pereiti „Vitražų salę“. Trečia, nusileisti į cokolinį aukšą ir pasukti už kampo.
FOKUSAS: Šiame kambarėlyje be tualeto telpa ne tik „Saulės“ įstaigos vadovas Saulius Kauneckas, bet ir pusšimtis simfoninio orkestro moterų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAŽADAI: „O viešpatie, kiek čia praėjo valdininkų, Seimo narių ir rinkiminių kompanijų: per rinkimus visi žada problemą išspręsti, bet po rinkimų pamiršta“, — sako Tytuvėnų kultūros namų direktorė Alma Šlivinskienė.
TUALETAS: Tai prestižinio, ant piligrimų kelio stovinčių kurorto Kultūros namų tualetas, skirtas maestrams ir primadonoms, atvykstantiems į Tytuvėnų vasaros festivalį.
Česlovo GUDAUSKO nuotr.
ARTISTAI
Tegul įrengia grūdų sandėlį
Juozas Domarkas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas:
— Mes gruodžio 22 dieną Šiauliuose koncertavome su simfoniniu orkestru. Aš irgi buvau pasiutęs, kai reikėjo karstytis laiptais, lipti dar žemyn į kažkokį rūsį ieškoti tualetų, bet iškentėti nebepavyko — iš Vilniaus važiavome keturias valandas.
Simfoniniame orkestre groja iki šimto žmonių. Moterys susigrūdo į užkulisinę šaltą patalpėlę už scenos, bet į tupyklą taip pat „varė“ per salę. Kai per pertrauką tualete pilna žiūrovų, supraskite, yra nei šis, nei tas. Žiūrovas, kuris moka pinigus ir ateina į šventę, tikrai neturi matyti, kaip liežuvius iškišusios smuikininkės ieško tualeto ir tupinėja tarp žiūrovų. Nors mes prieš poną Dievą visi lygūs, bet yra tokia sąvoka “estetinė subordinacija“.
Čia nediskutuotini dalykai: artistas pro publiką, atsiprašant, nusišvilpti neturi vaikščioti. Jei tualeto nėra, reikia pastatyti, jei pastatyti negalima — reikia patalpą atiduoti miestui, ir tegul jie ten įrengia grūdų sandėlį.
Vietiniams šeimininkams pasakiau, kad kitą kartą vietoj savęs atsiųsiu kokį jaunesnį kolegą, turintį miklesnes kojas — aš jau susilaikysiu nuo tokio koncerto. Jei mus taip vietinės valdžios negerbia, ką gi, apsieisime be jų.
Užsieniečio atlikėjo akimis, tai būtų katastrofa. Jis iš mandagumo gal patylės, bet nereikia turėti didelės fantazijos, kad įsivaizduotum, ką papasakos parvažiavęs. Dar studijuojant Leningrado konservatorijoje, mes, studentai, turėjome tokį kalambūrą: „Civilizacija prasideda nuo mokėjimo naudotis kanalizacija“.
KAIMAS: J. Domarkas: „Tai — kaimų problema. Bet kokia salė, kuri vadinasi sale, tokių problemų neturi, bent jau man Lietuvoje neteko sutikti“.
domarkas
Pasiūlė kibiriuką
Vitalija Katunskytė, šiaulietė populiarios muzikos atlikėja:
— Atsimenu, koncertavome viename rajone. Kaip paklausiau, kur tualetas, man paaiškino, kad lauko tualetas yra sulūžęs, nusviręs, kad galiu ten įkristi ir bus bėdos, tai pasiūlė kibiriuką.
Kaimuose tokių dalykų pasitaiko. Yra tekę lėkti per žiūrovus, ar, geriausiu atveju, pasiūlo eiti į parduotuvę šalia. Bėgu iš Kultūros namų su ilga suknią į tualetą, prašau vedėjos, kad leistų pasinaudoti — absurdas.
Artistui be jokių kalbų turi būti ir grimo kambarys, ir tualetas. Jeigu „Saulė“ iš kino teatro tapo vos ne kultūriniu Šiaulių centru, tai “laba diena“ — tualeto problema būtinai turi būti išspręsta. Visiškai palaikau kolegą Stasį Povilaitį. Ir aš būčiau įsižeidusi.
KIBIRIUKAS: „Man paaiškino, kad lauko tualetas yra sulūžęs, nusviręs, kad galiu ten įkristi ir bus bėdos, tai pasiūlė kibiriuką“, — pasakoja V. Katunskytė.
„Šiaulių krašto“ archyvo nuotr.
Šlykščiausias krašto nekultūringumas
Virgilijus Noreika, Lietuvos operos solistas:
— Teko prieš keletą metų koncertuoti Tytuvėnuose. ir klebonui, visiems sakiau: „Nepiktinkite žmonių, suorganizuokite tualetus“.
Mano nuomone, tai toks apsileidimas, apie kurį nepatogu kalbėti. Teko dirbti Estijoje, senuose griūvančiuose rūmuose, kurių neremontavo, nes buvo beveik pastatyti nauji. Tačiau tuose senuose rūmuose pačios švariausios ir gražiausios patalpos buvo tualetai.
Ir čia negali būti jokių atsikalbinėjimų, tai — šlykščiausias krašto ir žmonių, kurie tuo turi rūpintis, nekultūringumas.
ĮVAIZDIS: „Tai — šlykščiausias krašto nekultūringumas“, — taip neišspręstą tualetų problemą įvertina maestro V. Noreika.
Jono TAMULIO nuotr.
VALDININKAI
Reikia pasistengti
Vladas Damulevičius, Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius:
— Kol tokie orai, nieko nepadarysi, reikia galvoti apie pavasarį ir apie 20— 30 tūkstančių litų, kuriuos kur nors rasime. Kai patvirtinsime biudžetą, žiūrėsime, ką tose eilutėse turime, bet reikia pasistengti vis dėlto rasti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Garsenybės — į vienuolyną, saviveiklininkai — į autobusų stotį
Algis Krutkevičius, Kelmės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas:
— Problemos sprendimas — restauruojamas Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, į kurį persikels Piligrimų centras ir Šiaulių vyskupijos muziejus. Ten numatomi tualetai, tad atlikėjams problema bus išspręsta kitų metų pavasarį.
O kultūros namų darbuotojams ir saviveiklininkams reikės eiti į seniūniją ar autobusų stotį. Projektuose yra numatyta naujo kultūros centro statyba, tačiau tokiom ekonominėm sąlygom, kaip dabar, sunku prognozuoti.
Jono TAMULIO nuotr.
